- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- 1-225-169/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00710-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- R. M., L. J.
- Kaltinamasis
- A. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2010 spalio 4 d. apie 06.57 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 73 punkto, numatančio, jog vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra - dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, 74 punkto, numatančio, jog vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų - oranžiniai, gale - raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus, 75 punkto numatančio, jog vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, būtini žibintai, kurie turi degti kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje: priekyje - baltos, o gale - raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas ir raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, reikalavimus kelio Mažeikiai - Skuodas 10 km 185 m Mažeikių kryptimi vadeliojo arklio traukiamą vežimą, kurio priekyje nebuvo baltų atšvaitų, iš šonų - oranžinių atšvaitų, iš galo - raudonų atšvaitų, pritvirtintų gerai matomose vietose ir pažyminčių kraštinius vežimo gabaritus, taip pat vežimo gale, kairėje pusėje nedegė raudonos spalvos žibintas, vežimo priekinės dalies kairėje pusėje - baltos spalvos žibintas, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, važiavo ne mažiau kaip 0,9 m atstumu išsikišęs vežimu į kelio važiuojamąją dalį, sudarė pavojingą kliūtį transporto priemonių eismui, tai yra tamsiu paros metu jo vadeliojamas vežimas buvo nematomas ta pačia kryptimi link vežimo iš paskos artėjančiai transporto priemonei Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), kuri priklauso R. M., vairuojamai A. M., dėl ko automobilis Toyota Corolla priekinio bamperio dešiniuoju šonu ir priekiniu dešinės pusės ratu kontaktavo su vežimo galiniu kairiu ratu, o paskui automobilio dešiniuoju šonu slystamai kontaktavo su vežimo kairio šono mediniais bortais, dėl ko eismo įvykio metu vežimo keleivei L. J. buvo nustatyta kairio blauzdikaulio lūžis su poslinkiu, kairės plaštakos V-to delnakaulio lūžis su poslinkiu, kairės blauzdos odos nekrozė, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2010 m. spalio 4 d. apie 06.35 val. ūkininkei R. K. priklausančiu vežimu, traukiamu arklio, kartu su L. J. važiavo į ganyklą melžti karvių. Vežimo nebuvo apžiūrėjęs, nežinojo kokia jo techninė būklė, ar yra atšvaitai nežinojęs. Važiuojant nei jis, nei L. J. nedėvėjo šviesą atspindinčių liemenių, prie vežimo nebuvo pritvirtinti šviesos žibintai. Jis vadeliojo ir sėdėjo vežimo priekinėje dalyje, o keleivė - L. J. sėdėjo vežimo gale, buvo nuleidusi kojas. Važiavo keliu Mažeikiai-Skuodas, iš Bugenių kaimo, Mažeikių miesto kryptimi. Vežimo kairės pusės ratai buvo ant asfalto, o dešinės pusės ratai - ant kelkraščio. Juto iš paskos atvažiuojantį automobilį, bet tikėjosi, kad jam pakaks vietos pravažiuoti. Netikėtai pajuto smūgį į vežimo galą. Nuo šio smūgio jis krito atgal ant asfalto, atsipeikėjęs pamatė, kad L. J. guli iškritusi iš vežimo. Tuo metu, kai įvyko susidūrimas, buvo dar tamsu, vos tik pradėję aušti. Savo kaltę pripažįsta dalinai, nes R. K. vežimu važiavo pirmą kartą, vežimo būkle, jo nuomone turėjo pasirūpinti jo savininkė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. P. dalinio prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:
- nukentėjusiosios L. J. parodymais, jog 2010 m. spalio 4 d. apie 06.30 val. kartu su A. P. važiavo iš ūkininkės R. K. sodybos į ganyklą pamelžti karvių. Vežimą vadeliojo A. P., ji sėdėjo vežimo gale nuleidusi kojas, rankoje turėjo žibintuvėlį, bet važiuodama juo nešvietė. Netoli sankryžos ji pastebėjo paskui atvažiuojantį automobilį, bet apie tai P. nesakė. Automobilis kliudė vežimą, nuo smūgio ji iš vežimo iškrito kelkraštyje. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos tris savaites gydėsi ligoninėje. Kai išleido iš ligoninės, ilgą laiką sunkiai vaikščiojo, skaudėjo ranką. Dėl patirto skausmo ir išgyvenimų prašo priteisti iš kaltinamojo 1.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
- nukentėjusiosios . R. M. parodymais, jog jos vardu registruota transporto priemonė Toyota Corolla, vairuojama jos vyro A. M. 2010 m. spalio 4 d. ryte pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo drausta privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio remontas kainavo 2.000 Lt, bet remonto kainą patvirtinančių dokumentų neturi, o automobilį prieš mėnesį pardavė. Po eismo įvykio transporto priemonė specialiu automobiliu buvo transportuota į Telšių VPK Mažeikių rajono PK saugojimo aikštelę. Transportavimo paslaugos kainavo 140 litų, kuriuos ji prašo priteisti iš kaltinamojo;
- liudytojo A. M. parodymais, jog 2010 m. spalio 4 d., apie 06.30 val. žmonai priklausančiu automobiliu Toyota Corolla važiavo iš namų, į darbą, esantį Bugenių kaime. Važiavo keliu Mažeikiai - Skuodas. Buvo tamsus paros metas, dar nešvito. Netoli sankryžos, kuria reikia pasukti važiuojant į AB „Orlen Lietuva“, maždaug prieš dvidešimt metrų pastebėjo, kad priešais važiuojamąja kelio dalimi, ta pačia eismo kryptimi važiuoja vežimas, traukiamas arklio. Priešpriešiais važiavo įvairios transporto priemonės, todėl buvo įsijungęs trumpąsias automobilio šviesas. Norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą į kairę pusę, tačiau susidūrimo neišvengė. Tuo metu, kai pastebėjo vežimą, ant jo nebuvo pritvirtinti jokie atšvaitai, skiriamieji ženklai, vadeliotojas ir keleivė nedėvėjo šviesą atspindinčių liemenių, nesimatė jokių žibintų, vežimas tamsiu paros metu buvo nematomas;
- liudytojos R. K. parodymais, jog 2010 m. spalio 4 d. prieš septintą valandą ryto jos sodyboje laikinai gyvenę A. P. ir L. J. važiavo į ganyklą, kuri yra Bugenių kaime, pamelžti karvių. Jie išvažiavo jai priklausančiu vežimu, traukiamu arklio. Prie vežimo nebuvo pritvirtinti atšvaitai, A. P. ir L. J. išvažiavo nedėvėdami šviesą atspindinčių liemenių. Vežimas buvo naudojamas tik vietoje, jos vienkiemyje, į jos ganyklą galima nuvažiuoti pamiške, kirtus asfaltą, ji nežinojusi, kad P. važiuos asfaltu. Maždaug po 10-15 minučių į kiemą parbėgo A. P., kuris buvo labai išsigandęs, šaukė, kad atsitiko nelaimė, kad įvyko eismo įvykis ir L. J. yra sužalota. Ji skubiai nubėgo į įvykio vietą, kuri buvo netoli jos namų;
- liudytojo M. M. parodymais, jog prisimena eismo įvykį, kuriame dalyvavo vežimo vadeliotojas, vežimas buvo sulaužytas, arklys pabėgęs į pievą;
- 2010 m. spalio 4 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra kelio Mažeikiai-Skuodas 10 km, 185 m. (185 m atstumas nuo kilometrinio ženklo Nr. 10). Ant važiuojamosios dalies kairės pusės yra automobilis Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis ratas nuo dešinio kelkraščio yra 4.7 m, galinis ratas - 4.8 m. 27.5 m. atstumu nuo automobilio galinio kairės pusės rato, kairiajame kelkraštyje yra vežimas. Vežimo galinis kairės pusės ratas yra 0.3 m. nuo važiuojamosios dalies, vežimo priekinė dalis - 0.6 m nuo važiuojamosios dalies (1 t., b. 1. 9-21);
- 2010 m. spalio 4 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog yra nulaužtas vežimo prikabinimo įtaisas, išdaužta priekinė ašis, nulaužti priekiniai vežimo ratai, išlūžusios vežimo šonlentės (1 t., b. 1. 22);
- 2010 m. spalio 4 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog sulankstytas automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės ratlankis, nubrozdintos ir sulankstytos priekinės dešinės pusės durelės, nubrozdintas priekinių dešinės pusės durelių stiklas, išdaužtas galinis dešinės pusės stiklas, sulankstytas galinis dešinės pusės sparnas, išdaužtas galinis dešinės pusės ratas.(1 t., b.l. 23);
- 2010 m. spalio 4 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr.44, iš kurio matyti, jog automobilis TOYOTA COROLLA, v/n (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos nuvežtas į aikštelę, esančią Gamyklos g.36, Mažeikių m. (1 t., b. l. 25);
- 2010 m. lapkričio 24 d. automobilio ir vežimo detalių apžiūros protokolu, kuriame nurodyta: 1. automobilio priekinis dešinės pusės ratlankis sulankstytas; nubrozdintos ir sulankstytos dešinės pusės durelės; nubrozdintas dešinės pusės priekinio lango stiklas; išdaužtas dešinės pusės galinis lango stiklas; sulankstytas ir nubraižytas galinis dešinės pusės sparnas; išdaužtas galinis dešinės pusės ratas; nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodėlis; ties dešinės pusės durelių lango stiklu (išorinėje dalyje) 20 cm atstumu nuo apatinės lango dalies matosi 9 cm pločio medienos atplaiša; ant galinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje matosi stiklo šukės. 2. Vežimo detalės: vežimo dugnas, kuris sutvirtintas iš trijų atskirų lentų keturiomis lentomis; dvi vežimo šonlentės, kurios sutvirtintos dviem lentomis; prie vienos šonlentės pritvirtintas raudonos spalvos plastmasinis dangtelis, kurio paviršius dengtas rudos spalvos popierium; yra tik galinė vežimo ašis su ratais; vežimo karkaso tvirtinimo detalė ties galine ašimi nulūžusi (1 t., b. l. 26-44);
2010 m. lapkričio 25 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštu Nr.(1.43) S-4220, kuriame nurodyta, jog už L. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 3.974,26 Lt (1 t., b. l. 61);
- 2010 m. lapkričio 22 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 281/10(13 , kurioje nurodyta, jog L. J. nustatyta: kairio blauzdikaulio lūžis su poslinkiu, kairės plaštakos V-to delnakaulio lūžis su poslinkiu, kairės blauzdos odos nekrozė; sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais metu; galūnių kaulų lūžiai sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. 1. 77);
- 2011 m. balandžio 13 d. sąskaitos ir čekio kopijomis, iš kurių matyti, jog už sugadinto automobilio TOYOTA COROLLA, v/n (duomenys neskelbtini), transportavimą R. M. UAB „Autobastionas“ sumokėjo 140 Lt (1 t., b.l. 112-113);
- 2011 m. kovo 30 d. Eismo įvykio specialisto išvada Nr. 11Š-282 (10), kurioje aprašytas eismo įvykio mechanizmas ir nurodyta, jog tai, kad A. P. tamsiu paros metu vadeliojo vežimą, kurio priekyje nebuvo baltų atšvaitų, iš šonų - oranžinių atšvaitų, iš galo - raudonų atšvaitų, pritvirtintų gerai matomose vietose ir pažyminčiais kraštinius vežimo gabaritus, taip pat vežimo gale, kairėje pusėje nedegė raudonos spalvos žibintas, vežimo priekinės dalies kairėje pusėje - baltos spalvos žibintas, o pats vadeliotojas A. P. nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais bei važiavo nemažiau kaip 0,9 m atstumu išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį sudarė pavojingą kliūtį transporto priemonių eismui ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b.l. 134-141);
- 2011-05-10 Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog 2010 m. spalio 4 d. navigacinės sutemos prasidėjo 6 val. 18 min. ir tęsėsi iki 7 val. 2 min. Po jų prasidėjo civilinės sutemos, kurios baigėsi saulėtekyje. Saulė pradėjo tekėti 7 val. 39 min. Įvykio metu, 6 val. 57 min., saulė dar buvo nepatekėjusi 6.6 laipsnio žemiau horizonto, t.y. dar tebebuvo navigacinių sutemų metas. Navigacinių sutemų laikotarpis yra apytamsis paros laikotarpis, kada prie natūralaus apšviestumo atvirame lauke galima atskirti tik stambių objektų kontūrus, o techninius darbus galima dirbti tik naudojant dirbtinį apšvietimą (1 t., b.l. 121).
Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent dėl A. P. padarytų KET 73, 74 ir 75 punktų pažeidimų įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. J. sveikata, t. y. A. P. veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastis, todėl jis baustinas už LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (neatsargus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas nerūpestingumas – kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, bet aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, baudų nesumoka, nedirba.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 281 straipsnio sankcijose įtvirtinta alternatyvių bausmių sistema įpareigoja teismą kiekvienu atveju kaltininkui skirtiną bausmę parinkti apvarsčius visų sankcijoje numatytų bausmių skyrimo galimybę, pradedant nuo švelniausios iš jų. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo A. P. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino iš dalies, nukentėjusiųjų neatsiprašė, neatlygino jiems nė dalies padarytos žalos, nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, jam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis - areštas, kurio laikas nustatytinas mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto už nusikaltimą vidurkis (BK 54, 56 straipsniai).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).
Nukentėjusiosios . R. M. civilinis ieškinys dėl priverstinio sugadinto automobilio TOYOTA COROLLA, v/n (duomenys neskelbtini), 140,00 Lt dydžio transportavimo išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai, nes bylos duomenimis (1 t., b. l. 25, 112-113) yra neginčijamai nustatyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sugadinto automobilio transportavimo nukentėjusioji patyrė 140,00 Lt nuostolių, kaltinamasis su nuostolių dydžiu sutiko (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusioji L. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, patyrė skausmą ir nepatogumus vaikščiojant. Dėl to teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš A. P. neturtinė žala yra 1.000 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai).
Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.
Apdraustoji privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji L. J. dėl A. P. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už jai nuo 2010-10-04 iki 2010-10-26 VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 3.974,26 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, kurią atstovauja Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokurorės teisme palaikytas 3.974,26 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo A. P. (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis TOYOTA COROLLA, v/n (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 13 d. grąžintas savininkei R. M. (1 t., b.l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtai jo savininkei R. M.; eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtos vežimo detalės, saugomos Telšių AVPK Mažeikių rajono PK KPS saugomoje aikštelėje (1 t., b.l. 24) bei liudytojos R. K. pateiktas žibintuvėlis, saugomas Telšių AVPK Mažeikių rajono PK specialioje saugykloje, (1 t., b.l. 129), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkei R. K. (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą 40 (keturiasdešimt) parų, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.
Civilinius ieškinius patenkinti.
- 1.000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. J.;
- 140,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) nukentėjusiajai R. M. nusikaltimu padarytų nuostolių atlyginimui;
- 3.974,26 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis litus 26 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos ministerijos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį TOYOTA COROLLA, v/n (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą grąžintą savininkei R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai jo savininkei R. M.; eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtas vežimo detales, saugomas Telšių AVPK Mažeikių rajono PK KPS saugomoje aikštelėje, bei liudytojos R. K. pateiktą žibintuvėlį, saugomą Telšių AVPK Mažeikių rajono PK specialioje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai jų savininkei R. K. (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.