Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei L. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė 2017 m. sausio 31 d. sudarė Vartojimo paskolos sutartį Nr. 2470685 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „IPF Digital Lietuva“ suteikė paskolą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 599,44 Eur paskolos sumą ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovės teigimu, atsakovė savo įsipareigojimus pagal Sutartį pradinei kreditorei vykdė netinkamai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1.5 punktu, pradinė kreditorė 2017 m. rugpjūčio 1 d. Sutartį vienašališkai nutraukė.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė su pradine kreditore UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė Susitarimą dėl tęstinio pretenzijų pirkimo, o 2017 m. balandžio 5 d. Perleistų skolų suderinimo aktą, pagal kuriuos UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį. Ieškovės teigimu, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė pradinei kreditorei ar ieškovei savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1.5 punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina likusi nesumokėta 599,44 Eur skola.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1. punkte susitarė, kad, jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovei 3,16 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybės, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1. punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina 3,16 Eur delspinigių.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už duomenis iš registrų, 198,00 Eur už advokato paslaugas, iš viso 213,84 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, buveinės adresas A. Goštauto g. 8, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, iš atsakovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 599,44 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 44 ct) skolą, 3,16 Eur (tris eurus 16 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213,84 Eur (du šimtus trylika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį Kauno apylinkės teismą.