Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant pareiškėjos personalinės įmonės „Ladaisa“ savininkui S. L., pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Savčiukui, atsakovo atstovei Jolitai Zakaraitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo personalinės įmonės „Ladaisa“ savininko S. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto VMI viršininko 1997-04-04 įsakymu Nr.60 patvirtintos Patikrinimo aktų surašymo, jų bei medžiagų perdavimo, peržiūrėjimo, taip pat atskirų padalinių sąveikos, atskleidžiant piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus, tvarkos 2.9 punktas nustatė, kad jeigu yra pateiktas mokėtojo skundas, medžiaga Mokesčių išieškojimo ir Nusikaltimų tyrimo skyriams perduodama pasibaigus mokestiniam ginčui ir tik jeigu pilnai nepanaikintas inspekcijos sprendimas dėl mokesčių išieškojimo. Mano, kad vienas Inspekcijos padalinys, perduodamas medžiagą kitam Inspekcijos padaliniui ir sustabdęs mokestinio ginčo pagal Įmonės skundus nagrinėjimą, pažeidė šio Įsakymo reikalavimus, o tai reiškia, kad Inspekcija, vadovaudamasi 1997-02-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr.VIII-107 (įsigaliojo nuo 1997-02-26, galiojo iki 1998-07-24) 55 str.5 p., 56 str.6 p., privalėjo išnagrinėti Įmonės skundą per 30 dienų arba pratęsus skundo nagrinėjimo terminą - per 30 dienų, t.y. ne vėliau kaip iki 1998-08-24. Dėl Inspekcijos darbuotojų aplaidumo Įmonei buvo apskaičiuoti mokesčiai, baudos, delspinigiai, kurie įvairiose ginčo stadijose iki skundžiamo 2006-07-24 VMI sprendimo Nr.69-368 buvo mažinamai arba panaikinami.

Mano, kad centrinis mokesčių administratorius ir MG komisija šio ginčo sprendimuose neteisingai traktuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 100 str.1 d.3 p. taikydami šią įstatymo nuostatą tik fiziniam asmeniui. Teigia, kad Įmonė, kuri buvo įregistruota kaip S. L. firma „Ladaisa“, neturi juridinio asmens statuso. Jos statusą apibrėžia Civilinio kodekso 2.4 straipsnis. Mano, kad mokesčių administratorių noras išieškoti iš Įmonės baudas ir delspinigius prieštarauja Civilinio kodekso 6.73, 1 ,124 str., 125 str. 5 d.1 p.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą. Papildomai paaiškino, kad Įmonė nebeveikia. Pagal Įmonės statusą Įmonės savininkas už prievoles atsakovo visu savo turtu. Jis augina neįgalų vaiką, todėl prievolė mokėti baudą ir delspinigius neigiamai įtakotų jo turtinę padėtį. Mano, kad atleidimo nuo delspinigių teisinis pagrindas yra MAĮ 113 str.1 d. 3 p. Be to, turi būti taikomas 5 metų senaties terminas (b.l.50-52).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas mano, kad MG komisija 2006-09-14 sprendimu Nr.S-335-(7-326/2006) pagrįstai patvirtino VMI 2006-07-24 sprendimą Nr. 69-368, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities VMI 2006-05-02 sprendimas Nr. (21.26)-400-14 ir pagrįstai buvo duotas nurodymas Įmonei sumokėti į biudžetą 9282 Lt PVM baudą, 2755,66 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 9282 Lt PVM baudos bei 18137,05 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais (b.l.50-52).

Tretysis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė (b.l.36,47,50-52).

Skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2006-02-08 įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-08 nutarčiai, pasibaigė mokestinis ginčas, prasidėjęs dėl Inspekcijos 1998-03-23 patikrinimo aktu Nr.06-01-93 (adm. byla Nr.I-1332-3/2005, l.9-15,18,122-127) Įmonei apskaičiuoto PVM ir paskirtos šio mokesčio baudos. Inspekcijos pareigūnė minėtą aktą surašė patikrinusi S. L. firmos „Ladaisa“ mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į valstybės biudžetą apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 1994-11-21 iki 1998-02-01, PVM- iki 1998-02-28. Apskaičiavo ir nurodė sumokėti į valstybės biudžetą: 48945 Lt PVM, 30941 Lt PVM baudą, 5,62 Lt PVM mokesčio delspinigių, 73989 Lt pajamų mokesčio, 75523 Lt pajamų mokesčio baudą, 5,45 Lt pajamų mokesčio delspinigių, 5,45 Lt pajamų mokesčio delspinigių, 130 Lt atskaitymų keliams. Inspekcija 1998-06-08 sprendimu Nr.03-04-7020 patvirtino patikrinimo akto dalį dėl apskaičiuoto PVM ir pajamų mokesčių ir baudų (adm. byla Nr.I-1332-3/2005, l.19-20). VMI, gavusi Įmonės 1998-08-24 skundą dėl šio sprendimo panaikinimo,1998-07-23 sprendimu Nr.17-06/5805, vadovaudamasi MAĮ 56 str.7 d., 54 str.10 d., sustabdė skundo nagrinėjimą iki Inspekcija užbaigs tyrimą dėl Įmonės buhalterinių dokumentų ir nustatys, ar Įmonės veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Taip pat sustabdė patikrinimo akte apskaičiuotų mokesčių išieškojimą (adm. byla Nr.I-1332-3/2005, l.21-24,29,30, MGK bylos Nr.6.11-05-(7-326/2006, l.35). 1989-09-09 Inspekcijos Nusikaltimų skyriuje Įmonei buvo iškelta baudžiamoji byla Nr.07-1-025-98 pagal LR BK 324 straipsnio 2 dalį (neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimas VMI) ir 1998-12-01 perduota Tardymo valdybai prie Vilniaus miesto VPK parengtiniam tardymui atlikti. Ši byla pirmą kartą buvo nutraukta 1998-03-09, antrą kartą - 1999-06-30 (MGK bylos Nr.6.11-05-(7-326/2006, l.26-44, adm. byla Nr.I-1332-3/2005, l. 25,29-31). Centrinis mokesčio administratorius, gavęs dokumentus apie baudžiamojoje byloje priimtą sprendimą, 2005-02-04 sprendimu Nr.69-28 atnaujino pareiškėjo 1998-06-24 skundo nagrinėjimą, išnagrinėjo šį skundą ir pakeitė iš dalies 1998-03-23 patikrinimo akto Nr.06-01-93 ir Inspekcijos 1998-06-08 sprendimo Nr.03-04-7020 nurodymus. Nurodė Įmonei sumokėti į biudžetą 54313 Lt PVM, 9282 Lt PVM baudą (vietoj 30941 Lt PVM baudos), 73989 Lt pajamų mokesčio, 22197 Lt pajamų mokesčio baudą (vietoj 75523 Lt pajamų mokesčio baudos). MG komisija, išnagrinėjusi Įmonės skundą dėl šio VMI sprendimo, 2005-03-31 sprendimu Nr.S-198-(7-114/2005) iš dalies pakeitė centrinio mokesčių administratoriaus 2005-02-04 sprendimą Nr.69-28 dalyje dėl PVM ir nurodė sumokėti į biudžetą 48945 Lt PVM (vietoj 54313 Lt). Likusioje dalyje (dėl 9282 Lt PVM baudos , 73989 Lt pajamų mokesčio ir 22197 Lt šio mokesčio baudos) sprendimą paliko nepakeistą (adm. byla Nr.I-1332-3/2005, l.33-39,41-48). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-10-06 sprendimu Įmonės skundą atmetė, o MG komisijos sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-02-08 nutartimi panaikino minėto teismo sprendimo, Mokestinių ginčų komisijos, centrinio ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimus dalyje dėl Įmonės įpareigojimo sumokėti 73989 Lt pajamų mokesčio ir 22197 Lt šio mokesčio baudą. Šių sprendimų dalis dėl nurodymo Įmonei sumokėti į valstybės biudžetą 48945 Lt PVM ir 9282 Lt PVM baudą paliko nepakeistas (adm. byla Nr.I-1332-3/2005, l.41-48,87-93,122-127). Minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta, kad minėta PVM suma Įmonei yra apskaičiuota nustačius Įmonės nesąžiningumą, t.y. neįrodžius, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie kontrahento, iš kurio 1996-1997 metais įgijo prekes, neteisėtumą. Todėl pripažino, kad Įmonė už 1996 metų liepos – 1997 metų sausio mėn. laikotarpį neturėjo teisės į 48945 Lt PVM atskaitą.

Nustatyta, kad 2006-02-08 įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-08 nutarčiai, Inspekcija 2006-03-14 pateikė Įmonei raginimą (b.l.20) sumokėti 43577 Lt PVM, 9282 Lt PVM baudą, 60171,12 Lt delspinigių (apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM) ir 9699,69 Lt PVM delspinigių (apskaičiuotų nuo 9282 Lt PVM baudos). Pareiškėjas 2006-07-19 dėl 43577 Lt PVM mokestinės nepriemokos sudarė su mokesčių administratoriumi mokestinės paskolos sutartį, o 2006-03-31 pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui prašymą atleisti nuo minėtų baudų ir delspinigių (MGK byla Nr.6.11-05-(7-326/2006, l.3-6,22-24). Motyvavo tuo, kad ne dėl Įmonės kaltės jos 1998-06-24 skundo nagrinėjimas truko nepagrįstai ilgai - beveik septynerius metus. Todėl mano, kad delspinigiai yra priskaičiuoti nepagrįstai ir mokesčių administratorius gali pritaikyti Įmonei MAĮ 93 str.1 d. 3- 4 p., 98, 100,107 str.,141 str. nuostatas. Nurodė, kad Įmonė nuo 1998 metų nevykdo jokios veiklos, jos savininkas dirba samdomu darbuotoju, augina du vaikus, vienas iš jų neįgalus, neturi lėšų sumokėti baudą ir delspinigius. Įmonei iškelta baudžiamoji byla yra nutraukta nenustačius nusikaltimo sudėties. Mano, kad raginimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų (nenurodytas delspinigių apskaičiavimo laikotarpis, teisinis pagrindas, kt.), todėl negali sukelti teisinių pasekmių. Mano, kad apskaičiuoti delspinigiai neturi viršyti patikrinimo akte apskaičiuoto mokesčio sumos 2006-05-02 sprendimu Nr. (21.26)-400-14 Inspekcija pareiškėjos prašymo nepatenkino. Nurodė, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai neatitinka nei vieno iš atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindo, numatyto MAĮ 100,141 straipsniuose, o MAĮ 113 str. 1 d.3 p. gali būti taikomas tik fiziniam asmeniui. Nurodė, kad MAĮ (2004-04-13 įstatymo Nr.IX-2112 redakcija) 107 str.1 d. yra nustatytas 5 metų mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminas, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Mokestinio ginčo santykių formavimosi metu galiojusiame MAĮ nebuvo numatyti jokie nepriemokos priverstinio išieškojimo terminai. 5 metų mokesčio išieškojimo senaties terminas buvo nustatytas 2001-06-26 įstatymu pakeitus MAĮ 29 straipsnio 3 dalį. Dėl šių priežasčių Įmonei priverstinio mokesčių ir su juo susijusių sumų išieškojimo terminas skaičiuojamas nuo 2001-09-01 (nuo tos dienos kai įsigaliojo įstatymas, nustatantis 5 metų mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminą). Vėliau, priėmus MAĮ (2004-04-13 įstatymo Nr.IX-2112 redakcija), šio įstatymo 108 str.1 d. 1 p. buvo įtvirtinta, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis nutrūksta kai stabdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas. MAĮ 108 str.2 d. nustato, kad tokiu būdu nutrūkus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, senatis prasideda iš naujo. Todėl nagrinėjamu atveju mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminas nėra praleistas. Inspekcija Sprendime paaiškino pareiškėjai, kad ji gali įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į vietos mokesčių administratorių su prašymu leisti mokėti mokestinę nepriemoką dalimis ir (arba) jos mokėjimą atidėti, kreiptis dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (b.l.31-33).

Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, 2006-07-24 sprendimu Nr.69-368 pakeitė minėtą Inspekcijos sprendimą. Sprendimo dalį, kuria Įmonė nebuvo atleista nuo 9282 Lt PVM baudos mokėjimo, paliko nepakeistą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-08 nutartimi, kuria pasibaigė ginčas dėl patikrinimo akte Įmonei papildomai apskaičiuotos 48945 Lt PVM sumos, ir kurioje buvo nustatyta, kad Įmonė buvo nesąžininga, todėl neįgijo teisės į PVM atskaitą. VMI savo sprendime taip pat nurodė, kad Įmonės prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ji pažeidė įstatymą ne dėl savo kaltės ar aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Įmonė nepateikė įrodymų, jog nėra kalta dėl padaryto pažeidimo ar padarė pažeidimą dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Įvertinusi PVM apskaičiavimo pažeidimo turinį konstatavo, kad Įmonei netaikytinas MAĮ 141 str.1 d.1-4 p. nurodytas atleidimo nuo baudų pagrindas. Pažymėjo, kad Įmonė nėra sumokėjusi patikrinimo akte apskaičiuoto 48945 Lt PVM sumos. Minėtame sprendime atsakovas konstatavo, kad turi būti svarstoma dėl Įmonės atleidimo nuo 9699,69 Lt PVM delspinigių, kurie buvo teisingai apskaičiuoti nuo 9282 Lt PVM baudos (už laikotarpį nuo 1998-04-30 iki 2004-04-30), t.y. 5 metus, ir 54022,41 Lt (o ne 60171,12 Lt), apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM už laikotarpį nuo 1998-04-30 iki 2006-02-08 (teismo nutarties įsiteisėjimo). Centrinis mokesčių administratorius sumažino delspinigius, apskaičiuotus nuo 43577 Lt PVM, atsižvelgęs į vietos mokesčio administratoriaus neįvertintą aplinkybę, jog Įmonė turėjo PVM permoką. Įvertinusi pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl nepagrįstai ilgą jo 1998-06-24 skundo nagrinėjimą, konstatavo, kad Inspekcija 2005-01-03 gavo 2004-12-30 LR VRM Bendrojo departamento raštą apie dėl bylos išsiuntimo ir archyvinę baudžiamąją bylą Nr.07-1-025-98 ir 2005-01-06 raštu Nr.(17-1-17)-3-2-562 išsiuntė VMI 1999-08-30 nutarimo nutraukti šią baudžiamąją bylą kopiją. Nurodė, kad šiuo atveju mokesčio mokėtojo teisių įgyvendinimas ir mokestinės prievolės (delspinigių) dydis priklausė nuo tinkamo mokesčių administratoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigų, t.y. operatyvaus mokesčių administravimo procedūrų vykdymo. Pripažino, kad administravimo procedūros, nulemiančios mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, nebuvo vykdomos operatyviai. Todėl, vadovaudamasis MAĮ (2004-04-13 įstatymas Nr.IX-2112) 8 str.3 d., 100 str.1 d., ir atsižvelgdamas į Viešojo administravimo įstatymo nustatytą bendrą 30 dienų atsakymo pareiškėjui pateikimo terminą, padarė išvadą, kad Įmonė atleistina nuo delspinigių, apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM sumos per laikotarpį nuo 1999-10-01 (laikotarpis, iki kurio buvo galimybė išsiaiškinti apie baudžiamosios bylos baigtį) iki 2005-01-07 (Inspekcijos 2005-01-06 raštu Nr.(17-1-17)-3-2-562 pateikta medžiaga skundo nagrinėjimui atnaujinti) ir nuo delspinigių, apskaičiuotų nuo 9282 Lt PVM baudos per laikotarpį nuo 1999-10-01 (laikotarpis, iki kurio buvo galimybė išsiaiškinti apie baudžiamosios bylos baigtį) iki 2004-04-30 (laikotarpis, iki kurio buvo skaičiuoti delspinigiai). Todėl atleido Įmonę nuo 6944,03 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 9282 Lt PVM baudos ir 35885,36 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM sumos. Nenustačiusi jokių atleidimo nuo delspinigių pagrindų, patvirtino Inspekcijos sprendimo dalį dėl delspinigių, kuria Įmonė neatleista nuo 2755,66 Lt delspinigių apskaičiuotų nuo 9282 Lt PVM baudos ir 18137,05 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM sumos (b.l.14-19).

Mokestinių ginčų komisija 2006-09-14 sprendimu Nr.S-335 (7-326/2006) patvirtino minėtą centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Įvertinusi pareiškėjo argumentus konstatavo, kad dėl atleidimo nuo delspinigių pareiškėjui negali būti taikomos MAĮ 100 str.1 d.3 p. nuostatos, kadangi jos taikytinos tik fiziniam asmeniui, o pareiškėjas yra juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo vertinti įrodymus apie Įmonės savininko sūnaus neįgalumą. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-08 nutartimi, kurioje nustatyta, kad Įmonė neturėjo teisės atskaityti PVM (dėl kurio jai papildomai apskaičiuotos 9282 Lt bauda ir 18137,05 Lt PVM delspinigiai), kadangi neįrodė, jog buvo sąžininga. Pareiškėjas negali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Naujų įrodymų pareiškėja nepateikė, todėl ji negali būti atleista nuo delspinigių ir baudų MAĮ 141 str.1 d. 1 p. nurodytu pagrindu. MG komisija sprendime sutiko su centrinio mokesčių administratoriaus pozicija ir argumentais, kad nuo 9282 Lt PVM baudos delspinigių suma yra 2755,66 Lt (vietoj anksčiau apskaičiuotų 9699 Lt), kadangi neturi būti skaičiuojami delspinigiai už laikotarpį nuo 1999-10-01 (Tardymo skyriaus prie Vilniaus m. 6-ojo PK nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą buvo priimtas 1999-08-30) iki 2005-01-07 (Vilniaus apskrities VMI 2005-01-06 raštu Nr.(17-1-17)-3-2-562 pateikta medžiaga skundo nagrinėjimui atnaujinti). MG komisija pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad delspinigiai turėjo būti panaikinti nuo 1999-03-09 (pirmojo nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą Nr.07-1-025-98 priėmimo datos), kadangi minėtas nutarimas neįsigaliojo, nes buvo panaikintas 1999-06-30 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu.

Kadangi ikiteisminėje šio mokestinio ginčo dėl atleidimo nuo delspinigių stadijoje Įmonei buvo sumažinti delspinigiai, apskaičiuoti nuo 9282 Lt PVM baudos (nuo 9699 Lt iki 2755,66 Lt) ir delspinigiai, apskaičiuoti nuo 43577 Lt PVM ( nuo 60171,12 Lt iki 18137,05 Lt), nagrinėjamu atveju spręstina, ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo 9282 Lt PVM baudos, 2755,66 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 9282 Lt PVM baudos ir 18137,05 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovui ir Mokestinių ginčų komisijai priimant šio ginčo sprendimus atleidimo nuo baudų ir delspinigių mokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymas. Nr.IX-2112. Šio įstatymo 141 straipsnis nustatė, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalis nustatė, kad mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo) gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:

1) delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio nepriemokos, bet už tą patį laikotarpį mokesčių mokėtojas turėjo to paties ar kito mokesčio permoką, ir šio Įstatymo 87 straipsnis nedraudžia įskaityti nurodytas sumas;

2) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas:

3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

MAĮ 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, esant šios dalies 1-4 punktuose nurodytiems pagrindams, tarp jų kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (MAĮ 113 str.1 d.3 p.).

Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, mokesčių administratorius galėjo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo baudos nustatęs, kad yra bent vienas iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo nuo baudos pagrindų ir esant šio straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai, kad mokesčio mokėtojas yra sumokėjęs mokestį, susijusį su paskirta bauda, ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas, o prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių galėjo tenkinti, nustatęs bent vieną iš MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Įrodinėjimo pareiga nagrinėjamu atveju tenka mokesčio mokėtojui. Mokesčio administratorius ir teismas gali atleisti mokesčio mokėtoją nuo baudos ir delspinigių tik įstatymo nustatytais pagrindais. Todėl ir mokesčių mokėtojas, prašydamas atleisti jį nuo baudos ir delspinigių, gali remtis tik tais teisiniais pagrindais, kuriuos nustato įstatymas, reglamentuojantis mokesčių mokėtojo atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindus ir tvarką. Todėl laikytini nesusijusiais su šio ginčo dalyku pareiškėjos skundo argumentai dėl jo nuorodų į teisės aktus, nereglamentuojančiais atleidimo nuo baudų ir delspinigių.

Iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad tiek ikiteisminėje mokestinio ginčo dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių stadijoje, tiek teisme pareiškėjas savo prašymą dėl atleidimo nuo 9282 Lt PVM baudos iš esmės grindžia MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y, kad jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, o prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių – MAĮ 100 str.1 d. 2 p. ir 141 str.1 d. 1ir 3 p. bei 113 str.1 d.3 p.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-06 sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-08 nutartimi administracinėje byloje Nr.I-1332-3/2005 tarp tų pačių šalių buvo išspręstas mokestinis ginčas, tame tarpe ir dėl PVM sumos, nuo kurios yra apskaičiuota 9282 Lt PVM bauda (mokestinio ginčo procese PVM baudos dydis sumažintas nuo 30941 Lt iki 9282 Lt), nuo kurios nagrinėjamu atveju prašo atleisti pareiškėjas (adm. byla Nr.I-1332-3/2005, l.3-11,16-17,19-22,24,33-40,41-48,87-93,122-127). Minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi buvo nustatytas Įmonės nesąžiningumas, t.y. konstatuota, kad ji, turėdama galimybę įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, to nepadarė, o vykstant mokestiniam ginčui neįrodė, kad buvo sąžininga, todėl neturi teisės į PVM atskaitą. Konstatavus šias aplinkybes įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad Inspekcija pagrįsta apskaičiavo ir nurodė Įmonei sumokėti biudžetą 48945 Lt PVM ir 9282 Lt PVM baudą. MG komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, remdamasi įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-08 nutartimi, savo 2006-09-14 sprendime (b.l.7-012) pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pripažinus, jog ūkio subjektas neįrodė, jog buvo sąžiningas, konstatuotina ir tai, kad jis neįrodė, jog nėra kaltas dėl padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo.

Pareiškėjas tiek administracinėje byloje Nr.I-1332-3/2005, tiek nagrinėjamoje byloje savo skundus iš esmės grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas Įmonės nesąžiningumo faktas, kuris tiesiogiai įtakojo papildomos PVM sumos Įmonei apskaičiavimą, o tuo pačiu ir PVM baudos skyrimą, ir kuris yra tiesiogiai susijęs su Įmonės kalte dėl padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo, iš naujo nenagrinėtinas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nei ikiteisminėje mokestinio ginčo dėl atleidimo nuo PVM baudos ir delspinigių stadijoje, nei teisme pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis nėra kaltas dėl padaryto PVM įstatymo pažeidimo. Pareiškėjo argumentai, kad teismas jį pripažino, jog mokesčių administratorius buvo nepagrįstai apskaičiavęs Įmonei mokesčius ir su jais susijusias įmokas yra teisingas tik dalyje dėl pajamų mokesčio, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju jis nėra reikšmingas, kadangi šioje byloje ginčas vyksta dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratoriai neatleido Įmonės nuo PVM baudos ir delspinigių. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra Mokesčių administravimo įstatymo 141 str.1 d. 1 p. nurodyto atleidimo nuo baudos ir to paties įstatymo 100 str.1 d. 2 p. nurodyto atleidimo nuo delspinigių pagrindo. Mokesčių administravimo įstatymo 100 str.1 d., 141 str.1 d. taikymo prasme įrodyti, kad nėra kaltas dėl padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo, turi pats mokesčių mokėtojas. Pareiškėjas šios aplinkybės neįrodė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad yra bent vienas šio įstatymo 100 str. 1 d., 141 str.1 d. nustatytas atleidimo nuo baudų ar delspinigių pagrindas.

Atsakovas, tretysis suinteresuotas asmuo ir Mokestinių ginčų komisija šio ginčo sprendimuose pagrįstai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl Įmonės atleidimo nuo delspinigių nėra pagrindo taikyti pareiškėjui MAĮ 113 str.1 d.3 p. nuostatas, kadangi jos gali būti taikomos tik fiziniam asmeniui, o pareiškėjas yra juridinis asmuo (adm. byla Nr.I-1332-3/2005, l.53). Taip pat pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamo ginčo išsprendimui neturi įtakos dokumentai, susiję su Įmonės savininku- fiziniu asmeniu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ir MG komisija, svarstydama atleidimo nuo delspinigių klausimą įvertino pareiškėjo nurodytą ir bylos dokumentais pagrįstą aplinkybę, kad nepagrįstai ilgai užsitęsė Įmonės 1998-06-24 skundo, kurio nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl iškeltos baudžiamosios bylos, nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į tai atsakovas pagrįstai atleido Įmonę nuo 6944,03 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 9282 Lt PVM baudos ir 35885,36 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusioje 2006-02-08 nutartyje konstatuota, kad pareiškėjui mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 metų terminas nėra praleistas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, šis juridiškai reikšmingas faktas iš naujo neįrodinėjamas. Atsakovas, tretysis suinteresuotas asmuo ir MG komisija savo sprendimuose bylos dokumentais ir teisės aktais pagrindė Įmonei apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti delspinigių: 2755,66 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 9282 Lt PVM baudos ir 18137,05 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo 43577 Lt PVM sumos, apskaičiavimo (5 metų) terminus. Pareiškėjas neįrodė, kad jie apskaičiuoti neteisingai.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą naikinti arba keisti skundžiamus sprendimus ir taikyti Įmonei Mokesčių administravimo įstatymo 100 str.1 d. ir 141 str.1 d. nuostatas dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo personalinės įmonės savininko „Ladaisa“ S. L. skundą atmesti.

Šis sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.