Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ restorano darbuotoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 17 d., apie 22:24 val., melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu, tyčia pranešė apie nebūtą nusikaltimą, bei į įvykio vietą atvykusiems Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnams, tyčia melagingai įskundė R. D., t. y. žinodama apie nebūtą nusikaltimą nurodė, kad jos sugyventinis R. D. 2025 m. gegužės 17 d. apie 22.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė jai - nukentėjusiajai R. L. į galvos sritį ir taip savo veiksmais sukėlė jai - nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą, dėl ko, nustačius artimos aplinkos požymius R. D. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17241-25, pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, iki tol, kol 2025 m. gegužės 17 d. nuo 13.24 val. iki 13.48 val. būdama pasirašytinai įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, liudytojo (nukentėjusiojo) apklausoje nurodė, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą.

2. Kaltinamoji R. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, parodė, kad buvo pas R. tėtį, išgėrė, R. sugalvojo nuvažiuoti pas kitas paneles, todėl ji supyko, užpavydėjo. Viskas vyko 2025 m. gegužės 17 dieną. R. D. yra jos vaiko tėtis, sugyventinis. Jai kažkas šovė į galvą ir taip nusprendė. Grįžusi namo paskambino BPC, pranešė, kad R. D. prieš ją smurtauja, bet smurto nebuvo. Tuomet nepagalvojo, kad praneša melagingai, bet žinojo, kad smurto nebuvo. Atvyko policijos pareigūnai, užsirašė duomenis, ją apklausė, ji jiems melavo. Buvo ir greitoji atvykusi, sakė, kad jos nereikia. Policijos pareigūnai, medikai atliko jos apžiūrą. Rodė vietą, kur neva sugyventinis užgavo. Girtumą jai nustatė virš 1 promilės. Blaivi taip nebūtų pasielgusi. Sugyventiniui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įpareigojimo gyventi skyrium nebuvo. Tyrėja kvietė ją, R. ir jo tėtį. Ji pirmos apklausos metu pasakė tyrėjai, kad melavo. Jai tyrėja pasakė kokia už tai gresia atsakomybė. Nurodė, kad ji taip nesielgia, bet taip šovė į galvą. Nėra teista, bausta. Su alkoholiu problemų neturi. Turi mažametį 3 metų vaiką. Savo elgesį vertina blogai, gailisi.

3. Laiduotoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų santykiai su R. L. yra geri, dažnai bendrauja ir susiskambina. Nurodė, kad R. L. jai pasakojo apie padarytą veiką, ji jai sakė, kad negerai padarė. Tikriausiai draugė įsiklausė į jos žodžius. Mano, jog laidavimas reikalingas, kad žmogus galėtų pasitaisyti. Ji gali R. L. daryti teigiamą įtaką. R. L. pasitaria su ja, įsiklauso į jos nuomonę, mano, kad jai yra autoritetas. Sutinka su laidavimu vieneriems metams be užstato.

4. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, advokatė ir prokuroras.

5. Kaltinamosios R. L. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jos pačios prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

5.1. 2025 m. liepos 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį iš kurio matyti, kad R. L. melagingai įskundė policijos įstaigai nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko, asmuo buvo pradėtas persekioti, bei pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2025 m. gegužės 17 d. apie 22.24 val. būdama savo namuose, esančiuose adresu, (duomenys neskelbtini), paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu, tyčia pranešė apie nebūtą nusikaltimą, bei į įvykio vietą atvykusiems Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnams, tyčia melagingai įskundė R. D. neva jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą (b. l. 5);

5.2. 2025 m. liepos 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl duomenų perkėlimo iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-17241-25, kuriame nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-16587-25 į šią bylą tikslinga perkelti šiuos duomenis: 2025 m gegužės 18 d. tarnybinį pranešimą dėl R. L. sumušimo; 2025 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolą, kuriuo apžiūrėtas BPC garso įrašas; 2025 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolą, kuriuo apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas; 2025 m. gegužės 19 d. liudytojos R. L. apklausos protokolą; 2025 m. gegužės 26 d. įtariamojo R. D. apklausos protokolą; 2025 m. gegužės 27 d. liudytojo R. D. apklausos protokolą (b. l. 8);

5.3. Baudžiamosios bylos Nr. 01-1-17241-25 dokumentų kopijomis: tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 11-14); kitų objektų apžiūros protokolu (BPC garso įrašo apžiūra) (b. l. 15-17); kitų objektų apžiūros protokolu (policijos pareigūnų kūno kameros įrašo apžiūra) (b. l. 19-21); liudytojo R. D. apklausos protokolu (b. l. 23-24); įtariamojo R. D. apklausos protokolu (b. l. 27-28); Liudytojos R. L. apklausos protokolu (b. l. 31-32).

6. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

7. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamosios R. L. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo, išreikšto tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo; kitų objektų apžiūros protokolas (BPC garso įrašo apžiūra); kitų objektų apžiūros protokolas (policijos pareigūnų kūno kameros įrašo apžiūra); liudytojo R. D. apklausos protokolas; įtariamojo R. D. apklausos protokolas bei kita bylos medžiaga.

8. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamosios R. L. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. L. nusikalstamą veiką įvykdė sąmoningai, veikdama tiesiogine tyčia, suprasdama atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

9. Teisme gautas D. B. prašymas atleisti kaltinamąją R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, R. L. perduodant jos atsakomybei, skiriant laidavimą be užstato. Prašyme D. B. nurodo, kad mano, jog sugebės R. L. daryti teigiamą įtaką. Kadangi jos nuolat artimai bendrauja, dažnai susiskambina. Posėdžio metu nurodė, kad jos su R. L. yra draugės, ji vertina jos nuomonę, todėl gali jai daryti teigiamą įtaką. Prašo taikyti laidavimą be užstato.

10. Teismo posėdžio metu prokuroras ir kaltinamosios gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė kaltinamąją R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti ją laiduotojos atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui be užstato.

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

12. Kaltinamosios R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Nagrinėjamu atveju R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje nėra teista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi, žala nepadaryta. Laiduotoja D. B. nėra teista, administracine tvarka bausta vieną kartą (2020 m. lapkričio 27 d.). Tiek pati kaltinamoji, tiek D. B., teisiamojo posėdžio metu nurodė manančios, kad D. B. sugebės daryti teigiamą įtaką R. L., yra įsitikinusios, kad R. L. suprato savo veiksmų neigiamą poveikį ir ateityje nebenusikals.

14. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad D. B. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja, o R. L., yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą R. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją D. B. atsakomybei, nustatant minimalų įstatymo numatytą laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus (BK 40 straipsnio 5 dalis). D. B. teismo posėdžio metu prašė taikyti laidavimą be užstato. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. liepos 14 d. pateikė pažymą Nr. APD-2025-08132, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajai R. L. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prašoma priteisti 237,50 Eur.

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

17. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), R. L. parinko gynėją advokatę Sofiją Kručienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamosios gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. L. nepriteistinos.

19. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena supakuota į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena supakuota į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 punktu išaiškinti R. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.