Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gražinos Julijos Vaitulionienės, sekretoriaujant Jolantai Aukštuolienei, dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovų atstovui A. Ž., atsakovams R. S. ir A. Ž. , jų atstovei S. Š. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ir A. S. ieškinį atsakovams R. S. , A. Ž. , trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Virgilijai Joanai Martinauskienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei ieškovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-03-22 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė. Nurodė, kad vadovaujantis LR CK 1.78 str. nuginčyti sudarytus sandorius turi teisę tik įstatymų nustatyti asmenys, kadangi ieškovai nepagrindė, kad yra K. S. teisių perėmėjai, todėl negali ginčyti sudarytų sandorių. Pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog minėtų sandorių metu jų tėvas negalėjo suprasti savo veiksmų, be to, gyvas būdamas K. S. nebuvo pripažintas neveiksniu, dėl to nepradėtas procesas, Dėl reikalavimų pripažinti dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis, kaip prieštaraujančias LR CK 2.134 str. imperatyvui, nurodė, kad ieškovai netinkamai interpretavo LR CK 2.134 str., kadangi R. S. nesudarė sandorio atstovaujamojo vardu, A. Ž. nėra artimas giminaitis, todėl minėtos sutartys yra teisėtos ir galiojančios.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tuo, kad pats sandorius sudaręs asmuo K. S. yra miręs, būdamas gyvas nebuvo pripažintas neveiksniu, o ieškovai nėra jo materialinių subjektinių teisių perėmėjai, nes jokiu įstatymo nustatytu būdu nėra priėmę ar ketinę priimti mirusiojo palikimą, todėl neturi reikalavimo teisės ginčyti K. S. sudarytų sandorių. Teismo nuomone, ieškovai taip pat neįrodė, jog dėl psichikos būklės K. S. sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o atsakovas, neturėdamas teisės, sudarė sandorį pats su savimi bei artima giminaite.

Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, nes jos prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei įstatymo reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi CK 1.89 str. reikalavimais, kai kurių liudytojų parodymais bei trečiojo asmens notarės V. J. Martinauskienės paaiškinimais, kurie tvirtino, jog sandorių (įgaliojimo atsakovui ir žemės sklypo jam dovanojimo) sudarymo metu buvo blaivaus proto bei suprato savo veiksmų esmę. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ne tik kitų liudytojų, kurie visai kitaip charakterizavo K. S. psichikos būklę, parodymus, bet ir specialistų, kurie vertino mirusiojo gebėjimą sandorių sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, išvadą. Taip pat teismas netinkamai aiškino ir CK 1.89 str. turinį.

CK 1.89 str. numato sandorio, sudaryto tokio asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pripažinimą negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Sandorių negaliojimo instituto tikslas – ne tik apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, bet ir užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą ir sąžiningumą. Todėl mirus asmeniui, kuris sudarydamas sandorį negalėjo suprasti savo veiksmų, teisė ginčyti sudarytus sandorius pereina šio asmens teisių perėmėjams (CK 5.1 str.). Ieškovai, būdami mirusiojo vaikais, yra pirmosios eilės jo įpėdiniai, kurie įstatymo nustatyta tvarka negalėjo priimti tėvo palikimo, nes palikėjo mirties dieną jo jau nebebuvo. Norėdami atkurti savo teises į tėvo palikimą, jie visų pirma turėjo nuginčyti jo paties bei jo vardu sudarytus sandorius, kad šis palikimas realiai atsirastų ir neteisėtai perleistas turtas būtų sugrąžintas tėvo nuosavybėn, t.y., kad būtų užtikrintas civilinių teisinių santykių teisėtumas, teismingumas ir sąžiningumas. Todėl darytina išvada, kad CK 1.78 str. 4 d. reikalavimai nėra pažeisti ir ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį dėl nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančia jiems garantuoja ir CK 6.470 str. 7 d.

Priimdamas sprendimą, teismas privalo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str., 265 str. 1 d.). Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių medicinos žinių, teismas savo nutartimi buvo paskyręs teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 159). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi ekspertizę (ekspertai – didelį darbo stažą turintys teismo psichiatrai), konstatavo, jog K. S. , 2004-05-26 duodamas įgaliojimą R. S. ir sudarydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su A. Ž. bei 2004-10-14 dovanojimo sutartį su R. S. , dėl pažintinių funkcijų sutrikimų (užfiksuotų 1998 m., 2001 m.) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl pažintinių funkcijų sutrikimų, silpnaprotystės reiškinių K. S. negalėjo teisingai suprasti šių sandorių esmės ir turinio (b.l. 162-163). Nors ir nebūdami specialistai psichiatrijos srityje ieškovų nurodytas aplinkybes, kad K. S. per paskutiniuosius gyvenimo metus buvo sunkios fizinės ir psichinės būklės, nesiorentavo laike ir erdvėje, su juo buvo sunku susikalbėti, patvirtino ir liudytojai I. M., A. S., R. S., V. S. ir iš dalies notarė V. J. Martinauskienė, kuri nurodė, jog apie K. S. orientavimąsi sprendė iš veido, nes su juo buvo sunku susikalbėti (b.l. 142-154).

Kadangi liudytojų S. R., K. G., A. J., A. V. ir K. Z. parodymai visiškai skyrėsi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų bei ekspertizės išvadų, teismas neturėjo pagrindo remtis jų parodymais bei vien tik jais grįsti savo sprendimą. Tuo tarpu ekspertų išvada bei liudytojų I. M., A. S., R. S., V. S. parodymai patvirtino tą aplinkybę, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu K. S. dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl teismas turėjo įstatyminį pagrindą (CK 1.89 str.) šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais bei taikyti restituciją (CK 1.80 str. 2 d., 1.89 str. 2 d.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei aiškino materialinės teisės normas, jo 2007 m. kovo 22 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pakeistinas bei papildomai iš atsakovų priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį tenkinti.

K. S. 2004 m. gegužės 26 d. išduotą R. S. įgaliojimą (notarinio registro Nr. MV7-12079) pripažinti negaliojančiu.

Pripažinti negaliojančiais 2004 m. rugsėjo 24 d. tarp K. S. ir A. Ž. sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. . (duomenys neskelbtini)) bei šio žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 19 d. K. S. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo R. S. sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti restituciją ir žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti K. S. bei priteisti iš R. S. A. Ž. už žemės sklypą jos sumokėtus 5 000 Lt.

Priteisti iš R. S. ir A. Ž. A. S. po 154 Lt žyminio mokesčio ir po 545 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš R. S. ir A. Ž. A. S. po 50 Lt žyminio mokesčio, po 885 Lt advokato pagalbos ir po 250 Lt ekspertizės išlaidų.

Iš R. S. ir A. Ž. A. S. priteisti po 50 Lt, o A. S. – po 345 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.