Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-215-972/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
1-215-972/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23378-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-215-972/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23378-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1; 1.1.8.1; 2.3.6.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nukentėjusiajam V. M. (V. M.),kaltinamajam M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 MGL dydžio bauda; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63, 64 straipsniais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bei 8 MGL dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi M. B. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, skiriant ją atlikti pataisos namuose; 4) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo ir 8 MGL dydžio baudos bausmė; 2018 m. birželio 1 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. B. pagrobė svetimą turtą: jis 2020 m. birželio 14 d., apie 12 val., iš automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jį vežė V. M., pagrobė V. M. priklausantį 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“.

Kaltinamasis M. B. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino, parodė, kad tikslios įvykio dienos neatsimena, kai V. M. jį ryte iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) vežė į sodininkų bendriją „Dituva“, Derceklių k., Klaipėdos r. Jis vyko vienas. V. M. jam iškvietė jo draugas, nes jis neturėjo V. M. telefono numerio. Ten jis vyko turėdamas tikslą pasiimti dokumentus iš draugo. V. M. žinojo, kaip asmenį, teikiantį pavežėjimo paslaugas. Į sodininkų bendriją „Dituva“ vyko nesustodami, jis visos kelionės metu sėdėjo šalia vairuotojo. Nuvykęs pas draugą pasiėmė dokumentus. Nukentėjusysis jo laukė prie kelio. Grįždamas iš draugo, užsuko pas mamą, gyvenančią toje pačioje sodininkų bendrijoje, o tada važiavo atgal į Klaipėdą. Pakeliui vairuotojas sustojo sodininkų bendrijoje „Dituva“ esančioje degalinėje įsipilti kuro. Tuo metu, kai vairuotojas nuėjo susimokėti už degalus, jis liko automobilyje vienas. Paskui vairuotojas sustojo prie parduotuvės, kur nusipirko alaus ir cigarečių. Į parduotuvę ėjo kartu. Tada vairuotojas jį parvežė namo į Klaipėdą. Daugiau jokių sustojimų nebuvo. Išlipdamas iš automobilio, jis vairuotojo paprašė palaukti, nes ketino grįžti atgal į sodininkų bendriją „Dituva“ jau su visa šeima. V. M. atgal į (duomenys neskelbtini) jį parvežė apie 12 val. Parėjęs į namus jis aprengė vaikus ir praėjus apie 10-20 min. išėjo į kiemą, tačiau vairuotojo neberado, jis buvo išvykęs. Tvirtina, kad automobilyje jokio telefono nematė. Taip pat nematė, kad V. M. būtų kalbėjęs telefonu. Neberadęs vairuotojo, jis jo nebeieškojo, su vaikais nusprendė eiti į žaidimų aikštelę pažaisti krepšinio. Bežaidžiant, maždaug apie 15-16 val. prie jo priėjo vienas vyriškis (jį anksčiau šiame rajone buvo matęs ne kartą, jis buvo panašus į žmogų be gyvenamosios vietos) ir pasiūlė jam nupirkti iš jo telefoną. Jis pasitikslino, ar telefonas nevogtas. Vyriškis tai paneigė. Tada jis patikrino telefoną, ar jis veikia, paskambindamas savo mamai, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonui buvo viskas gerai, todėl jis telefoną nusipirko. Jam pardavė telefoną už 35 Eur. Tada jis su tuo vyriškiu tą pačią dieną, bet gali būti ir kitą dieną, nelabai atsimena, nuvyko į lombardą, kur telefoną užstatė už 60 ar 70 Eur. Taip jis uždirbo pinigų. Iš to vyriškio daugiau nieko nėra pirkęs. Tuo telefonu jis nesinaudojo. Nežino, kokios firmos buvo telefonas, atrodė kaip naujas, neapdaužytas. Vėliau tas vairuotojas jo mamai pasakė, kad neva jis pavogė jo telefoną.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad jis gyvena sodininkų bendrijoje „Dituva“. Įvykio dieną (tai buvo sekmadienis) apie 10 val. jam paskambino A. (vadina jį A.) ir paprašė nuvykti į Klaipėdą paimti žmogų. Nuvykęs į A. nurodytą vietą, jis pralaukė apie 10 min., tačiau niekas neatėjo, todėl jis paskambino A. ir paklausė, kur jis taip ilgai. Kaltinamasis išėjo gal už 20 min., jį pažįsta tik iš matymo, kaip gyvenusį sodininkų bendrijoje „Dituva“. Tada jis M. nuvežė į sodininkų bendrijoje esantį angarą „Gulbė“. Kaltinamasis nuėjo į angarą ir greitai sugrįžo. Tada jie nuvyko pas kaltinamojo mamą. M. vėl greitai sugrįžo ir pasakė, kad važiuos atgal į Klaipėdą, jis pasiims savo vaikus ir vėl norės grįžti į sodininkų bendriją „Dituva“. Tvirtina, kad jiems būnant sodininkų bendrijoje „Dituva“, jis savo telefoną turėjo, jį visada laiko po magnetola esančioje angoje. Kai jis laukė M., vienu metu jam skambino draugas K., kuris taip pat paprašė jo pavežėjimo paslaugos. Jis K. pažadėjo atsilaisvinęs paskambinti. Vykstant į Klaipėdą jis M. pasakė, kad jam baigiasi kuras, todėl užsuko į degalinę sodininkų bendrijoje „Dituva“. Užsipylęs kuro nuėjo susimokėti, o M. liko automobilyje, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Paskui pakeliui jie abu užsuko į parduotuvę, kur jis nusipirko cigarečių, o M. pasiėmė dvi alaus skardines (už viską mokėjo jis, V. M., M. žadėjo vėliau su juo atsiskaityti). Grįždami į Klaipėdą jie kalbėjosi, kaltinamasis gėrė alų. Kaltinamąjį namo į (duomenys neskelbtini) parvežė apie 12 val., jis norėjo grįžti atgal į sodininkų bendriją „Dituva“ su šeima ir paprašė jo palaukti. Išlipdamas kaltinamasis pasiėmė abi skardines alaus, tiek atidarytą, tiek ir uždarytą, tai jam pasirodė keista, nes jis turėjo sugrįžti. Tada jis norėjo paskambinti K. ir pranešti, kad dar užtruks, tačiau kaip tik tuo metu ir neberado telefono. Po to, kai jam skambino K., jis nesinaudojo telefonu, niekas jam ir jis niekam neskambino, todėl jis iki to laiko telefono nepasigedo, tiesiog jam neprireikė. Laukė kaltinamojo gal 10 min. Suprato, kad jo telefonas pavogtas, jį pavogė kaltinamasis, gal kai jie buvo degalinėje ar kai ėjo į parduotuvę. Nežinojo, kur kaltinamasis gyvena (nežinojo jo pilno adreso, žinojo tik namą, bet nematė iš kokios laiptinės ir į kokią įėjo kaltinamasis), todėl iškart nuvažiavo pas A., bandė iš jo telefono paskambinti į savo numerį. Tuo metu buvo geras signalas, tačiau ragelio niekas nepakėlė. Bandė skambinti M.. Iš pradžių jo telefonas taip pat buvo įjungtas, tačiau, kai pabandė skambinti trečią kartą, M. telefonas jau buvo išjungtas. Vakare ir jo paties telefonas jau buvo išjungtas. A. nežinojo, kokiu adresu M. gyvena, todėl jo neieškojo. Manė, kad A. gerai pažįsta kaltinamąjį, todėl juo ir pasitikėjo. Jis sekančią dieną, t. y. pirmadienį, kreipėsi į policiją. Telefonas buvo „Samsung Galaxy A51“, naujas, sausio mėnesį pirktas lizingu. Nors telefonas buvo nupirktas mamos vardu, tačiau juo naudojosi ir lizingą mokėjo jis. Ši byla buvo nutraukta, tačiau praėjus apie 1,5 mėn. jam paskambino tyrėja ir pranešė, kad atsirado jo telefonas. Telefonas jam buvo grąžintas, tačiau jis buvo sugedęs, jo nepavyko įkrauti, buvo įtrūkęs kameros stikliukas, nebebuvo apsauginio stiklo ant ekrano, kurį jis buvo nusipirkęs ir užsiklijavęs. Tada jis kreipėsi į UAB „Tele2“, buvo nustatyti telefono defektai, remonto išlaidų telefono garantija nepadengė. Jis už telefono remontą sumokėjo apie 50 Eur. Byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo už telefono remontą patirtas išlaidas, be to, jam kaltinamasis nesumokėjo už suteiktas pavežėjimo paslaugas, negrąžino pinigų ir už alų, kurį jis kaltinamajam buvo nupirkęs. Jis patyrė ir neturinę žalą, nes negalėjo paskambinti savo senyvo amžiaus mamai, turėjo skubiai pirkti naują telefoną (naują telefoną įsigijo antradienį), be to, jis prarado visus kontaktus, buvusius telefone, nebegalėjo jų atkurti, psichologiškai jam buvo sunku apsiprasti.

Liudytojas J. K. parodė, kad jis iš lombardo įsigijo telefoną „Samsung Galaxy“, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo vogtas. Šį telefoną įsigijo vasarą, rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, radęs skelbimą „skelbiu.lt“. Nuvykęs į lombardą pasitikslino, ar telefonas nevogtas. Jam pasakė, kad telefonas yra neužblokuotas, tiesiogiai į jo klausimą neatsakė. Be to, jis pats patikrino lombardo darbuotojo nurodytuose internetiniuose puslapiuose, tačiau jokių duomenų apie telefoną nerado. Jis patikėjo lombardo darbuotoju ir įsigijo telefoną už 170 Eur. Po kiek laiko, rugpjūčio mėn. pabaigoje jam paskambino tyrėja ir pranešė, kad jis yra įsigijęs vogtą telefoną ir turi jį grąžinti. Kai nuvyko grąžinti telefoną, jam pasakė, nuo kada telefonas yra ieškomas, jis suprato, kad lombardo darbuotojas tiesiog išsisuko nuo tiesaus atsakymo, dėl to jis patyrė 170 Eur žalą. Telefonu aktyviai naudojosi apie 2-3 sav. Telefoną įsigijo tvarkingą, naudodamasis taip pat jo neapgadino, grąžino irgi tvarkingą.

Liudytojas V. I. (V. I.) parodė, kad jis dirba lombarde adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku. Jis priima iš klientų daiktus, juos apžiūri. Klientui atnešus telefoną, jis visada pažiūri policijos tinklalapyje, ar jis nėra ieškomas. Prie kitų duomenų bazių jie neprieina. Viskas priklauso nuo policijos, kaip jie suveda duomenis apie ieškomus daiktus, todėl klientui atnešus telefoną, duomenys duomenų bazėje gali būti dar nesuvesti. Kaltinamasis ne pirmą kartą kreipėsi į lombardą, jokių problemų su juo nėra buvę, todėl ir šį kartą juo pasitikėjo. Negali pasakyti, ar jis priduodamas telefoną „Samsung Galaxy“ į lombardą atvyko vienas. Parduodamas kaltinamojo priduotą telefoną nebetikrino, ar jis nėra vogtas. Bet kuris žmogus gali pats asmeniškai tai pasitikrinti, tai nėra slapti duomenys. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš 2020 m. birželio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją, nurodydamas, jog 2020 m. birželio 14 d., apie 09.30 val., būnant „Dituvos“ soduose, adresu Derceklių k., Svarainių g., jam paskambino pažįstamas A., gyv. (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar jis galėtų nuvykti su savo automobiliu prie (duomenys neskelbtini), ir atvežti jo pažįstamą, vardu M., iki „Dituvos“ sodų. 2020 m. birželio 14 d., apie 10.55 val. jis nuvyko savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. nurodytu adresu, iš namo išėjo apie 27-30 m. amžiaus, tamsaus gymio, apie 178 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, tamsių trumpų plaukų vyras ir įsėdo į jo automobilį. Vyriškis, įsėdęs į jo automobilį, pasakė, jog nori važiuoti į „Dituvą“ prie angarų pasiimti daiktų. Vyrą nuvežė prie (duomenys neskelbtini), esančio namo. Vyras sugrįžo maždaug už 5 min. Grįžo be jokių daiktų, minėjo, jog šiuo adresu gyvena jo draugas. Tada vyriškis paprašė pavežti ir išleisti ties (duomenys neskelbtini), minėjo, jog eis pas savo mamą. Asmenį išleido ties (duomenys neskelbtini) sankryža, asmuo kažkur nuėjo, sugrįžo maždaug už 3 min. Asmeniui sugrįžus, nuvažiavo į „Trevenos“ degalinę, esančią prie sodų, įsipylė kuro. Kol buvo degalinėje, asmuo iš automobilio nebuvo išlipęs. Jam sugrįžus iš degalinės, asmuo paprašė sustoti prie parduotuvės alaus. Sustojo prie Kuršių g. esančios parduotuvės. Prie parduotuvės automobilio neužrakino, kadangi aplinkui nieko nebuvo, o be to, automobilį stebėjo pro parduotuvės langą. Parduotuvėje asmuo jo paprašė jam nupirkti du butelius alaus. Asmuo nurodė, jog jam sumokės, kai grįš į Klaipėdą. Už alų sumokėjo apie 2,5 Eur. Iš parduotuvės važiavo į Klaipėdą. Asmenį apie 12 val. vėl nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo. Atvažiavus asmuo pasakė, jog jo automobilio vienas ratas galimai nuleistas. Tada jis išlipo apžiūrėti automobilį, jam išlipus, asmuo taip pat išlipo, kur nuėjo, nematė, minėjo, jog eina pasikviesti šeimos narius ir kad norės važiuoti vėl į sodininkų bendriją „Dituva“, prašė jo palaukti. Apžiūrėjęs automobilį, į jį įlipo, ketino pasinaudoti savo mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy A51“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, tačiau telefono automobilyje nerado. Telefoną buvo palikęs automobilyje prie automagnetolos. Telefonu paskutinį kartą naudojosi prieš veždamas asmenį į „Dituvą“. Dar šiek tiek palaukęs, įvertinęs visas galimas telefono dingimo aplinkybes, suprato, jog telefonas pavogtas. Asmens laukė dar apie 10 min., vėliau supratęs, jog yra tikrai apvogtas, nuvažiavo pas A. į „Dituvos“ sodus. Apie 12.20 val. A. keletą kartų iš savo telefono skambino M., tačiau asmuo į skambučius neatsakinėjo, vėliau telefoną išjungė. Jo telefonas įjungtas buvo iki maždaug 2020 m. birželio 14 d. 18 val., vėliau operatorius nurodė, jog telefonas išjungtas. Skambinant į telefoną, niekas ragelio nekėlė. Telefonas galėjo išsikrauti. Telefono ekranas nebuvo užrakintas, juo buvo galima laisvai naudotis. Telefonas buvo juodos spalvos, ant ekrano buvo užklijuotas 16 Eur vertės apsauginis stiklas. Įtaria, jog telefoną pavogė M.. Dėl įvykio jam padaryta 318,5 Eur žala (1 t., b. l. 1-4).

Iš numeruoto daikto išrašo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A51“, IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), paieška paskelbta 2020 m. birželio 15 d. 14.26 val. (1 t., b. l. 105).

Iš lombardo UAB „Ramritas“ sutarties Nr. 11535 matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. lombarde, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), M. B., pateikęs savo asmens tapatybės kortelę, užstatė mobilaus ryšio telefoną „Samsung A51“ IMEI (duomenys neskelbtini), jam buvo išmokėta 80 Eur (1 t., b. l. 110).

Iš 2020 m. liepos 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. M. policijai pateikė „TELE2“ 2020 m. sausio 28 d. priedo dėl ryšio įrangos įsigijimo Nr.3.6a-60358942-1519451100 kopiją, kur nurodyta, jog įrangos „Samsung A515 A51“ vertė – 379 Eur. „TELE2“ garantinė pažyma išduota J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu, iš jos matyti, kad telefonui suteikta 2 metų kokybės garantija (1 t., b. l. 90-95).

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. savanoriškai į policijos komisariatą atnešė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“, IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), kurį jis 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigijo lombarde adresu (duomenys neskelbtini), ir jo įsigijimą patvirtinantį kvitą. Telefonas 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo apžiūrėtas ir tą pačią dieną grąžintas nukentėjusiajam V. M. (1 t., b. l. 87-89, 96-103).

Iš 2020 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių analizę, nustatyta, jog SIM kortelė su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo tel. Nr.) aktyvuota ir veikė visą išklotinės užklausimo laikotarpį. Kortelė buvo naudojama mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. birželio 15 d. 12.26 val. naudotasi kitu telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Išklotinės laikotarpiu mobiliojo ryšio telefonas su IMEI (duomenys neskelbtini) jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų: nuo 2020 m. birželio 14 d. 07.00 val. adresu Derceklių g., Dituvos k., Klaipėdos r. sav., nuo 2020 m. birželio 14 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. birželio 14 d. 10.20 val. Rimkų g. 37, Klaipėda, nuo 2020 m. birželio 14 d. 10.28 val. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 14 d. 15.39 val., nuo 2020 m. birželio 14 d. 16.28 val. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. birželio 14 d. 18.15 val. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 14 d. 18.45 val. Be to, nustatyta, kad 2020 m. birželio 14 d. 10.28 val. jungiantis prie GSM retransliacijos bokšto adresu (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo susisiekęs su numeriu (duomenys neskelbtini) (A. R. tel. Nr.), 2020 m. birželio 14 d. 10.39 val. – su numeriu (duomenys neskelbtini), 11.14 val. – su numeriu (duomenys neskelbtini), 12.00 val. – su numeriu (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo mamos tel. Nr.), vėliau abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliaisiais duomenimis. GSM retransliacijos bokštai, esantys adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), apima teritoriją, kurioje gyvena įtariamasis M. B., t. y. abiejų paminėtų bokštų spinduliai apima teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 135-136).

Iš 2020 m. liepos 22 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo M. B., V. M. parodė, kad jis 2020 m. birželio 14 d. vežė M. iš Klaipėdos miesto į sodininkų bendriją „Dituva“ ir atgal. Parvežė M. į Klaipėdą, prie (duomenys neskelbtini) namo. M. išlipo, ir jis pasigedo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A51“, kuris buvo padėtas jam priklausančiame automobilyje „Ford Galaxy“ po magnetola esančioje ertmėje. M. B. parodė, kad su V. M. parodymais nesutinka visiškai. Jis nematė, kad V. automobilyje turėjo mobilaus ryšio telefoną. Kai V. M. jį atvežė prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėda, jis paprašė, kad V. palauktų, kol jis aprengs vaikus, nes norėjo važiuoti atgal į sodininkų bendriją „Dituva“, Klaipėdos r. Išėjo į kiemą po 20 min., tačiau V. nebebuvo. Jokio mobilaus ryšio telefono jis neėmė. Kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis M. B. 2020 m. birželio 14 d., apie 12 val., iš automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė V. M. priklausantį 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“. Nors kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tvirtino, kad kaltinime nurodytu metu važiuodamas V. M. automobilyje jokio telefono nematė, jis telefoną „Samsung Galaxy A51“ įsigijo iš nepažįstamo vyriškio, kuris priėjo prie jo apie 15-16 val. ir pasiūlė pirkti minėtą telefoną, kai jis žaidė krepšinį su savo vaikais, tokie jo parodymai vertintini kritiškai ir laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes jie neatitinka aptartos įrodomosios bylos medžiagos, jai prieštarauja, yra nelogiški bei prieštaringi. Tokius jo parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. M. B. kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties, nukentėjusiojo V. M., liudytojų parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad veždamas kaltinamąjį į sodininkų bendriją „Dituva“ ir atgal į Klaipėdą, jis savo telefoną turėjo (jį visada laiko po magnetola esančioje angoje), telefono pasigedo tik grįžus prie kaltinamojo namų, tai yra apie 12 val., kai norėjo paskambinti savo draugui. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad V. M. atgal į (duomenys neskelbtini) jį parvežė apie 12 val. Pirmą kartą (2020 m. liepos 10 d.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. B. nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kaip jis įsigijo V. M. priklausantį telefoną, tačiau apklaustas 2020 m. rugsėjo 14 d. (jau po to, kai V. M. telefonas buvo surastas ir jam grąžintas) M. B. jau nurodė, kad sekančią dieną po to, kai V. M. jį vežė į sodininkų bendriją „Dituva“, Derceklių k., Klaipėdos r., ir parvežė atgal į Klaipėdą, t. y. 2020 m. birželio 15 d. jis ėjo žaisti krepšinio į krepšinio aikštelę prie parduotuvės „Maxima“, Šilutės pl., ten prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną už 30 Eur, kartu su tuo vyru jie nuvyko į lombardą, esantį Nidos g., lombardo darbuotojas telefoną įvertino 80 Eur, jis už tą sumą užstatė telefoną, gavęs 80 Eur, 35 Eur sumokėjo vyrui, pasiūliusiam pirkti telefoną, likusią sumą pasiliko sau. Apklaustas teisme kaltinamasis jau teigė, kad tą pačią dieną, kai nukentėjusysis jį parvežė namo į (duomenys neskelbtini) ir kai jis su šeima nusileidęs į apačią neberado nukentėjusiojo, t. y. 2020 m. birželio 14 d. su vaikais nusprendė eiti į žaidimų aikštelę pažaisti krepšinio, jiems bežaidžiant, maždaug apie 15-16 val. prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, panašus į žmogų be gyvenamosios vietos, ir pasiūlė jam nupirkti iš jo telefoną už 35 Eur, jis patikrino telefoną, ar jis veikia, paskambindamas savo mamai, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), telefonui buvo viskas gerai, todėl jis telefoną nusipirko, tada jis su tuo vyriškiu tą pačią dieną, bet gali būti ir kitą dieną, nelabai atsimena, nuvyko į lombardą, kur telefoną užstatė už 60 ar 70 Eur, taip užsidirbo. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, nes dabar yra praėję daug laiko nuo įvykio ir tiksliai aplinkybių nepamena. Iš atliktos abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (priklausančio nukentėjusiajam) skambučių išklotinių analizės matyti, kad iš minėto numerio 2020 m. birželio 14 d. 12.00 val. buvo skambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamojo M. B. mamai, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, kad nepažįstamas asmuo prie jo priėjo ir pasiūlė pirkti telefoną apie 15-16 val. ir tada jis skambino mamai, norėdamas patikrinti, ar tas telefonas veikia. Iš to, kas aptarta, darytina išvada, kad 2020 m. birželio 14 d. 12.00 val. M. B. jau turėjo V. M. priklausantį telefoną „Samsung A51“ (tuo metu skambino mamai), atlikta abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių analizė rodo, kad 2020 m. birželio 14 d. vėliau nei 12 val. mobiliojo ryšio telefonas su IMEI (duomenys neskelbtini) jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurie apima teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), t. y. M. B. gyvenamąją vietą. 2020 m. birželio 15 d., kaip matyti iš lombardo UAB „Ramritas“ sutarties Nr. 11535, M. B. telefoną užstatė lombarde adresu (duomenys neskelbtini), gaudamas už tai 80 Eur. Taigi šių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo versiją, kad jis su vagyste nėra susijęs, ir kartu patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokia M. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad jis pagrobė svetimą – V. M. priklausantį turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą. Kaltinamasis M. B. veikė tiesiogine tyčia: grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, jis suvokė, kad veikia neteisėtai, prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamo veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į tai, kad nusikalstama veika nukreipta į kito asmens nuosavybę. Kaltinamasis anksčiau 4 kartus teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, jam paskirtų baudų nemoka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi faktinę šeimą, mažamečių vaikų. Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo elgesio kritiškai nevertina. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis), nustatant ilgesnę nei apskaičiuotas vidurkis jo trukmę. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Nukentėjusysis V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,75 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro tai, kad jam grąžintas telefonas buvo sugedęs, o už remonto darbus jis sumokėjo 46,75 Eur. Prie civilinio ieškinio pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 73-77). Dėl telefono apgadinimų nukentėjusysis nurodė, kad kai tyrėja jam grąžino pavogtą telefoną, jis grižęs namo apžiūrėjo jį detaliau ir pastebėjo, kad telefonas nesikrauna, buvo įtrūkęs kameros stikliukas, jis nedelsdamas kreipėsi į UAB „Tele2“, buvo nustatyti telefono defektai, remonto išlaidų telefono garantija nepadengė, todėl už jas turėjo susimokėti pats. Iš prie civilinio ieškinio pridėto 2020 m. rugsėjo 19 d. garantinio prekės grąžinimo kvito matyti, kad pateiktas remontui telefonas nesikrauna, ant jo korpuso rėmelio apačioje yra įlenkimas prie įkrovimo jungties, pertrūkęs galinės kameros stikliukas, klientas informuotas, kad garantija negalios dėl fizinių pažeidimų. Minėtame kvite nurodyti atlikti darbai ir pakeistos dalys bei už tai mokėtina 46,75 Eur suma. Tačiau iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis M. B. V. M. telefoną turėjo tik laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 14 d. iki birželio 15 d., kol pridavė jį į lombardą. Kaltinamasis parodė, kad telefonas atrodė kaip naujas, be defektų. Iš 2020 m. birželio 15 d. lombardo sutarties taip pat nematyti, kad telefonas būtų turėjęs kažkokių defektų jo pridavimo į lombardą metu. Liudytojas J. K. įsigijo telefoną iš lombardo 2020 m. rugpjūčio 10 d., jį pateikė tyrėjai 2020 m. rugpjūčio 28 d., nurodė, kad telefoną įsigijo tvarkingą, naudodamasis taip pat jo neapgadino, grąžino irgi tvarkingą. Telefonas 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo apžiūrėtas tyrėjos ir tą pačią dieną grąžintas nukentėjusiajam V. M., apžiūros protokole jokie telefono apgadinimai nenurodyti. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad telefonas buvo apgadintas kaltinamojo M. B., kad turtinė žala nukentėjusiajam atsirado būtent dėl kaltinamojo veiksmų, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

Kaip minėta, nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Toks jo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl tyčinio kaltinamojo nusikaltimo patyrė nepatogumus, neturėdamas telefono, negalėjo susisiekti su savo senyvo amžiaus mama bei prarado savo kontaktus, buvusius telefone, privalėjo įsigyti naują telefoną, tai sukėlė neigiamų emocijų ir papildomo laiko gaišimo. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo atveju padarytas turtinis nusikaltimas, o ne nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukentėjusiojo patirti nepatogumai buvo trumpalaikiai (nukentėjusysis naują telefoną įsigijo birželio 16 d.). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ji mažintina, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiant 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – lombardo UAB „Ramritas“ sutartis Nr. 11535, esanti voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Išaiškinti M. B., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuteistasis arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. M. (V. M.) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiojo V. M. naudai priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – lombardo UAB „Ramritas“ sutartį Nr. 11535, esančią voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė