- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 1-527-806/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01428-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Advokatai
- Romualdas Lelertavičius
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2014-09-29 22.27 val. bei 23.40 val. paskambinęs nukentėjusiajai E. K. į stacionarų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs gydytoju ir pranešęs apie tai, kad neva nukentėjusiosios E. K. giminaitė netyčia sužalojo nepilnametį asmenį, o už pastarojo gydymą reikalingi pinigai, nukentėjusiajai patikėjus šia istorija ir sutikus paskolinti pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo toliau tęsė pokalbį su nukentėjusiąja, nurodydamas jai rašyti kupiūrų numerius, tuo metu jis (R. M.) 2014-08-29 apie 23.50 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur, apsimetęs neva įvykio metu nukentėjusio nepilnamečio broliu, paėmė iš E. K. 1 000 Lt (289,62 eurus), bei pasišalino, tokiu būdu jis, bendrais veiksmais, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule bendrai savo naudai įgijo 1000 litų (289,62 eurų) vertės svetimą turtą, tuo padarydami E. K. 1 000 litų (289,62 eurų) turtinę žalą.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino, ir parodė, jog visko neatsimena kaip buvo. Jam, R. M. paskambino nepažįstamas žmogus ir pasakė nuvažiuoti kažkokiu adresu, nežino kas paskambino. Išsikvietė taksi, nuvažiavo nurodytu adresu. Jis, R. M. atėjo pas moteriškę, pastaroji jam padavė lapą, jis pasirašė ir paėmė pinigus. Pasak R. M., sutiko moterį, paėmė 1000 Lt. Paskambino į duris, atidarė duris, paskaičiavo pinigus, jis, R. M. pasirašė, paėmė ir išėjo. Dalį pinigų sau pasiėmė ir dalį atidavė, tiksliai neprisimena. Nepažįsta žmogaus, kuriam jis, R. M. atidavė pinigus, sau kur pasiliko pinigus išleido. R. M. teigimu, pirma nesuvokė kur dalyvavo, pasiūlė užsidirbti, nieko nesakė kaip kas. Jam, R. M. liepė pasirašyti, jis net nekalbėjo, moteris paskaičiavo pinigus, padėjo pinigus, pasakė telefonu pasirašyk D. K. ir padėk parašą. Iki to karto tai ne pirmas kartas. Eidamas žinojo, kad reikės pasiimti pinigus, jam, R. M. pasiūlė nuvažiuoti ir paimti pinigus. Pasiūlė jam, R. M. taip užsidirbti pinigų. Prieš tą atvejį taip yra buvę, kad jis, R. M. nueitų ir pasiimtų pinigus. Už tokį nusikaltimą teisiamas tik pirmą kartą. Pasak R. M., kai užėjo į butą, jam pasakė, pasirašyk D. K. ir paimk pinigus, suvokė, kad jis ne K., o M., ką pasakė, tą padarė. Jis, R. M. tuo metu nežinojo, kad blogai daro. „(duomenys neskelbtini)“ jam, R. M. pasiūlė užsidirbti ir davė numerį tiems, kurie jam skambino. Su „(duomenys neskelbtini)“ akis į akį buvo susitikę.
Apklausta teisme nukentėjusioji E. K. parodė, kad kalbėjo su pussesere telefonu, po to, kai baigė pokalbį staiga vėl skambutis, jau 11.00 val. išgirdo vyrišką balsą, kuris prisistatė gydytoju A. iš Santariškių. Pasakė, kad giminaitei atsitiko nelaimė, pastaroji išėjo į koridorių, jai pasidarė bloga ir nukrito nuo laiptų. Prieš ją laiptais ėjo moteris ir nešėsi ant rankų vaiką, ji krisdama pastūmė moterį su berniuku, pastarais nukrito ir susitrenkė stipriai galvą, jis šiuo metu komos būsenos, berniukui bus daroma operacija. Operacija labai brangiai kainuojanti, operacija kainuoja 7000 Lt. Vyriškis klausė ar ji, E. K. gali paskolinti pinigų operacijai. Vyriškis davė jai, E. K. kalbėti su tariama pussesere. Buvo suvaidintas verksmas, pastaroji prašė padėti. Vyriškis klausė kiek ji, E. K. turi pinigų paskolinti, ji pasakė, kad turi tik 1000 Lt. Jai, E. K. pasakė, kad ateis berniuko brolis ir paims pinigus. Vyriškis jai, E. K. diktavo greitu tempu ką rašyti, kad ji skolina pusseserei 1000 Lt. Tada, po kurio laiko, atėjo vaikinas, pastarasis nieko nekalbėjo, ji, E. K. padavė 1000 Lt, jis pasirašė ir išėjo. Tada ji, E. K. puolė skambinti pusseserei ir viskas išaiškėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. M. parodė, kad maždaug prieš metus (nuo 2014-11-27) jis susipažino su „(duomenys neskelbtini)“, pastarajam maždaug apie 19-20 metų. „Kardašas“ pasiūlė jam, R. M. užsidirbti pinigų, nes tuo metu jį mama išvarė iš namų, neturėjo pinigų pragyventi, trūkdavo pinigų maistui. Jam, R. M. sutikus, „(duomenys neskelbtini)“ jam pasakė laukti skambučio asmens. Kas turėtų skambinti, t.y. vyras ar moteris, nepasakė. Maždaug po valandos jam, R. M. paskambino vyras ir pasakė iškviesti taksi ir važiuoti nurodytu adresu. Ten paimti iš žmonių pinigus ar kitus daiktus. Jo, R. M. funkcijos buvo nueiti ir atsiimti pinigus. 2014-09-29 apie 23:00 val., jam, R. M. paskambino asmuo, netikėtai, liepė sėstis į taksi automobilį ir nurodė konkretų adresą - (duomenys neskelbtini). Jis, R. M. taip ir padarė. Jam, R. M. bevažiuojant taksi automobiliu, kalbant telefonu, gavo nurodymus, kur važiuoti, ką sakyti, telefono numerio, iš kurio skambino, nurodyti negali, nes neatsimena. Telefoną, kuriuo naudojosi jam, R. M. liepė išmest (skambinę asmenys). Nuvyko nurodytu adresu, pasibeldė į duris. Jas atidarė senyvo amžiaus moteris. Jis, R. M. pasakė, ką jam liepė pasakyti, močiutė jį pasodino virtuvėje ir atnešė bei padavė pinigus. Kiek pinigų davė, neprisimena. Paėmė pinigus ir įsėdęs į taksi važiavo nurodytu adresu, kurio irgi neprisimena. Kiek gavo pinigų už šią užduotį, neprisimena. ( 1 t., b. l. 137-138, 141-142 )
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2014 metų rugsėjo 29 d. apie 23.00 val., į jos mobilų telefoną, jai būnant namuose, paskambino vyras, kuris pasakė, kad jo giminaitei atsitiko nelaimė. Ji (giminaitė) išėjo į laiptinę, po to jai susisuko galva ir ji nukrito, o krisdama pastūmė ant rankų vaiką nešusią moterį. Vaikas iškrito ir nukrito nuo laiptų, trenkėsi galva į betoną ir šiuo metu yra komos būsenoje, ir yra reikalinga skubi operacija, kurios kaina 7 000 litų. Skambinęs vyras pasakė, kad jos, E. K. giminaitės vardas yra E. Ji, E. K. turi giminaitę E., kuri yra po infarkto, todėl ji patikėjo šia istorija. Po to, vyras davė telefoną moteriai, kuri verkdama nerišliai sakė, kad yra jos, E. K. giminaitė. Ji, E. K. pasakė, kad tiek pinigų neturi, tada vyras paėmė ragelį ir paklausė, o kiek ji galinti duoti pinigų. Ji, E. K. atsakė, kad 1 000 litų. Vyras, prisistatęs gydytoju A., pasakė, kad sutinka, bei pasakė, kad pas ją, E. K. į namus atvažiuos sužaloto berniuko vyresnysis brolis. Vyras jos, E. K. adresą žinojo, paklausė tik durų kodo. Ji, E. K. pasakė ir tada vyras jai nurodė, kad kol atvažiuos paimti pinigų, ji turi parašyti sutikimą – pareiškimą. Skambinęs vyras jai, E. K. diktavo ką rašyti, kol atvažiavo vaikinas paimti pinigų. Išgirdus skambutį į duris, ji, E. K. duris atidarė ir pamatė apie 15-16 metų vaikiną, kuris pasakė, kad jis yra A. K., sužaloto vaiko brolis. Ji, E. K. pastarajam davė 5 vnt. kupiūrų po 200 Lt. Vaikinas pasiėmė pinigus, o ji, E. K. pasakė, kad jis turi pasirašyti, bei davė jam pasirašyti. Vaikinas pasirašė ir pasiėmęs pinigus išėjo. Ji, E. K. tada paskambino giminaitei E., kuri pakėlė ragelį ir normaliai kalbėjo. Ji, E. K. papasakojo istoriją, o E. jai pasakė, kad nieko panašaus nebuvo nutikę, ir tada ji suprato, kad ją apgavo. (1 t., b.l. 13-14)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji E. K. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris iš jos paėmė pinigus. (1 t., b.l. 20-22)
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori.
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis R. M. paaiškino, kad tuo metu nesuvokė kur dalyvavo, nežinojo, kad blogai daro, jam pasiūlė užsidirbti, nuvažiuoti ir paimti pinigus, nieko nesakė kaip kas. Šiuos R. M. parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją. Tai, kad R. M. suvokė, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusiąją jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajai atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, jog R. M. pasakė, kad jis yra A. K., sužaloto vaiko brolis, pasirašė ir pasiėmęs pinigus išėjo, bet iš dalies ir paties kaltinamojo R. M. parodymai, kad jis suvokė, jog jis yra ne K., o M., eidamas, žinojo, kad reikės pasiimti pinigus, dalį pinigų sau pasiėmė ir dalį atidavė, tiksliai neprisimena, nepažįsta žmogaus, kuriam jis atidavė pinigus, sau kur pasiliko pinigus išleido. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. tvirtino, jog prieš tą atvejį, yra buvę, kad jis nueidavo ir pasiimdavo pinigus, kas rodo, kad tai nebuvo atsitiktinis atvejis. Teismo vertinimu, R. M. prisistatydamas kito asmens vardu, paimdamas iš nukentėjusiosios pinigus, suprato, jog įgijo svetimą turtą apgaulės būdu. Sukčiavimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, t.y. R. M. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką E. K., prisistatydamas kito asmens vardu, kad yra sužaloto vaiko brolis, neteisėtai ir neatlygintinai, savo naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė.
Motyvuojamoji dalis
Be R. M. parodymų, tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios E. K. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, jog asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji E. K. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris iš jos paėmė pinigus, bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. R. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL. Byloje nustatyta, kad R. M. veikė su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę R. M., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į tai, kad veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant R. M. asmenybę nustatyta, kad jis teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, iki šios veikos padarymo buvo nuteistas du kartus, du kartus bylos buvo nutrauktos (BK 38 str. ir BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 p. pagrindu), šiuo metu teistas dar du kartus, nusikalstamą veiką padarė būdamas tik 18 metų amžiaus, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. laisvės atėmimo bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. M. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. K. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 289 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. M. apgaule įgijo svetimą, E. K. priklausantį turtą, taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka, šio civilinio ieškinio dydžio neginčija. Ieškinio dydis įrodytas.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamasis R. M. atliko bausmę pataisos namuose. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Bylos antro tomo paskutiniame lape esančiame voke laikomi nukentėjusiosios E. K. pateikti raštai ir rašiklis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.
Bausmės pradžią R. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės laiką.
Civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. M. priteisti E. K. 289 eurų turtinei žalai atlyginti.
Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Bylos antro tomo paskutiniame lape esančiame voke laikomus nukentėjusiosios E. K. pateiktus raštus ir rašiklį, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam R. M. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.