Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. P. 2026 m. kovo 15 d. apie 15.35 val., būdamas neblaivus, Kaune, Užnerio gatve vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 30B, esančiu Kaune, Islandijos plente, atsitrenkė į prie reguliuojamos sankryžos sustojusį automobilį ,,S. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. G., sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 15.55 val. buvo rastas prekybos centro ,,Mega“, esančio Kaune, Islandijos pl. 32, automobilių stovėjimo aikštelėje ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad įvykio dienos naktį prastai miegojo, ryte apie 8–9 val. vartojo alkoholinį gėrimą – „Žalių devynerių“ trauktinę, vėliau dieną buvo pamiegojęs. Apie 15.20 val. vairavo automobilį, nes ketino vykti įsigyti santechnikos detalių ir tuo metu, jo teigimu, jautėsi neblogai. Įvykus eismo įvykiui patyrė stiprų šoką ir paniką, dėl ko pasišalino iš įvykio vietos, nors pats nesupranta tokio savo elgesio ir neturi jam pateisinimo. Pažymėjo, kad toks elgesys jam nebūdingas, anksčiau taip nesielgė, ir savo veiksmus vertina neigiamai. Nurodė, kad neturi problemų su alkoholiu, darbo vietose yra tikrinamas dėl blaivumo ir anksčiau dėl to problemų neturėjo. Patvirtino, kad automobilis priklauso jam ir sutinka su jo vertės nustatymu, taip pat nurodė, kad tokie veiksmai ateityje nepasikartos. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad yra susituokęs, su sutuoktine palaiko gerus santykius, apie įvykį ji sužinojo tą pačią dieną, o sutuoktinė į įvykį reagavo neigiamai. Atsakydamas į klausimus dėl bausmės poveikio, pažymėjo, kad skiriama bausmė jam turi neigiamą finansinį ir psichologinį poveikį, o teisės vairuoti atėmimas reikšmingai apsunkintų jo kasdienį gyvenimą (t. 1, b. l. 149).

3. Galima laiduotoja R. P. parodė, kad kaltinamasis po įvykio labai stipriai gailisi, jaučiasi kaltas ir dėl savo elgesio išgyvena, anksčiau nėra taip pasielgęs. Ji nurodė sutinkanti laiduoti už kaltinamąjį ir įsipareigotų užtikrinti, kad jis ateityje nepadarytų panašių nusikalstamų veikų. Pažymėjo, kad jie ilgą laiką gyvena santuokoje, sprendimus priima kartu. Galima laiduotoja teigė, kad gali užtikrinti jo tinkamą elgesį, o taip pat pažymėjo, kad šiuo metu kaltinamasis nebeturi galimybės vairuoti, todėl savaime negalės daryti analogiškų pažeidimų. Ji nurodė, kad kaltinamasis pasižadėjo daugiau nevartoti alkoholio. Taip pat paaiškino, kad dirba savarankiškai, jos pajamos yra nedidelės, tačiau sutinka sumokėti užstatą, net ir jeigu reikės skolintis. Papildomai nurodė, kad kaltinamasis yra jų vaikų tėvas, vaikai jį vertina gerai, įvykis buvo pirmas toks atvejis ir jai pačiai sukėlė šoką. Taip pat pažymėjo, kad šeima turi būsto paskolą, kurią moka kaltinamasis (t. 1, b. l. 150).

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas, kiti proceso dalyviai.

5. Liudytoja R.A. parodė, kad ji 2026 m. kovo 15 d. apie 15.30 val. savo automobiliu važiavo į prekybos centrą „Mega“, su ja kartu važiavo jos draugė E. V.. Važiuojant joms su drauge nuo Šilainių, Jotvingių g. suko link ,,Megos“, o iš Užnerio g. link ,,Megos“, įsuko automobilis ,,Fiat“ pilkos spalvos. Su drauge pastebėjo, kad gretimoje juostoje važiuoja transporto priemonė ,,Fiat“, kurios priekis buvo sudaužytas, iš jos bėgo skysčiai. Joms sustojus prie pėsčiųjų perėjos, atkreipė dėmesį, kad automobilyje važiuoja vyriškis, kuris elgėsi prie vairo neadekvačiai. Vairuotojas važiavo labai neatsakingai, prie pėsčiųjų perėjų nestojo. Joms kilus įtarimui, kad asmuo gali būti neblaivus, pradėjo jį sekti iš paskos ir filmuoti jo vairuojamą transporto priemonę. Jos draugė paskambino trumpuoju pagalbos Nr. 112 ir iškvietė pagalbą. Matė, kaip užsukęs į ,,Megos“ aikštelę, jis sustojo, išlipo iš transporto priemonės ir nuėjo link prekybos centro ,,Mega“. Vyriškis buvo transporto priemonėje vienas, matė, kad jis užrakino transporto priemonę. Išlipęs iš transporto priemonės svirduliavo, matėsi, kad jis yra neblaivus. Jam apie 45 – 50 metų, aukštas, vilkėjo mėlynus džinsus, ilgai nesikirpęs (t. 1, b. l. 81–84).

6. Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

7. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2026 m. kovo 15 d. apie 15.35 val. ties Užnerio g. 30B, Kaune, automobilis FIAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į prie reguliuojamos sankryžos stovėjusį automobilį Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. G., bei jį apgadino, automobilio FIAT vairuotojas nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino link PC „Mega“. Apie 15.43 val. Islandijos pl. 32 Kaune, PC „Mega“ aikštelėje liudytoja R. A. pastebėjo važiuojantį galimai neblaivų vairuotoją su apgadintu automobiliu FIAT, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pastatęs automobilį, išėjo. Atvykę pareigūnai apie 15.55 val. rado vairuotoją ir nustatė, kad automobilio FIAT vairuotojas yra A. P. nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. A. P. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (t. 1, b. l. 6–11).

8. Iš Kauno AVPK RV 3-jo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2026 m. kovo 15 d. apie 15.43 val. iš Kauno AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad Islandijos pl. 32, Kaune automobilių stovėjimo aikštelėje šiuo metu neblaivus vairuotojas sustojo su transporto priemone FIAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistas variklio dangtis, vairuotojas buvo neadekvatus, galimai kažkur padarė eismo įvykį. Vykstant tikslinti įvykio aplinkybių, iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas papildomas pranešimas, kad galimai minėtas automobilis FIAT Užnerio g., Kaune, gatvėje priešais viaduką šalia greito maisto restorano kliudė transporto priemonę Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš vietos. A. I. pl. 32, Kaune prie pareigūnų priėjo pranešėja R. A., kuri paaiškino, kad ji važiavo savo transporto priemone su drauge nuo Jotvingių g., Kaune, link PC „Mega“, kai pastebėjo nuo Užnerio g. į PC,,Mega“ aikštelę važiuojančią transporto priemonę FIAT, kuri buvo apgadinta, privažiavus minėtai transporto priemonei arčiau, pastebėjo automobilio viduje sėdintį vyresnio amžiaus vyriškį, kuris prie vairo elgėsi neadekvačiai, kėlė pavojingas situacijas. R. A. nurodė, kad jai su drauge kilo įtarimas, kad asmuo gali būti neblaivus ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. R. A. pradėjo važiuoti paskui FIAT transporto priemonę ir ją filmuoti. Minėta transporto priemonė sustojo PC ,,Mega“ aikštelėje, prie autobusų stotelės. Moteris nurodė, kad iš transporto priemonės išlipo vyresnio amžiaus vyriškis, kuris svirduliavo. Užrakinęs transporto priemonę, nuėjo link PC „Mega“, o R. A. su drauge nusekė paskui jį. R. A. pareigūnams nurodė, kur vyriškis nuėjo. Tikslinant aplinkybes, su jaunesniuoju tyrėju D. R. nuėjo į PC „Mega“, kur buvo rastas automobilio FIAT vairuotojas, bendraujant su asmeniu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Asmuo buvo palydėtas iki tarnybinio automobilio, kur nustatyta asmens tapatybė. Automobilį FIAT vairavo A. P. tai pat paaiškėjo, kad automobilis FIAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam pačiam. Asmuo nurodė, kad transporto priemonės nevairavo, vairavo jo žmona, pasiteiravus, kur šiuo metu yra žmona, vyriškis nurodyti negalėjo. Apie 15.55 val. A. P. alkoholio kiekiu matuokliu tikrintis atsisakė, asmeniui mažiausiai tris kartus buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, bet asmuo į raginimus nekreipė dėmesio ir visus kartus atsisakė alkoholio kiekio matuokliu tikrintis neblaivumą. Asmeniui atliktas neblaivumo testas, užpildytas neblaivumo aktas. Apžiūrėjus transporto priemonę FIAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad transporto priemonė yra apgadinta po eismo įvykio, sulankstytas variklio dangtis, sulaužytos variklio grotelės, lūžęs priekinis bamperis, variklio dangtis neatsidarė automobilio viduje buvo matoma daug tuščių skardinių nuo alkoholinių gėrimų (t. 1, b. l. 46–48).

9. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (apžiūrėta įvykio vieta, kur įvyko susidūrimas su stovinčia transporto priemone), matyti, kad Kaune, Užnerio gatvėje ties pastatu, esančiu Islandijos pl. 30B, Kaune, pareigūnas mato asfaltuotą kelio dangą, kryptimi link Jotvingių g., prieš sankryžą mato tris eismo juostas, kurių kiekvienos plotis yra 3,5 m, iš kurių pirmoje eismo juostoje mato stovintį automobilį „S. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinė dalis buvo apgadinta eismo įvykio metu. Automobilis buvo pravažiavęs prieš šviesoforą esančią liniją, automobilio galinis dešinės pusės ratas nuo dešinėje pusėje esančio bortelio buvo nutolęs 1,3 m. atstumu, tos pačios pusės priekinis automobilio ratas nuo bortelio buvo nutolęs 1,4 m. atstumu. Automobilio priekinė ašis nuo priekyje esančio bortelio ištęstinės linijos buvo nutolusi 11,9 m. atstumu. Automobilio galinėje dalyje ant važiuojamosios dalies, taip pat šalia kelkraščio buvo matoma pabirusios automobilio nuolaužos, išsilieję skysčio likučiai (t. 1, b. l. 12–20).

10. Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas ir nufotografuotas M1 lengvasis automobilis FIAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Matyti, kad apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sulankstytas ir neatsidaro priekinis automobilio variklio dangtis, sulaužytas priekinis bamperis, sulaužytos priekinės variklio grotelės (t. 1, b. l. 29–39).

11. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas ir nufotografuotas keleivinis automobilis „S. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matyti, kad apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas automobilio galas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, vilkimo kablys (t. 1, b. l. 21–28).

12. Iš 2026 m. kovo 15 d. 15.56 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad buvo užfiksuota: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai bei įvertinta bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), taip pat pažymėta, kad asmuo vengia patikrinimo. Pasiūlius susipažinti su patikrinimo rezultatais, A. P. pasirašyti atsisakė (t. 1, b. l. 51).

13. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, (apžiūrėti užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2026 m. kovo 15 d. 15.39 val. (duomenys neskelbtini) įrašų matyti, kad paskambinusi pranešėja informuoja apie visiškai girtą vairuotoją, kuris paliko automobilį „FIAT FREEMONT“ (duomenys neskelbtini) ,,Megos“ aikštelėje ir šalinasi į prekybos centrą. Sakė, kad aikštelėje važiavo prieš eismą, perstatė automobilį į kitą vietą ir visiškai girtas ėjo į prekybos centrą. Sakė, kad buvo į kažką atsitrenkęs, nes jo automobilis sudaužytas ir iš jo tekėjo skysčiai, o vairuotojas buvo visiškai girtas, nesiorientavo aplinkoje (t. 1, b. l. 27–28, 74–78).

14. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, (apžiūrėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus jaunesniojo tyrėjo D. R. kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas), matyti, kad vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, einantys į prekybos centrą PC ,,Megą“. Prie ,,Bitės“ salono pareigūnus pasitiko dvi merginos, kurios parodė į stovintį mėlynos ir juodos spalvos striuke ir mėlynos spalvos džinsais dėvintį vyrą. Pareigūnai sulaikytą asmenį nusivedė prie tarnybinio automobilio, paklausė, kokius daiktus jis turi prie savęs. Uždarę į automobilio laikino sulaikymo patalpą, pareigūnai bendravo su pranešėja mergina ir jos drauge, aiškinasi, kurioje vietoje aikštelėje įtariamasis pastatė savo automobilį. Viena mergina savo telefone rodo užfiksuotą įtariamojo automobilį, juokėsi iš įtariamojo žodžių neva jo žmona vairavo ir sakė, kad jis tikrai vienas važiavo. Kita mergina sakė, kad automobilio priekis sudaužytas, iš jo kažkas bėgo, kad jos turėjo nufilmavusios, kaip jis važiuoja. Policijos pareigūnė sakė, kad vieną merginą reikėjo apklausti liudytoja ir reikės, kad vaizdo įrašą atsiųstų. Sakė, kad prieš apklausą privalėjo patikrinti sulaikyto asmens blaivumą. Pareigūnas pasiruošė alkotesterį, o pareigūnė išlaipino sulaikytą asmenį iš automobilio laikino sulaikymo patalpos, nurodė iš kišenių išimtus daiktus ir sudėjo juos į automobilį. Sakė, kad įtariamasis išėmė automobilio raktelį. Pareigūnė klausė, kur jis padarė eismo įvykį, sakė, kad sudaužė kitą automobilį. Įtariamasis sakė, kad jis nevairavo. Pareigūnė sakė, kad jis meluoja, kad yra nufilmuota, kaip vairavo, be to, automobilio rakteliai buvo prie jo. Pareigūnas padavė įtariamajam pačiam išsipakuoti alkotesterio antgalį. Įtariamasis sakė, kad nepūs į alkotesterį. Pareigūnė aiškino, kad jeigu jis atsisakys tikrintis blaivumą, jam bus baudžiamoji atsakomybė, o jeigu pasitikrins, gal būtų tik administracinė atsakomybė. Įtariamasis sakė ,,nejuokaukit, aš žinau savo teises“. Pareigūnė dar kartą paklausė, ar asmuo tikrinsis blaivumą, jis atsakė, kad ne. Į pareigūnės klausimą, ar tikrai jis gerai pagalvojo, A. P. atsakė, kad taip. Į pareigūnės klausimą, kur šiuo metu yra jo automobilis, įtariamasis atsakė, kad nesvarbu, ne jis vairavo. Pareigūnė dar kartą paklausė, ar asmuo tikrinsis blaivumą, jis atsakė – ne. Pareigūnė asmenį uždarė automobilio laikino sulaikymo patalpoje ir pasakė, kad jis yra laikinai sulaikomas (t. 1, b. l. 71–73).

15. Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas ir aprašytas liudytojos R. A. pateiktas vaizdo įrašas, matyti, kad filmuojama iš važiuojančio automobilio, priekyje šiek tiek dešiniau važiuoja juodos spalvos ,,F. F.“ visureigis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visureigis važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje, dešinėje pusėje buvo prekybos centro pastate (t. 1, b. l. 85–87).

16. Iš AB ,,Regitra“ duomenų bazės išrašu matyti, kad keleivinio automobilio „FIAT FREEMONT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. P. (t. 1, b. l. 56–57).

17. VšĮ ,,Emprekis“ pažymos duomenimis, kad „F. F.“ visureigis, dyzelinas, 2014 metų, kaina 6 087 Eur. (b. l. 60).

I. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

18. Kaltinamasis A. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

19. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei jų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

20. Vertinant byloje surinktus duomenis, nustatyta, kad kaltinamasis 2026 m. kovo 15 d. vairavo jam priklausančią transporto priemonę „F. F.“, sukėlė eismo įvykį, po kurio pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau buvo surastas prekybos centro „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Nustatyta, kad tuo metu kaltinamajam buvo akivaizdžiai pasireiškę neblaivumo požymiai.

21. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, neblaivumo nustatymo akto bei kitų byloje esančių duomenų matyti, kad nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Neblaivumo nustatymo akte taip pat užfiksuota, kad kaltinamasis negalėjo atlikti elementarių koordinacijos testų – eiti tiesia linija, pataikyti pirštu į nosies galą (t. 1, b. l. 51). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai, kurie nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neadekvačiai, kėlė pavojų eismo saugumui, o išlipęs iš automobilio svirduliavo, kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie jo neblaivumą.

22. Nepaisant to, kad kaltinamajam buvo nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai, jis sąmoningai ir pakartotinai atsisakė tikrintis blaivumą. Byloje nustatyta, kad pareigūnai ne mažiau kaip tris kartus pasiūlė kaltinamajam pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, paaiškino tokio atsisakymo teisines pasekmes, tačiau kaltinamasis į šiuos teisėtus reikalavimus nereagavo ir kiekvieną kartą kategoriškai atsisakė tikrintis. Vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad kaltinamasis aiškiai išreiškė savo valią nesitikrinti, nurodydamas, jog žino savo teises, ir nepaisydamas pareigūnų įspėjimų dėl galimos baudžiamosios atsakomybės.

23. Teismas pažymi, kad kaltinamojo atsisakymas tikrintis blaivumą negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ar nulemtas susijaudinimo po eismo įvykio. Priešingai, visų byloje nustatytų aplinkybių visuma – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vėlesnis tikrovės neatitinkančių paaiškinimų teikimas neigiant vairavimo faktą, bei kategoriškas atsisakymas tikrintis blaivumą – rodo nuoseklų ir kryptingą kaltinamojo siekį išvengti teisinės atsakomybės. Tokie veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis suvokė savo neblaivumo būklę ir tyčia vengė jos nustatymo.

24. Vertindamas subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad yra tikrinamas dėl neblaivumo, suprato savo veiksmų pavojingumą ir galimas teisines pasekmes, tačiau sąmoningai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Tokį jo valinį apsisprendimą patvirtina tiek jo elgesys įvykio vietoje, tiek užfiksuoti jo pasisakymai.

25. Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir visuma kitų nuoseklių, tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų: pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai bei kiti byloje esantys duomenys. Šie įrodymai yra pakankami ir patikimi, todėl teismas jais remiasi darydamas išvadas dėl kaltinamojo kaltės.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. P. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai, kadangi jis, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir turėdamas nustatytus neblaivumo požymius, tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Todėl kaltinamasis pagrįstai pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

I. Dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

27. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. P. žinion.

28. BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, A. P. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, civilinis ieškinys nepareikštas, žala atlyginta draudimo bendrovės. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

29. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

30. Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo žmonos R. P., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė visiškai neapgalvotai ir nerūpestingai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su savo artimaisiais, akcentavo tvirtus šeiminius ryšius, kurie jį skatina imtis kitokių turimų problemų sprendimo būdų. Jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį stresinėje situacijoje. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad A. P., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

31. Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir išimtinai teigiamai apibūdinama jo žmona, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį. Tiek R. P., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė itin artimą jų ryšį, kurį motyvavo išsakydami tokias aplinkybes, kaip ilgas gyvenimas santuokoje, aptariami bendri asmeniniai reikalai, sprendžiami klausimai tarpusavyje, be kita ko, auginami vaikai. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, ji neteista, dirbanti sporto fiziologe ir reabilitologe. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad R. P. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – 1 metus ir skiriant laidavimą be užstato.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

32. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, užtikrinant teisingumo, proporcingumo ir individualizavimo principų laikymąsi. Šios priemonės taikomos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo kaltės formą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui ir sudaryti prielaidas asmens resocializacijai.

33. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, nors sukėlė eismo įvykį iš kurio pasišalino, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 (dviejų) metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltinamojo asmenybei. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

34. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

35. Kaip suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.).

36. Kaltinamasis A. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra pats kaltinamasis. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus adekvati ir proporcinga priemonė.

V. Dėl kitų klausimų

37. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

38. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

39. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas vadovaujantis BK 51 straipsnio1 dalies 9 punktu, ne paties kaltinamojo valia, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos (duomenys neskelbtini)106 straipsniai).

40. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2026 m. kovo 17 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 61–64), paliekamas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas.

41. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

41.1. automobilis „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu saugomas adresu Technikos g. 18, Kaunas (t. 1, b. l. 52–55), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas;

41.2. automobilio „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. K 0570898 saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas;

41.3. DVD su vaizdo įrašais vokuose, pritvirtinti prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti;

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. P., gim. 1982 m. liepos 8 d., atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos t. y. 2026 m. kovo17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2026 m. kovio 17 d. kaltinamajam A. P. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo o įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu saugomą adresu Technikos g. 18, Kaunas (t. 1, b. l. 52–55), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

- automobilio „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. K 0570898 saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto (automobilio) konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.;

- DVD su vaizdo įrašą, pritvirtintą prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.