- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- 2-192-812/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07710-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių
- Advokatai
- Zinaida Aksionova
- Kategorijos
- 2.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą byloje teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovei A. G.,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namams, A. B., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. N. prašo panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą jos sūnaus A. B., gim. 2005-07-28, atžvilgiu, panaikinti sūnui nustatytą nuolatinę globą, panaikinti paskyrimą A. B. globėju Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus, panaikinti A. B. jo gyvenamosios vietos nustatymą Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, panaikinti priteisimą iš atsakovės išlaikymo po 43,44 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui, panaikinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų paskyrimą A. B. turto administratoriumi.
Pareiškime pareiškėja nurodė ir teismo posėdžio metu ji bei jos atstovė paaiškino, kad 2014-03-24 Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu laikinai apribojo pareiškėjos motinos valdžią nepilnamečio sūnaus A. B., g. 2005-07-28, atžvilgiu. Teismas nustatė, kad pareiškėja tinkamai nesirūpino sūnumi, nevykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti vaiką, sudaryti palankias sąlygas jam augti ir vystytis ir tai darė neigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir socialiniam ugdymui.
Pareiškėja pripažįsta, kad vaikas A. B. iš jos buvo paimtas keturis kartus, kad kiti jos vaikai taip pat auga globos namuose. Tačiau pareiškėja nesutinka, kad ji netinkamai rūpinosi vaiku, teigia, kad sūnus A. B. iš jos buvo paimtas nepagrįstai, nors pareiškėja gyveno sunkiai, vaikas turėjo namus, buvo prižiūrėtas ir pamaitintas. Nuo 2014 m. pavasario pareiškėja pakeitė gyvenimo būdą, pastoviai lanko sūnų A. B. Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, nuneša jam valgyti. Vaiką lanko ir tėvas A. B.. Pareiškėja teigia, kad vaikas globos namuose jaučiasi vienišas, nelaimingas, nes mylintys tėvai gyvena nuo jo skyrium.
Pareiškėja neigia, kad vartoja alkoholį, nepripažįsta, kad buvo sulaikyta policijos pareigūnų neblaivi viešoje vietoje, nepripažįsta, kad yra įvykdžiusi nusikalstamą veiką, nors dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teigia, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes ji nepagrįstai apkaltinta, nurodė, kad šiuo metu ji išsiskyrė su A. B. ir išsikėlė gyventi į kitą nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kuris dar nėra tinkamai sutvarkytas, jame trūksta baldų, tačiau buitinius klausimus pareiškėja išspręs artimiausiu metu. Pareiškėja šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna pašalpą iš VSDFV 135 Eur, teigia, kad dirba atsitiktinius darbus – prižiūri giminaičius ir per savaitę gauna dar po 50 Eur. Būsto nuoma su mokesčiais kainuoja 100 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja negalėjo paaiškinti kokie yra vaiko poreikiai šiuo metu, kaip vaikui sekasi mokykloje, kokia yra jo sveikatos būklė, kategoriškai nesutinka, kad vaikui turi būti skiriamas gydymas dėl diagnozuotų psichikos sveikatos sutrikimų, nurodo, kad vaikas, būdamas mažas, išsigando šuns, dėl to jam yra nustatytas sutrikimas, tačiau gydymas dėl to nėra reikalingas, vaikui yra reikalinga tik ramybė.
Išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka ir nurodė, kad pareiškėja 2007-09-04 yra įrašyta į Panevėžio socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nuolatinio girtavimo, vaikų nepriežiūros. A. B. dėl vaikų nepriežiūros ir girtavimo į apskaitą įrašytas 2013-01-14. A. B. ir A. N. yra teikiamos Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinės paslaugos. Iki teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjai ir A. B. buvo laikinai apribota tėvų valdžia, mažametis A. B. į vaikų globos namus buvo patekęs tris kartus. Į globos įstaigą vaikas pateko visiškai apleistas, jam trūko savarankiškumo, savitarnos įgūdžių. Vaiko savikontrolė buvo silpna, dažnai pasireikšdavo neadekvatus elgesys, ypač mokykloje, bendraujant su bendraamžiais, vaiko emocijos buvo permainingos, dažnai pyktį nukreipdavo prieš save, plėšydavo drabužius, mušdavo save. Vaikui trūko bendravimo įgūdžių, vaikas negebėjo atlikti savo pareigų, trūko higienos įgūdžių, buvo silpni savitvarkos gebėjimai, reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose A. B. buvo sudarytas kompleksinės pagalbos veiksmų planas, suteikta psichologo, socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo, psichiatro pagalba. Vyksta socialinių, saugumo įgūdžių ugdymas, emocinis ugdymas. Remiantis 2015-04-23 medicinos dokumentų išrašu, A. B. buvo gydytas vaikų psichiatro, skirti psichologo užsiėmimai. Šiuo metu stebima teigiama dinamika. Berniukas geriau planuoja veiklą, nuotaika patenkinama, nuosekliai dėsto mintis. Dėl regėjimo sutrikimų vaikui buvo skirti akiniai. M. Karkos pagrindinės mokyklos 2015-09-17 rašte taip pat pažymėta, kad berniuko elgesys yra labai pakitęs į teigiamą pusę. Pareiškėja A. N. nenoriai bendrauja su socialiniu darbuotoju, atsisako pagalbos, dažnai pyktį lydi necenzūriniai žodžiai, neapykantą pareiškėja išreiškia ir kitų įstaigų specialistams. A. N. yra nepatenkinta sūnaus priežiūra globos įstaigoje, priekaištauja, kad vaikas yra liesas. Pareiškėja A. N. ne kartą išreiškė nuomonę, kad vaikui nėra reikalingas gydymas. Pareiškėja ir sugyventinis A. B. turi įsiskolinimų, susijusių su būsto nuoma, išlaikymo mokėjimu, kurių padengti artimiausiu metu neketina, nes neturi stabilių pajamų, nuolatinio darbo. 2015-05-09 pareiškėja viešoje vietoje, būdama girta, griuvinėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 178 straipsnio 1 dalį. Skyriaus specialistės 2015-10-28 lankėsi A. N. ir A. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). A. N. išreiškė pyktį specialisčių atžvilgiu. Apsilankymo metu namai buvo nekūrenti, pasak pareiškėjos, lauke buvo dar šilta, todėl kūrenti nebūtina, nurodė, kad kurui ji neturi pinigų, kad krosnį kūrena degančiais daiktais, kuriuos randa prie konteinerių. Pareiškėjos gyvenamoji aplinka nebuvo pasikeitusi, sąlygos nebuvo tinkamos gyventi mažamečiui vaikui, būste buvo mažai vietos, šalta, šeima nepasirūpinusi kuru žiemai. Atstovė dieną prieš teismo posėdį taip pat lankėsi naujoje A. N. gyvenamojoje vietoje, 14.15 val. atstovė rado pareiškėją gulinčią lovoje, kambarys buvo nesutvarkytas, apverstas, pilna išmėtytų drabužių. A. N. buvo pikta, nurodė, kad serga. Kambaryje stovėjo tik sofa-lova, pareiškėja nurodė, kad vaikas miegos su ja. Atstovė teigia, kad naujojoje gyvenamojoje vietoje vaikui nėra sąlygų gyventi ir ugdytis. 2015 m. pareiškėjai nebuvo leista pasiimti vaiko bendravimui namuose, nes pareiškėja nekeičia gyvenimo būdo, nesupranta vaiko poreikių, nepripažįsta vaikui diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir nesutinka su jų gydymu. Atstovė nesutinka su pareiškėjos nurodytomis gaunamomis papildomomis pajamomis, nes atstovei pareiškėja skundėsi, kad neturi pinigų. Dėl nurodytų aplinkybių skyrius pateikė išvadą, kad vaiko A. B. interesus geriau atitinka gyvenimas Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, kurie tinkamai ir atsakingai vykdo globėjo pareigas, o pareiškėjos prašymas netenkintinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai su pareiškimu nesutinka. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad A. N. nėra įgijusi socialinių įgūdžių, dėl susiformavusio gyvenimo būdo ji nepriima patarimų, kritikos. Pareiškėjos elgesys yra neadekvatus, ji nuolat atvyksta susierzinusi, kalbasi su darbuotojais pakeltu tonu, vartoja necenzūrinius žodžius girdint vaikui, reiškia nepagrįstas pretenzijas ir kaltinimus darbuotojams. Pareiškėja nėra pasirengusi dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpinti jo sveikata (b.l. 48-49).
Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškimu sutinka. Jis paaiškino, kad iki 2015 m. spalio mėnesio gyveno su pareiškėja A. N., vėliau ji susirinko daiktus ir išėjo, dabartinė jos gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos A. B. nėra žinomos, žino, kad pareiškėja turi kitą sugyventinį, buvusį kaimyną. A. B. pripažino, kad A. N. yra ūmaus būdo, jam gyvenant su A. N. jie kartais vartodavo alkoholį, gyveno iš gaunamų pašalpų, būdavo, kad A. N. išeidavo iš namų ir negrįždavo po kelias dienas iš eilės, jam aiškindavo, kad dalyvauja kursuose, tačiau buvo aišku, kad pareiškėja laiką leisdavo kitose kompanijose. Pareiškėjas mano, kad vaikui būtų geriausia gyventi su abiem tėvais, tačiau pripažįsta, kad jo gyvenamojoje vietoje nėra sąlygų vaikui gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas, motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-03-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-572-488/2014 buvo laikinai apribota tėvų valdžia A. N. ir A. B. jų nepilnamečio vaiko A. B., g. 2005-07-28, atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti VšĮ Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai, juose nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, iš atsakovų priteistas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 43,44 Eur (150 Lt) nuo ieškinio pateikimo dienos (2013-12-17) iki vaiko pilnametystės.
Teismas, laikinai apribodamas tėvų valdžią vaikui A. B., nustatė, kad atsakovų šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo žinoma nuo 2005-10-08, kai vaikas buvo paimtas iš motinos A. N. ir apgyvendintas laikinuose globos namuose. 2006-09-08 vaikas buvo grąžintas motinos priežiūrai, tačiau jos elgesys iš esmės nesikeitė, atsakovai girtavo, nesirūpino vaiku, todėl 2008-07-22 vaikas vėl buvo paimtas iš tėvų, o 2008-11-27 grąžintas motinai. Situacija šeimoje buvo pagerėjusi tik metus laiko, vėliau atsakovai grįžo prie buvusio gyvenimo būdo, vaiku nesirūpino, girtavo, todėl 2012-02-01 vaikas buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendintas Panevėžio laikinuosiuose vaikų globos namuose. Atsakovai nevykdė sudaryto vaiko globos plano spręsti alkoholizmo problemą, lankytis pas psichiatrus, gerti vaistus, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, atvykus jiems į namus, grasindavo, vartodavo necenzūrinius žodžius. Atsakovai nepripažino turintys problemų dėl alkoholio, toliau girtavo, negerino buities sąlygų, jiems trūko socialinių įgūdžių. Bendraudami su vaiku, atsakovai neišleisdavo vaiko į mokyklą, jį izoliuodavo. Vaikas A. B. į „Nevėžio“ pagrindinę mokyklą atėjo socialiai apleistas, emociškai jautrus, nesugebėjo dirbti kolektyve, užduotis atlikdavo tik su individualia mokytojo priežiūra ir pagalba, pabėgdavo iš mokyklos. Vaikui buvo diagnozuoti dėmesio ir specifiniai mokymosi sutrikimai, skirtas gydymas. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovai ilgą laiką nevykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnametį vaiką, sudaryti palankias sąlygas vaikams augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, ir tai turėjo neigiamos įtakos vaiko vystymuisi ir socialiniam ugdymui, todėl taikė laikiną motinos ir tėvo valdžios apribojimą vaiko atžvilgiu, kaip prevencinę priemonę tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, o taip pat siekiant apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos.
Nustatytos sekančios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos A. N. gyvenimo sąlygomis, užimtumu, santykiais su vaiku, pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, vaiko gyvenimo sąlygos ir pokyčiai laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo 2014-03-24.
Iš Panevėžio teritorinės darbo biržos pažymos duomenų (b.l. 61-62) nustatyta, kad po teismo sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią A. N. 2014-05-30-2014-06-16 dirbo viešuosius darbus, už kuriuo gavo darbo užmokestį, tačiau nuo 2014-06-16 darbo paieška jai buvo nutraukta viešuosius darbus dirbantį bedarbį atleidus iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį (darbo pareigų pažeidimas). Dėl nurodyto pakartotinai pareiškėja darbo biržoje buvo registruota po 6 mėn. ir laikotarpiu 2015-04-20-2015-10-20 dirbo terminuotus darbus (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja (b.l. 12-14), darbovietėje buvo charakterizuojama teigiamai (b.l. 16), gavo vidutiniškai 43 Eur darbo užmokestį, teikė priteistą teismo išlaikymą vaikui. (b.l. 8-10, 56, 57), taip pat gavo 116,74 Eur socialinę pašalpą (b.l. 11). Nors pareiškėja po 2015-10-20 darbo neturėjo, ji savo noru nutraukė darbo paiešką, teismo posėdžio metu tokio sprendimo priežasčių nurodyti negalėjo. Nuo 2015-11-03 pareiškėja vėl registruota darbo biržoje, darbo paieška tęsiama. Šiuo metu pareiškėja nedirba, gauna socialinę pašalpą. Pareiškėjos teiginiai, kad ji gauna papildomas pajamas už asmenų priežiūrą, atmestini kaip nepagrįsti bylos įrodymais. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos turtinė padėtis nėra pasikeitusi, pareiškėja neturi darbo, taigi ir pastovaus bei pakankamo pajamų šaltinio jos ir nepilnamečio vaiko pragyvenimui, jei vaikas būtų grąžintas auginti pareiškėjai.
Iš 2015-05-28 apsilankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjos gyvenimo sąlygos išlieka tokios pat, kokios buvo teismo sprendimo priėmimo metu. Pareiškėja reiškė pretenzijas vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai dėl nereikalingo vaiko gydymo, blogo maitinimo, nors nurodė, kad sunku pragyventi, neturi pinigų, tačiau nesutiko, kad jai būtų teikiama kokia nors pagalba, kad būtų lankomasi jos namuose (b.l. 38).
2015-10-27 apsilankymo pas pareiškėją metu pareiškėja buvo rasta gulinti lovoje, buvo pikta, reiškė nepasitenkinimą, namai buvo nekūrenti, šeima kuru nebuvo apsirūpinusi, nurodė, kad kūrens pečių rastais degančiais daiktais, malkoms pinigų neturi. Pareiškėja ir A. B. nedirbo, pragyvenimo šaltinį sudarė socialinės pašalpos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė nustatė, kad A. N. gyvenamoji aplinka nesikeičia, sąlygos gyventi nepilnamečiui vaikui netinkamos, kambaryje mažai vietos, šeima neapsirūpinusi malkomis, kambaryje šalta, šeimos pajamos per mažos vaiko poreikių patenkinimui (b.l. 46-47).
Iš 2015-12-03 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 75-76), pareiškėjos ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pakeitė gyvenamąją vietą, nuomoja vieną kambarį bute (duomenys neskelbtini). Tarpininkaujant labdaros organizacijai pareiškėjai buvo suteikti būtiniausi baldai lova, valgomasis stalas, kėdės, virtuvinės spintelės. Išvadą teikiančios institucijos atstovei prieš teismo posėdžio dieną apsilankius naujoje A. N. gyvenamojoje vietoje, 14.15 val. atstovė rado pareiškėją gulinčią lovoje, kambarys buvo nesutvarkytas, apverstas, pilna išmėtytų drabužių. A. N. buvo pikta, nurodė, kad serga. Kambaryje stovėjo tik sofa-lova, pareiškėja nurodė, kad vaikas miegos su ja. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis pripažintina, kad pareiškėja, nors pakeitė gyvenamąją vietą, galimai gyvens toliau nuo asocialios aplinkos, tačiau nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad naujoji pareiškėjos gyvenamoji vieta yra tinkama gyventi vaikui, kad pareiškėja sugeba prižiūrėti savo gyvenamąją vietą, rūpintis jos tvarka, švara ir sukurti nors labai kuklias pagal savo turtinę padėtį, tačiau minimaliai sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas vaikui.
Iš 2015-06-01 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-40) nustatyta, kad A. N. šeimai buvo sudarytas individualus darbo planas, kurį A. N. vykdo iš dalies – lankė PSPC psichologės organizuojamas tėvystės įgūdžių grupes, lanko vaiką globos namuose, tačiau nepakankamai bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju bei sprendžia iškylančias problemas, nevykdo įsipareigojimų būti kultūringa, vengti konfliktų, domėtis nuolatinio darbo paieškomis. Nors socialinių paslaugų centras nurodo, kad pareiškėja domisi sūnaus A. B. ugdymosi procesu bei bendradarbiauja su pedagogais, tokios išvados ištyrus bylos įrodymus daryti nėra pagrindo. Pareiškėja negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su vaiko lavinimu, pasiekimais, ugdymo procesu, mokyklos charakteristikoje tik nurodoma, kad yra tekę bendrauti su vaiko motina, tačiau vaiko lavinimu domisi ir bendradarbiauja su mokytojais ne motina, o globos namų auklėtoja (b.l. 42). Nors byloje yra duomenys, kad pareiškėja lanko vaiką globos namuose, tačiau per mokykloje ar globos namuose rengiamas didžiąsias šventes motina neateina (nedalyvavo Rugsėjo 1-osios šventėje (b.l. 17), šv. Kalėdų renginiuose).
Iš 2015-04-17 psichologės R. G. rašto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Panevėžio socialinių paslaugų centrui nustatyta, kad pareiškėja A. N. nuo 2012 m. dalyvavo projekte „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integravimas į darbo rinką“. A. N. buvo suteiktos individualios psichologo konsultacijos ir ji beveik trejus metus kartą per savaitę lankėsi savitarpio paramos grupėse – projekto priemonėje „Socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių, kuriais siekiama suformuoti teigiamą asmenų požiūrį į darbą, pripratinti prie kasdienio darbo, ugdymas, palaikymas ir atkūrimas“. A. N. įsijungė į savanorišką veiklą Panevėžio nakvynės namuose, baigė profesinius socialinio padėjėjo mokymus. A. N. buvo apibūdinta kaip aktyvi motyvuota projekto dalyvė (b.l. 7). 2015-05-12 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. N. dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose pozityvios tėvystės įgūdžių formavimui ir išklausė 20 valandų mokymo kursą, kurio metu įgijo žinių vaiko psichologijos, auklėjimo klausimais, sustiprino bendravimo su vaikais gebėjimus (b.l. 15). Tačiau iš suinteresuoto asmens A. B. paaiškinimų, nustatyta, kad tuo laiku pareiškėja gyvenimo būdo nekeitė, ji nepareidavo namo po kelias paras iš eilės ir savo nebuvimą pateisindavo dalyvavimu minėtuose užsiėmimuose. Laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiu A. N. bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 178 str. 1d. 8 Eur bauda už tai, kad ji 2015-05-09 apie 14.56 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), būdama girta griuvinėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (b.l. 44-45, 71-72). Bauda nesumokėta. A. N. teismo posėdžio metu nepripažino, kad ji įvykdė administracinės teisės pažeidimą, nurodo, kad neblaivūs buvo kiti asmenys, šventę pergalės dieną, o ne ji. Be to, pareiškėjos atžvilgiu 2015-02-03 yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str.1d. (turto pasisavinimas) ir pagal BK 178 str. 2d. (vagystė) (b.l. 60). LITEKO duomenimis byla 2015-10-27 perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pareiškėja taip pat nepripažįsta įvykdžiusi minėtas nusikalstamas veikas, teigia, kad buvo nepagrįstai apkaltinta ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu bus nutrauktas. Iš 2015-04-08 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo posėdžio protokolo Nr. VT-16(10.2) duomenų nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl A. B. svečiavimosi pas motiną A. N. su nakvyne. Posėdžio metu A. N. pareiškė, kad pasikeitimų nėra, ji neturi lėšų pakeisti buities sąlygas, nurodė, kad ji lanko kursus ir šaukdama išėjo iš posėdžių salės trenkdama durimis. Posėdžio metu buvo nutarta, kad vaiko svečiavimasis pas motiną galimas tik ateityje. Po minėto posėdžio pareiškėja neteikė prašymų dėl vaiko svečiavimosi pas ją su nakvyne, nors šiuo klausimu bendravo su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu (b.l. 43).
Taigi, nors byloje yra duomenų, kad pareiškėja A. N. dėjo pastangas įgyti žinių, patirties bendraujant su vaiku, tačiau aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad pareiškėja iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, yra pakankamai motyvuota ieškoti darbo, deramai elgtis, nepažeisti įstatymų, tvarkytis buityje, nenustatyta. Pareiškėjos gyvenimo būdas iš esmės nėra pasikeitęs, elgesys neadekvatus, nepagarbus, įžūlus ne tik su Panevėžio socialinių paslaugų centro, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais, vaiko globėjo darbuotojais, tačiau tokį bendravimo būdą pareiškėja demonstravo ir teismo posėdžio metu, dėl ko pareiškėjai ne vieną kartą buvo skirti įspėjimai ir ji du kartus pašalinta iš teismo posėdžių salės. Pareiškėjos elgesio šiuo atveju nėra pagrindo pateisinti nei sprendžiamo klausimo jautrumu, nei pareiškėjos galima bloga savijauta, vartojamais vaistais širdies veiklai gerinti.
Iš suinteresuoto asmens Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų 2014-09-22 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-35), 2015-09-10 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17) nustatyta, kad vaikas A. B. gyvena minėtuose globos namuose nuo 2014-01-07. Vaikui buvo sudarytas kompleksinis pagalbos veiksmų planas, suteikta psichologo, socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo pagalba. Vaikas visuomet laukia tėvų, kurie vaiką lanko, tačiau pasitaiko atvejų, kad tėvai neištesi pažado ir neatvyksta vaiko aplankyti. Laikotarpiu nuo 2015-06-21 iki 2015-07-16 ir nuo 2015-08-05 iki 2015-08-15 A. N. vaiko nelankė, liepos mėnesį ant jos veido buvo matyti nykstančios sumušimų žymės. A. N. nedalyvavo vaiko rugsėjo 1-osios dienos šventėje. A. N. elgesys apibūdinamas kaip neadekvatus, pareiškėja neskatina vaiko tvarkytis, tėvų apsilankymo metu vaikas pradeda priešgyniauti, nesilaiko taisyklių ir susitarimų. Tėvai kartais atvyksta susierzinę, nepatenkinti, vartoja necenzūrinius žodžius, reiškia pretenzijas. Pareiškėja A. N. nepritaria vaiko gydymui psichiatro skirtų vaistų vartojimui, prieštarauja vaiko kasdieniniam prausimuisi. Laikotarpiu, kai vaikas buvo apgyvendintas globos namuose, pozityviai pasikeitė vaiko elgesys, bendravimo, higienos įgūdžiai, žymiai pagerėjo vaiko elgesys mokykloje, mokymosi rezultatai. Vaikui buvo parinkta mokykla pagal poreikius, užtikrinamas socialinių darbuotojų bendravimas su klasės auklėtoja, paskirtų vaistų vartojimas. Vaikas tapo socialiai aktyvesnis, išaugo pasitikėjimas savimi, gerėja pastangos valdyti neigiamas emocijas. Iš esmės šias aplinkybes patvirtina ir Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos A. B. charakteristika (b.l. 42). Faktą, kad vaikui yra diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, kurie turi būti gydomi, patvirtina 2015-04-23 Medicinos dokumentų išrašo duomenys, kad A. B. yra diagnozuotas mąstymo ir dėmesio sutrikimas, emocijų sutrikimas, kiti fizinės sveikatos sutrikimai (b.l. 41). Gydantis gydytojas nurodo, kad yra stebima teigiama dinamika, vaikas geriau planuoja veiklą, nuotaika patenkinama, nuosekliai dėsto mintis, mažiau hiperaktyvus. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis apie neigiamą pareiškėjos požiūrį į vaikui skirtą gydymą, kas taip pat leidžia manyti, kad pareiškėja nesugeba įvertinti vaiko sveikatos sutrikimų rimtumo, skirto kompleksinio gydymo būtinumo ir tęstinumo.
Ištirtų bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad neišnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai A. N. buvo laikinai apribotos teisės jos nepilnamečio vaiko A. B. atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad situacija šeimoje pasikeitė. Laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų vaiko interesams, o aplinkybės, kad pareiškėja siekia vykdyti savo pareigas vaikui lankydama vaiką globos įstaigose, registruojasi darbo biržoje, lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo savitarpio paramos grupėse, baigė profesinius socialinio padėjėjo mokymus, dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose pozityvios tėvystės įgūdžių formavimui, nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo, nes minėtos priemonės siekiamų teigiamų ir pakankamų rezultatų nedavė.
Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 8,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 41 Eur mokėtinas žyminis mokestis. Pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinė pagalbos teikimo išlaidų (b.l. 23). Pareiškimas atmetamas, todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 408 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.