Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1773-605/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
2S-1773-605/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
D. B., D. V.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1773-605/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Romaldas Šuliokas
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 122.2.; 122.3.; 122.4.; 106.8.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2966-217/2009 pagal pareiškėjų D. B. ir D. V. pareiškimą dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. N2-0836-04/2005 ir taikos sutarties civilinėje byloje Nr. N2-1725-04/2005 sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašė (b.l.1-2) patvirtinti pareiškimą dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. N2-0836-04/2005 ir taikos sutarties civilinėje byloje Nr. N2-1725-04/2005 sąlygų pakeitimo.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (b.l.4) minėtą pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismas nutartyje nurodė, kad iš pareiškėjų paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ginčai tarp ieškovo D. B. ir atsakovės D. V. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo civilinėse bylose Nr. N2-0836-04/2005 ir Nr. N2-1725-04/2005 buvo išspręsti taikos sutartimis. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Pareiškėjai reiškia reikalavimą dėl minėtų taikos sutarčių sąlygų pakeitimo, tačiau civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės teismui peržiūrėti savo įsiteisėjusį sprendimą ir jį keisti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.6-7) pareiškėjai prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-09-15 nutartį panaikinti. Teigia, jog teismas šiuo atveju netinkamai taikė procesinės teisės normas ir užkirto kelią šalims ateityje susitarti taikiai bei taikos susitarimą patvirtinti teisme. Pažymi, kad šalys ankstesniuose civiliniuose procesuose dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo materialinio išlaikymo nustatymo susitarė taikiai pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, kurios šiuo metu pasikeitė iš esmės. Anot pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisės principus bei CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas, nes šalių prašomas teisme patvirtinti taikaus susitarimo pareiškimas nėra spręstinas ginčo teisenos tvarka.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ginčai tarp ieškovo D. B. ir atsakovės D. V. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo civilinėse bylose Nr. N2-0836-04/2005 ir Nr. N2-1725-04/2005 buvo išspręsti teismo patvirtintomis taikos sutartimis. LR CK 6.985 straipsnis reglamentuoja, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Socialinė taika, jos atkūrimas ir išsaugojimas įtvirtintas Civilinio proceso kodekse ir Civiliniame kodekse. Nors tiesiogiai pačiuose įstatymuose tai nenurodyta, bet tos aplinkybės, kad taikos sutartis CK išskirta kaip atskira sutarčių rūšis, kad CPK kai kurie straipsniai nurodo teismo pareigą imtis veiksmų šalims sutaikyti, nustato privalomąją taikinimo procedūrą, verčia daryti gana kategorišką išvadą, jog socialinė taika tapo Lietuvos įstatymų leidėjo pripažinta vertybe. Socialinės taikos vertybių įtvirtinimas suponuoja poreikį norminę terpę aiškinti ir taikyti jaučiant pagarbą šioms vertybėms, sudaryti kuo palankesnes sąlygas jas įgyvendinti. Fakultatyvi, nuo šalių valios priklausanti galimybė ne teisme sudarytas taikos sutartis patvirtinti teisme ir šitaip suteikti joms tokią pat galią kaip ir teismo procese sudarytoms taikos sutartims suponuoja prielaidas gilesniam socialinės taikos vertybių įsišaknijimui ir plėtotei. Siekiant maksimizuoti taikos sutarties tikslų įgyvendinimą, padidinti taikaus ginčo sureguliavimo ne teisme veiksmingumą, reikėtų pripažinti, kad ir ne teismo procese sudarytoms taikos sutartims šalių pageidavimu turėtų būti suteikiamas toks pat teisinis statusas ir teisinė apsauga kaip ir teismo procese sudarytoms taikos sutartims. Draudimas teismui tvirtinti ne teismo procese sudarytas taikos sutartis, kitaip – taikos sutarčių galios diskriminavimas vadovaujantis tuo, jos sudarytos teismo procese ar ne, neatitiktų taikos sutarčių paskirties. Toks draudimas dirbtinai verstų siekiant galutinai išspręsti ginčą kreiptis į teismą su ieškiniu, sudarytų prielaidas dažniau ignoruoti galimybes susitarti gražiuoju ir be teismo. Ne teismo procese sudarytų taikos sutarčių tvirtinimui tinka ypatingosios teisenos procedūros, nurodytos CPK XXXIX skyriuje „Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal Civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka“. Taikos sutarties tvirtinimo procedūrai nėra būdingos ginčo proceso modelio savybės. Ginčo teisena ne teismo procese sudarytų taikos sutarčių tvirtinimui netinka. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas privalo įvertinti taikos sutarties galiojimo sąlygas, tuo tikslu pareikalauti pateikti atitinkamus įrodymus, prireikus – surinkti juos savo iniciatyva, įvykdyti išaiškinimo pareigą, suderinti, patikslinti sutarties tekstą ir patvirtinti taikos sutartį nutartimi. Visų nurodytų procesinių veiksmų esmė ir procedūrų pobūdis idealiai atitinka tuos, kurie nurodyti CPK XXXIX skyriuje. Šis CPK skyrius padeda išvengti materialiųjų teisių įgyvendinimo procedūrų neapibrėžtumo ir užpildo teisinę tuštumą, kai šios procedūros, kurioms svetimi ginčo teisenos požymiai, CPK nėra konkrečiai įvardytos. Sudaryti galimybę teisminiam ne teismo procese sudarytų taikos sutarčių tvirtinimui skatina paprasčiausias pragmatizmas (CK 1.5 str.). Taigi draudimas susitarti geruoju nesikreipiant į teismą ar antstolį ir prašyti teismo supaprastinto proceso tvarka patvirtinti tokį susitarimą būtų nelogiškas, neekonomiškas ir sudarytų prielaidas tuščiai eikvoti laiką ir lėšas. Taigi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Esant išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Jolita CirulienėArūnas Rudzinskas