Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R. ir J. O. ieškinį atsakovui B. A. K. dėl pastato - sodo namo ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis, o būtent Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, jog atsakovui B. A. K. nuosavybės teise priklauso 123,40 kv. m. ploto ir 463 kub. m. tūrio pastatas – Sodo namas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pastarasis paveldėjo pagal 2015 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 30RS-4988 (e.b.l. 9-10); tuo tarpu Sodo namas yra (buvo) ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,0862 ha žemės sklype; minėtą žemės sklypą ieškovas su sutuoktine įsigijo 2016 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (e.b.l. 7-8).

Byloje esanti 2018-11-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis patvirtina, jog ieškovas nugriovė atsakovui nuosavybės teise priklausiusį ginčo Sodo namą. Teismas konstatavo, jog ieškovas R. R. netrukus (2016 m. kovo 15 d.) po Žemės sklypo įsigijimo (2016 m. vasario 18 d.) kreipėsi į atsakovą dėl avarinės būklės Sodo namo sutvarkymo ar jo įsigijimo iš pastarojo; tačiau atsakovas į tai nereagavo. Taip pat po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius įpareigojo atsakovą iki 2016 m. birželio 1 d. imtis priemonių, kad Sodo namas nekeltų grėsmės aplinkiniams, jis likus vos vienai dienai iki įpareigojimo įvykdymo kreipėsi į Administracijos specialistus, kurie įpareigojo atsakovą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. imtis veiksmų ir aptverti avarinės būklės pastatą. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, jog atsakovas iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ne tik įsipareigojo sutvarkyti ginčo pastatą, bet tuo pačiu įsipareigojo imtis veiksmų servitutui nustatyti; tačiau atsakovas dėl servituto Žemės sklype nustatymo galimybių kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y. likus dviem dienoms iki įpareigojimo įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kreipdamasis į atitinkamą instituciją likus dviem dienoms iki įpareigojimo įvykdymo, negalėjo nežinoti, kad tokiu būdu jam nepavyks įteisinti servituto per tokį trumpą laiką. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, jog atsakovas iki tol nesiėmė veiksmų sutvarkyti (aptverti) Sodo namą, be to, jis nebendradarbiavo su ieškovu. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad atsakovas visiškai nereagavo ir į tolimesnius ieškovo pranešimus (2016 m. birželio 7 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d.), kuriuose ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai informavo, kad imsis veiksmų nugriauti pastatą ir netgi nurodė atsakovui apie tinkamiausio rangovo šiam darbui pasirinkimo tvarką. Išdėstytų aplinkybių kontekste Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo civilinės atsakomybės nuostatas; tačiau teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas veikė neteisėtai ir dėl kaltų jo veiksmų atsakovui atsirado žalos, sprendė, jog ieškovas negali būti visa apimtimi atleistas nuo civilinės atsakomybės, net ir nustačius atsakovo neveikimą; tokiu būdu priteisė atsakovui 6500 Eur dydžio žalą iš ieškovo.

Pagal CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Prejudicinio fakto ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

Byloje nustatyta, jog 2018-11-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atsakovui buvo priteista kompensacija už nugriautą sodo namą; teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, o tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Be to, byloje esantys duomenys, o būtent – ieškovo 2019-01-07 pranešimas atsakovui apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir mokėjimo pavedimą bei 2019-01-09 SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovas įvykdė 2018-11-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį – atlygino atsakovui žalą (teismas nenurodo bylos lapų, nes Liteko sistemoje pavyko suformuoti tik dalį civilinės bylos).

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte nustatyta, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog šiuo metu Sodo namas yra visiškai nugriautas, statinys yra išnykęs. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 12 str. 9 p., vienas iš nekilnojamojo turto registre registruojamų su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų yra buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. CK 4.254 str. 9 p. nurodyta, jog viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog ginčo statinio faktiškai nebėra ir ieškovas yra visiškai atlyginęs atsakovui žalą už nugriautą Sodo namą, teismas sprendžia, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas išregistruoti Sodo namą ir daiktines teises į jį. Pažymėtina, jog vadovaujantis NTRĮ 23 str. 1 d. ir NTRN 25 p., prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui (VĮ „Registrų centras“) pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo (šiuo atveju atsakovas); prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nuosavybė gali būti jau egzistuojanti arba turtas, įskaitant ir reikalavimus tam tikrose gerai apibrėžtose situacijose. Tam, kad reikalavimas būtų laikomas „turtu“, patenkančiu į Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo ir apsaugos ribas, atsakovas privalo įrodyti, kad tai turi pakankamą pagrindą pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, nacionalinių teismų priimtas sprendimas, patvirtinantis asmens nuosavybės teisę (Lay Lay Company Limited v. Malta, no. 30633/11, 23 October 2013, § 77). Be to, EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog Konvencijos Pirmo Protokolo 1 str. taikomas tik egzistuojančiai nuosavybei; tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog atsakovui priklausęs statinys - Sodo namas buvo nugriautas (šiai dienai nuosavybės teisės objektas yra išnykęs) ir už tai jam buvo priteista kompensacija. Taigi nebeliko nuosavybės teisės objekto, todėl atsakovo teisės pagal pirmąjį Konvencijos protokolą negali būti ginamos (Anheuser-Busch Inc. v. Portugal, no. 73049/01, 11 January 2007, § 48). Vien ta aplinkybė, jog atsakovas siekia atstatyti nugriautą pastatą, savaime nesudaro pagrindo neišregistruoti daiktinių teisių į nebeegzistuojantį - nugriautą statinį. Juolab, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų statiniui atstatyti (CPK 178 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai, todėl, remiantis CPK 98 str., jos priteistinos iš atsakovo. Ieškovas patyrė 800 Eur dydžio atstovavimo išlaidų; teismo vertinimu tai yra pagrįstos ir protingos išlaidos, tačiau atsižvelgiant į atsakovo amžių, jo sveikatos būklę teismas sprendžia, jog socialiai būtų teisinga jas sumažinti iki 500 Eur. Taip pat remiantis 93 str. 1 d., iš atsakovo ieškovų naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą B. A. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro jam nuosavybės teise priklausiusį pastatą-sodo namą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į pastatą - sodo namą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Neįvykdžius atsakovui B. A. K. teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovams R. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir J. O., a. k.: (duomenys neskelbtini) išregistruoti pastatą - sodo namą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo B. A. K. daiktines teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro.

Priteisti iš atsakovo B. A. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovų R. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir J. O., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.