- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-149-354/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45289-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (3000 Eur) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, A. J. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei turto konfiskavimas – iš A. J. konfiskuota 200 Eur, kurie atitinka automobilio „OPEL VECTRA“, įvykio metu priklausiusio A. J. (faktinis valdytojas), kaip uždraustos veikos padarymo priemonės, realią (faktinę) vertę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.33 val., kelyje (duomenys neskelbtini), sankryžoje (duomenys neskelbtini), už degalinės (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,63 promilės alkoholio, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti 2019 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, jį išteisinti ir bylą nutraukti.
2.1. Skunde nuteistasis A. J. nurodo, kad teismas pažeidė non bis in idem principo taikymą, nesilaikė ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl to yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis buvo nuteistas nepagrįstai bei neteisingai pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Teigia, kad yra už tą pačią veiką nubaustas du kartus, administracine ir baudžiamąja tvarka, kai tai draudžia daryti BK 2 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnis, Konstitucija, apie tai ne kartą yra pasisakęs ir išaiškinęs Lietuvos Aukščiausias teismas tokio pobūdžio bylose.
2.2. Apeliantas pažymima, kad jam už tą pačią veiką skirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, o baudžiamojoje byloje už tą patį buvo nuteistas ir paskirta dar 3000 Eur bauda bei paskirtos dvi poveikio priemonės – turto konfiskacija – 200 Eur, bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 2 metams. Nuteistojo teigimu, administracine tvarka jis buvo nubaustas už atsisakymą pasitikrinti blaivumą, vairavus automobilį 2018 m. rugpjūčio 27 d., o baudžiamąja tvarka nubaustas dėl vairavimo išgėrus 2018 m. rugpjūčio 27 d., kai kraujyje daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Pažymi, kad administracine tvarka priimtas sprendimas jau yra įsiteisėjęs.
2.3. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog tuo atveju, kai paaiškėja, kad žmogus nubaustas administracine tvarka ir teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, baudžiamasis procesas turi būti nutraukiamas, o ne, kaip šiuo atveju aiškina teismas, atnaujinamas administracinis procesas. Apeliantas pažymi, jog žinojo apie administracinį procesą puikiai, buvo supažindintas su protokolu, žinojo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pateikė teismui charakterizuojančius, sveikatos būklę nurodančius dokumentus, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes dėl sveikatos negalėjo dalyvauti, taip pat nurodė, jog pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi. Jis (apeliantas) taip pat žinojo ir gavo teismo nutarimą, kuriuo buvo nubaustas dėl šio įvykio administracine tvarka, jo neskundė, su juo sutiko, be to, policijos pareigūnai taip pat šio nutarimo neskundė ir toliau vykdė baudžiamąjį procesą, tai yra buvo tyčia siekiama jį (apeliantą) nubausti du kartus, ir administracine, ir baudžiamąja tvarka. Apeliantas sutinka su administraciniu nutarimu, todėl nesuvokia, kodėl turėtų jį skųsti, juo labiau, kad jis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Apeliantas nurodo, kad kasacinėje nutartyje Nr. 2AT-11-628/2019 taip pat nurodyta, jog draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką yra įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 2 straipsnio 5 dalyje, tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje, o kasacinėje nutartyje 2K-36-697/2019 atskleistas ANK numatyto vengimo pasitikrinti neblaivumą normos ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos tapatumas, tuo aspektu, jog abi normos iš esmės draudžia tą patį elgesį.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas pažeidė draudimą bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem), nes jis (A. J.) iš esmės dėl tos pačios veikos jau yra nubaustas administracine tvarka.
5.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino įsiteisėjusio sprendimo administracine tvarka buvimą dėl tos pačios veikos A. J. atžvilgiu ir taip pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalyje bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kurios draudžia asmenį nubausti antrą kartą už tą pačią veiką. Esant šioms aplinkybėms skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis privalo būti naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Šioje byloje dėl nagrinėjamo įvykio nustatytos aplinkybės, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.33 val., kelyje (duomenys neskelbtini), sankryžoje (duomenys neskelbtini), už degalinės (duomenys neskelbtini), liudytojas D. I. sustabdė A. J. vairuojamą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariant, jog A. J. vairuoja būdamas neblaivus, ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams A. J. atsisakė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, tačiau sutiko atlikti kraujo ištyrimą.
5.3. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis surašė A. J. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad A. J. 2018 m. rugpjūčio 27 d. 19.33 val. kelyje (duomenys neskelbtini), Plento (duomenys neskelbtini) 3 km, vairuodamas transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo (1 t., b. l. 29). 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu A. J. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d. 19.33 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 3 km, vairuodamas transporto priemonę „Opel Vectra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo (1 t., b. l. 37–38), šis nutarimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2018 m. spalio 3 d. (Liteko duomenys). Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo netenkintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus teikimas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismas nutarimo, kuriuo A. J. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 17 d. (Liteko duomenys).
5.4. Pažymėtina, kad po to, kai A. J. atžvilgiu buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas, A. J. nubaudžiant administracine tvarka pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate A. J. atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (1 t., b. l. 1–2). Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.33 val., kelyje (duomenys neskelbtini), sankryžoje (duomenys neskelbtini), už degalinės (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (2 t., b. l. 16–21).
5.5. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m vasario 5 d. nutartyje išaiškinta, kad: „Tiek vairavus neblaiviam, tiek ir atsisakius tikrintis neblaivumą kėsinamasi į tą patį objektą – nustatytą transporto saugumo tvarką, nes ir BK 281 straipsnio 9 dalies dispozicijoje nustatyta, jog vengimas neblaivumo patikrinimo arba vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo prilyginamas neblaivumo fakto konstatavimui. Taigi iš esmės sutampa šių pažeidimų objektas. ANK 422 straipsnio ir BK 281 straipsnio 7 dalies normų prigimtis, paskirtis ir tikslas taip pat yra tapatūs – sulaikyti asmenis nuo vairavimo transporto priemonių apsvaigus nuo alkoholio. Abu šie teisės pažeidimai neatsiejamai susiję – asmuo baudžiamas, nes vairavo transporto priemonę neblaivus arba jis įtariamas, kad vairavo neblaivus (atsisakymo tikrintis atveju). ANK 422 straipsnio pavadinimas skamba „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo <...> vairuotojai“. Tai iš esmės atitinka ir yra tapatu BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijai. Taigi, nepaisant to, kad abu straipsniai įtvirtinti skirtinguose kodeksuose ir už juos nustatyta skirtingų rūšių atsakomybė (skiriasi idem crimen), jie abu draudžia tą patį elgesį – vairavimą esant neblaiviam (idem factum). Tai teisiškai reikšminga aplinkybė, įrodanti veikų tapatumą principo non bis in idem prasme. Tokia principinė pozicija įtvirtinta kasacinėje praktikoje pabrėžiant, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama jau pirmiau minėtoje EŽTT praktikoje“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-36-697/2019).
5.6. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų tapatumo, konstatuojama, jog A. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas dėl tos pačios veikos padarymo, dėl kurios padarymo jis jau buvo nubaustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl minėtų veikų tapatumo non bis in idem principo prasme, nes tiek skundžiamas nuosprendis, tiek 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje A. J. atžvilgiu buvo priimti dėl veikos, padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių, be to, A. J. veika kėsintasi į tą pačią vertybę (objektą), t. y. nustatytą transporto saugumo tvarką.
5.7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje nurodyta, jog „sprendžiant dvigubo nubaudimo problemą, negalima perkelti dvigubo nubaudimo ar dvigubo proceso eliminavimo pareigos atsakomybėn patrauktam asmeniui. <...> valstybės pareiga yra užtikrinti tokį teisinį reguliavimą, kad už tuos pačius veiksmus asmuo nebūtų nubaustas du kartus, o ne asmeniui perkelti iniciatyvą ir prievolę šalinti dvigubo proceso ir nubaudimo padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-36-697/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo nutraukti bylą BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, o ne nurodyti pačiam A. J. kreiptis į teismą ANK nustatyta tvarka dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo. Nagrinėjamu atveju nutarimas A. J. skirti administracinę nuobaudą jau įsiteisėjęs, todėl A. J. nuteisimas baudžiamąja tvarka už įvykį dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra negalimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendis naikintinas ir byla pagal BK 287 straipsnio 7 dalį nutrauktina (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendį ir bylą A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį nutraukti.