Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės ir Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo

S. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu apskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė S. L. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo S. L. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 1273,46 Lt A. L. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 16 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, konflikto su broliu A. L. metu tyčia 2-3 kartus smogė metaliniu virduliu nukentėjusiajam A. L. į ranką ir petį bei 1 kartą į galvą, taip padarydamas savo broliui A. L. sunkų sveikatos sutrikdymą – galvos kairės momeninės srities sumušimą, lydimą kairio momenkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir galvos smegenų sukrėtimo.

Nuteistasis S. L. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendį ir spręsti klausimą dėl stacionarinės psichiatrinės-psichologinės ekspertizės paskyrimo bei jo gydymo arba pakeisti nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad iš karto prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis – jo brolis A. L., pripažino savo kaltę dėl to, jog žinodamas brolio sveikatos būklę, organizavo išgertuves ir bandydamas jį nuraminti, kilus konfliktui su jaunesniu broliu Mindaugu, pirmas jam sudavė, jam atleido ir teismo prašė jo nebausti. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir jo advokatės prašymą skirti jam stacionarinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Pažymi, jog ekspertas išvadoje ir duodamas paaiškinimus teisme pripažino, jog jam yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas (įgimta silpnaprotystė), primityvios emocijos, sutrikusi impulsų kontrolė, todėl jo veiksmų valdymas yra apsunkintas, todėl ambulatorinės ekspertizės atsakyti į visus ekspertui užduotus klausimus, apelianto vertinimu, nepakanka.

Nuteistasis nurodo, jog seniai serga depresija, ne kartą bandė nusižudyti, nes nemato prasmės gyventi, gyvenimas tapo kančia, niekas nesiseka, nebegali kontroliuoti savo elgesio ir veiksmų. Atkreipia dėmesį, jog laukiant nuosprendžio vėl smarkiai pablogėjo sveikata, todėl jis atsidūrė Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. Taip pat nurodo, kad dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės negalės matyti savo vaikų, jais rūpintis, kurie yra vienintelis jo ryšys su gyvenimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).

Teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės tikslų. BK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios teisės paskirties nuostatos reiškia, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys atsako pagal Baudžiamajame kodekse nustatytus baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Skiriant bausmę, turi būti laikomasi visų šių reikalavimų, nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-444/2007).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė galimybę taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę, nei numatyta sankcijos minimume, bausmę, bei padarė pagrįstą išvadą apie švelnesnės bausmės skyrimo negalimumą. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendžio motyvais dėl negalimumo taikyti minėtas BK normas, tačiau tuo pačiu konstatuoja, kad teismas nepakankamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir nepagrįstai paskyrė nuteistajam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Tenkinti nuteistojo skundą pilnai ir pakeisti apygardos teismo nuosprendį, paskiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra pagrindo, kadangi šią nusikalstamą veiką S. L. padarė neatlikęs paskirtos bausmės už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką. S. L. buvo nuteistas 2011-02-19 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams. Keisti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ją pridedant prie naujai paskirtos bausmės, nėra teisinio pagrindo.

BK 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu. Atsižvelgdamas į byloje esančius faktinius duomenis dėl S. L. psichinės sveikatos sutrikimų, esmingai apsunkinusių nuteistojo galimybę kilusio konflikto su savo broliu metu valdyti ir kontroliuoti savo veiksmus, teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamą veiką S. L. padarė būdamas ribotai pakaltinamu ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, atliekant ją stacionare, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Ekspertų komisijos nustatyta, kad dėl lengvo protinio atsilikimo S. L. veiksmų valdymas buvo apsunkintas, tačiau duomenų apie negalėjimą suprasti savo veiksmų prasmės nėra, todėl priverstinis gydymas jo atžvilgiu yra nereikalingas ( 1 t., 83-85 b.l. ). Patvirtindamas komisijos išvadas, ekspertas D. T. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad dėl priklausomybės alkoholiui ir lengvo protinio atsilikimo, S. L. veikos padarymo metu buvo riboto pakaltinamumo būsenoje ( 1 t., 136 b.l. ).

Nors BK 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų konstatavimas nėra besąlyginė vada taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau šioje byloje būtina papildomai atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės skyrimui bei pakankamos spręsti, jog bausmės tikslai S. L. atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus jam minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Byloje esančiais įrodymais nepaneigti skundo teiginiai, kad nuteistasis pats augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, nes motina juos yra palikusi. Nukentėjusysis A. L. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, iš dalies pripažįsta savo kaltę, jog leido S. L. vartoti ir kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau po įvykio praėjus kelioms dienoms su broliu susitaikė. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas nuteistojo S. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir jas vertindama su papildomai nustatytomis apeliacinės instancijos teisme, įvertinus tai, kad nukentėjusysis S. L. atleido, o jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių ir negrįžtamų padarinių, taip pat yra dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė švelninama iki dviejų metų laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, skiriama galutinė subendrinta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Klaipėdos apygardos 2013 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti.

S. L. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos bausmės dydį sumažinti nuo 3 (trejų) metų iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 ( trims) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.