Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-05 · Administracinė byla Nr. I-5352-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
I-5352-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05116-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Bronius Januška, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Pareiškėjas
A. Ž., K. Ž.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Advokatai
Alisa Kostiuk
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5352-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-05116-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Broniaus Januškos ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Alisai Kostiuk ir atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. ir K. Ž. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. Ž. ir K. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydami: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2014-10-13 sprendimus Nr. S-209(7-169/2014) ir Nr. S-210(7-170/2014); 2) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 3) perduoti pareiškėjų skundus dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2014-04-25 sprendimo Nr. FR0682-228, 2014-04-24 sprendimo Nr. FR0682-226 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2014-06-19 sprendimų Nr. 68-123 ir Nr. 68-125 panaikinimo nagrinėti iš esmės.

Pagrįsdami savo reikalavimus pareiškėjai nurodė, kad Komisija, nepagrįstai netenkino jų prašymų ir neatnaujino termino skundams dėl Klaipėdos AVMI ir Inspekcijos sprendimų paduoti. Komisija nesivadovavo aktualia teismų praktika ir neatsižvelgė į pareiškėjų prašymuose nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjus atstovaujanti advokatė Alisa Kostiuk atostogų metu negalėjo jiems suteikti teisinių paslaugų. A. Ž. atžvilgiu priimtą sprendimą gavo jo sutuoktinė, kuri dėl teisinių žinių stokos, neįvertino Inspekcijos sprendime nurodyto apskundimo termino ir dėl teisinės pagalbos kreipėsi pavėluotai, t. y. tik 2014-07-09. Dėl vasaros atostogų pareiškėjai Klaipėdos mieste negalėjo rasti kitų kvalifikuotą teisinę pagalbą galinčių suteikti teisininkų. Komisijos nurodyti argumentai, kad pareiškėjai elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai ir pasirinko pasyvų elgesio būdą, nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, yra nepagrįsti. Priimtais sprendimais yra ribojama pareiškėjų teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 19–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Inspekcijos 2014-06-19 sprendimai Nr. 68-123 ir Nr. 68-125 pareiškėjams buvo išsiųsti registruota pašto korespondencijos siunta 2014-06-20, todėl, pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 164 str. 3 d. nuostatas, laikomi jiems įteikti 2014-06-30. Paskutinė diena skundui paduoti buvo 2014-07-21, tačiau skundą paštu pareiškėjai išsiuntė tik 2014-08-06, t. y. praleidę nustatytą terminą. Kreipdamiesi į Komisiją, jokių objektyvių ir nuo jų valios ar pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių, pareiškėjai nenurodė, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti praleistą skundų padavimo terminą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės kaip fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veiksmai, apriboję pareiškėjų laisvę, neraštingumas ir kitos aplinkybės, nepriklausiusios nuo jo valios. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo taip pat turi būti atsižvelgta į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat į asmens elgesį po to, kai aplinkybės išnyko. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad į advokatę, kuris juos atstovavo nuo 2014-05-05, kreipėsi tik 2014-07-09. Inspekcijos sprendimų apskundimo tvarka juose buvo nurodyta aiškiai. Aplinkybė, kad pareiškėjų atstovė buvo išvykusi atostogų, negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2014-10-13 sprendimų, kuriais atsisakyta atnaujinti pareiškėjams terminą skundams dėl Inspekcijos sprendimų paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Inspekcija privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjų skundus dėl Klaipėdos AVMI 2014-04-25 sprendimo Nr. FR0682-228 ir 2014-04-24 sprendimo Nr. FR0682-226 ir 2014-06-19 sprendimais Nr. 68-123 ir Nr. 68-125 juos atmetė.

Inspekcijos 2014-06-19 sprendimas Nr. 68-123 pareiškėjui A. Ž. 2014-06-20 buvo išsiųstas registruotu paštu (reg Nr. RN962738042LT). Pareiškėjai K. Ž. Inspekcijos 2014-06-19 sprendimas Nr. 68-129 2014-06-20 taip pat buvo išsiųstas registruotu paštu (reg Nr. RN962737991LT) (Komisijos bylos Nr. 7-170/2014, l. 8–9).

Pareiškėjų skundas Komisijai paštu paduotas 2014-08-06 (Komisijos bylos Nr. 7-170/2014, l. 6).

Pateiktame skunde pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau Komisija, įvertinusi jų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pagrindo atnaujinti terminą nėra, todėl ginčijamais sprendimais prašymo netenkino ir nusprendė skundą grąžinti pareiškėjams (b. l. 4–5, 6–7).

MAĮ 152 str. 2 d. nustatyta, kad skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 str. 3 d.).

MAĮ 152 str. 3 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui (MAĮ 152 str. 5 d.).

Bylos duomenys tvirtina ir ginčo dėl to byloje nėra, kad Inspekcijos 2014-06-19 sprendimai Nr. 68-123 ir Nr. 68-125 pareiškėjams buvo išsiųsti 2014-06-20 registruota pašto korespondencijos siunta (Komisijos bylos Nr. 7-170/2014, l. 8–9) ir, kaip nurodo pareiškėjai, faktiškai jiems įteikti 2014-06-26. Komisija konstatavo, kad šiuo atveju terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas taikant MAĮ 164 str. 3 d. įtvirtintą taisyklę, todėl konstatavo, kad Inspekcijos sprendimai pareiškėjams buvo įteikti penktą darbo dieną nuo jų išsiuntimo, t. y. 2014-06-30, todėl paskutinė diena paduoti skundą Komisijai buvo 2014-07-21. Teismas su šiomis Komisijos nustatytomis aplinkybėmis sutinka. Jų neginčija ir patys pareiškėjai.

Kaip minėta, skundą Komisijai pareiškėjai paštu išsiuntė tik 2014-08-06, t. y. akivaizdžiai praleidę MAĮ 152 str. 2 d. nustatytą dvidešimties dienų terminą skundui paduoti. Tiek Komisiją, tiek ir teismą pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą, motyvuodami tuo, kad pareiškėja K. Ž. neįvertino apskundimo terminų skaičiavimo tvarkos, todėl į juos atstovaujančią advokatę kreipėsi tik 2014-07-09, o pastaroji nuo 2014-07-10 iki 2014-08-06 buvo išvykusi atostogų. Kiti Klaipėdoje dirbantys advokatai taip pat atostogavo, todėl pareiškėjai negalėjo rasti, kas galėtų suteikti jiems kvalifikuotą teisinę pagalbą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio nepriklausiusios aplinkybės, kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją (2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pabrėžtina, kad teismui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (2012-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad objektyvių ir nuo pareiškėjų valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių aplinkybių, kurios sukliudė jiems laiku ir tinkamai paduoti skundą Komisijai nenustatė. Priešingai, pareiškėjų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad terminas buvo praleistas dėl jų pasirinkto pasyvaus savo teisių gynimo būdo. Inspekcijos sprendimuose jų apskundimo tvarka ir terminai nurodyti aiškiai ir konkrečiai. Pareiškėjų sprendimą į teisinę pagalbą jiems teikiančią advokatę kreiptis tik 2014-07-09, nors Inspekcijos sprendimus jie gavo 2014-06-26, vertintinas kaip aplaidumas, nerūpestingumas ir nepagrįstas delsimas. Be to, nei teismui, nei Komisijai nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjus atstovaujanti advokatė iki termino pabaigos negalėjo parengti skundo, nes buvo išvykusi atostogų. Niekaip nepagrįsti yra ir pareiškėjų argumentai, kad dėl vasaros atostogų jie negalėjo susirasti kitų, jiems teisinę pagalbą galinčių suteikti advokatų. Be to, teismas pažymi, kad mokesčių administravimą reglamentuojantys teisės aktai neriboja mokesčių mokėtojų teisės patiems pateikti skundą, todėl žinodami, kad iki termino skundui paduoti pabaigos advokatė Alisa Kostiuk negalės parengti skundo Komisijai, pareiškėjai šią savo teisę galėjo įgyvendinti patys. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Tiek Komisijai, tiek ir teismui nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausė išimtinai nuo pareiškėjų valios bei pasirinkto savo teisių gynimo būdo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo panaikinti Komisijos 2014-10-13 sprendimus Nr. S-209(7-169/2014) ir Nr. S-210(7-170/2014) ir atnaujinti pareiškėjams terminą skundui paduoti nėra, todėl jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Ž. ir K. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Bronius JanuškaMargarita Stambrauskaitė