Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-05-31 · Civilinė byla Nr. e2-1068-804/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
e2-1068-804/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03518-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
S. K.
Kategorijos

Kopija Civilinė byla Nr. e2-1068-804/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03518-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant R. Š.,

dalyvaujant ieškovui R. P., jo atstovei advokato padėjėjai S. M.,nedalyvaujant atsakovui S. K., kuriam apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos ir palūkanų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 16 000 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas R. P. ir atsakovas S. K. 2014 m. vasario 1 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurių atsakovas iš ieškovo pasiskolino 20 000 Eur sumų. Sutartyje šalys numatė, jog paskolos grąžinimo terminas yra 2016-02-01. Iki sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino, skola sugrąžinta nebuvo. Ieškovas vis paragindavo atsakovą vykdyti prisiimtas prievoles, tačiau pastarasis tik nurodydavo, jog yra sunkioje finansinėje padėtyje ir neturi jokių pajamų iš kurių galėtų grąžinti pasiimtų paskolų. Kadangi ieškovas ir atsakovas buvo geri draugai, ieškovas patikėjo nuolatiniais atsakovo pažadais skolų išsimokėti mažais periodiniais mokėjimais, mokamais kas mėnesį. Visgi, per visų paskolos laikotarpį, atsakovas ieškovui yra sumokėjęs tik 4 000 Eur sumų. Supratęs, jog atsakovas piktnaudžiauja susiklosčiusia situacija ir piktybiškai siekia išvengti savo prisiimtų prievolių įvykdymo, ieškovas bandė gražiuoju susitarti ir pasiūlė atsakovui sudaryti paskolos mokėjimo grafikų, tačiau atsakovas ir toliau išsisukinėjo, nurodydamas įvairias priežastis, dėl kurių vis negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Galiausiai ieškovas 2017-09-11 registruotu paštu išsiuntė atsakovui reikalavimų, kuriame nurodė, jog iki 2017-10-11 nesumokėjus skolos, ieškovas savo teises gins teisme. 2017-11-20 atsakovui išsiųsta pakartotinė pretenzija, tačiau nei į vieną, nei į kitą atsakovas nesureagavo.

Atsiliepimas

Atsakovas S. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėjo, 2014 m. vasario 1 d. buvo sudaryta sutartis, tačiau ši sutartis nebuvo įvykdyta ir jokios pinigų sumos atsakovui faktiškai nebuvo perduotos. 2014 m. kovo 11 dieną minėtoji sutartis buvo nutraukta. Tariamos pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas neturi ir tokia pašto dėžute niekada nesinaudojo, kadangi jo naudojama pašto dėžutė buvo ir yra „(duomenys neskelbtini)“. Tarp atsakovo ir ieškovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais (dėl šios sutarties sudarymo, vykdymo aplinkybių bei šios sutarties nutraukimo) vyko nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 11 d. Šie laiškai įrodo, jog jokia pinigų suma nebuvo perduota: pirmuoju laišku (2014 m. sausio 30 d. 22 val. 02 min.) atsakovas prašė ieškovą paskolinti pinigų. Ieškovas pateikė atsakymą (2014 m. sausio 30 d. 22 val. 59 min.), siūlydamas sudaryti sutartį, o pinigus perduoti po savaitės - pinigų perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovas antruoju laišku (2014 m. sausio 31 d. 08 val. 11 min.) nesutiko su vekselio pasirašymu ir informavo, jog sutartį sudarys kaip įsipareigojimą ateityje priimti pinigus - atskiru dokumentu (pakvitavimu ar pinigų perdavimo-priėmimo aktu). Ieškovas pateikė atsakymą (2014 m. sausio 31 d. 09 val. 18 min.), siūlydamas sudaryti sutartį, o pinigus perduoti po savaitės. Atsakovas trečiuoju laišku (2014 m. vasario 01 d. 10 val. 09 min.) siūlė tą pačią dieną sudaryti sutartį. Ieškovas pateikė atsakymą (2014 m. vasario 01 d. 10 val. 17 min.), jog sutinka šią dieną sudaryti sutartį, o pinigus perduos po savaitės (2014 m. vasario 7-8 dienomis). Atsakovas ketvirtuoju laišku (2014 m. vasario 10 d. 11 val. 39 min.) nurodė, jog jokių pinigų nėra gavęs, į ką ieškovas pateikė atsakymą (2014 m. vasario 10 d. 12 val. 23 min.) ir patvirtino negalintis paskolinti pinigų. Atsakovas penktuoju laišku (2014 m. vasario 10 d. 13 val. 42 min.) įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą ir suteikė papildomą 30 d. terminą šiai sutarčiai įvykdyti, o ieškovas pateiktu atsakymu (2014 m. vasario 10 d. 15 val. 44 min.) patvirtino, jog nevykdys sutarties. Todėl atsakovas laišku (2014 m. kovo 11 d. 10 val. 02 min.) informavo, jog sutartis nutraukta ir ieškovas atsakymą (2014 m. kovo 11 d. 12 val. 25 min.) sutiko su sutarties nutraukimu.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. P. ir jo atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Papildomai parodė, kad pradžioje atsakovui pinigus skolino nedidelėmis sumomis, iki kol susidarė didelė suma, todėl nutarė surašyti skolos raštelį. Jos notariškai netvirtino, nes tuo metu įstatymas to nereikalavo. Su atsakovu kartu dirbo vienoje firmoje, be to buvo draugai. Ieškovas dirbo pas atsakovą firmoje. Nesutinka su atsakovo parodymai, kad jis neturi tokio elektroninio pašto adreso saulius.karpicius@gmail.com. Atsakovas naudojosi šiuo paštu ir dabar naudojasi, šis adresas nurodytas ir prie jo firmos kontaktų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo R. P. ir atsakovo S. K. 2014-02-01 paskolos rašteliu (toliau – paskolos raštelis) paskolintų 20 000 Eur sumos. Ieškovo teigimu, paskolos raštelis patvirtina, kad ieškovas atsakovui paskolino 20 000 Eur sumą, tačiau ieškovui buvo grąžinta tik dalis paskolintų pinigų – 4 000 Eur, todėl ieškovas reikalauja priteisti likusią paskolos sumą, kurią sudaro 16 000 Eur. Atsakovas aplinkybės, jog paskolos raštelis buvo surašytas ir jis jį pasirašė, tačiau neigia, kad iš ieškovo buvo gavęs 20 000 Eur sumą. Atsakovas tvirtina, kad tokiu būdu buvo užfiksuotas tik atsakovo ketinimas ateityje pasiskolinti iš ieškovo, kad atsakovui pinigai paskolinti nebuvo ir todėl sutartis dėl paskolos gavimo tarp šalių buvo nutraukta. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėja pateiktu elektroniniu susirašinėjimu tarp šalių.

Paskolos sutartis yra realinė – ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti bei nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas paskolos gavėjui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto kontekste įvertinęs rašytinės paskolos sutarties arba rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Ieškovo pateiktame paskolos raštelyje nurodyta: „Aš S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinuos 20 000 eurų iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Pinigų grąžinimo terminas yra iki 2016-02-01 Šita sutartis buvo sudaryta 2014-02-01“. Kaip minėta, atsakovas neginčija, kad paskolos raštelį pasirašė, tačiau teigia, jog tokiu rašteliu buvo išreikštas tik ketinimo ateityje skolintis iš ieškovo patvirtinimas.

Teismas, atlikęs lingvistinį ir semantinį paskolos raštelio turinio vertinimą laiko, jog nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad paskolos raštelio turinys liudija apie tarp šalių egzistavusius realius paskolos teisinius santykius, bet ne ketinimą juos sukurti (skolintis) ateityje. Protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, neprisiėmęs skolinės prievolės paskolos davėjui, nepasirašytų skolos lapelio su įrašu „skolinuos“, patvirtinančiu konkrečios paskolos sumos suteikimą esamuoju (bet ne būsimuoju) laiku. Be to, paskolos raštelyje šalys aiškiai nustatė ir pinigų grąžinimo terminą iki 2016-02-01. Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagas ieškovas tarp šalių įvykusį pinigų skolinimo sandorį įrodinėja elektroniniu šalių tarpusavio susirašinėjimu, atsakovui siųstu raštišku įspėjimu dėl negrąžintos skolos. Atsakovas atsikirtime į ieškinį nurodo, jog niekada nesinaudojo ir neturi elektroninio adreso (duomenys neskelbtini), visada naudojosi ir naudojasi dabar elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), o ieškovas tuo tarpu elektronines žinutes jam siuntė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Šias atsakovo nurodytas aplinkybes teismas atmeta, kaip nepagrįstas. Kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, tarp ieškovo ir atsakovo praeityje buvo darbiniai santykiai, t. y. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) kurios vadovu ir buvo atsakovas. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog atlikus (duomenys neskelbtini) paiešką internetinėje erdvėje – interneto svetainėje „Rekvizitai.lt“ https://rekvizitai.vz.lt/imone/pragmita/, randami bendrovės duomenys, kuriuose nurodoma jog bendrovės direktorius yra S. K., o kontaktinis elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, jog niekada neturėjo ir nesinaudojo elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Teigia, jog atsakovas pateikė suklastotą susirašinėjimą tarp neegzistuojančių elektroninio pašto dėžučių. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas ieškovo Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatui adresuotas 2018-01-30 pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, šias nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pakankamas pagrindžiant faktą, jog piniginių lėšų skolinimo sandoris tarp šalių įvyko.

Kita vertus, ieškovas ir neįrodinėjo, kad paskolos raštelio parašymo/pasirašymo metu jame nurodyta pinigų suma – 20 000 Eur būtent ir buvo atsakovui realiai perduota. Ieškovas teigė, kad ši pinigų suma atsakovui buvo perduota anksčiau ir dalimis. Taigi, faktas, kad paskolos dokumentai įforminti vėliau, nei perduoti pinigai, savaime nepatvirtina, kad paskolos sandoris nebuvo sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).

Remiantis išdėstytu, teismas laiko, jog ieškovo reikalavimas dėl 16 000 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Ieškovas byloje sumokėjo 398,00 Eur žyminio mokesčio, pateikė įrodymus, jog patyrė dar 535,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovui iš ieškovo priteistinos patirtos advokato pagalbos išlaidos, kurios atitinka CPK 98 str. reikalavimus, yra pagrįstos ir protingos (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 8,03 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.)

Teismas 2017-12-19 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. K. 16 000 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 933, 60 Eur (devynių šimtų 33 eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. P..

Priteisti iš atsakovo S. K. 8,03 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo R. P. reikalavimams užtikrinti – atsakovui S. K. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovo piniginių lėšų, neviršijant 17 600 Eur sumą areštą, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą bei leidžiant atsakovui iš banko sąskaitose esančių lėšų atsiskaityti su ieškovu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas