Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-23 · Administracinė byla Nr. eI3-1519-426/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
eI3-1519-426/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04054-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Atsakovas
G. Š.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1519-426/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04054-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui G. Š. (G. Š.) tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, Ministerija) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame pareiškime prašė: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. aktas Nr. ŽVP-957-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4167/0200:910) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo G. Š. nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 4167/0200:910, unikalus Nr. 4400-5135-2935, esantį (duomenys – neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti; 2) nustatyti, kad atsakovui G. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą / dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo dydis – 85,00 Eurai.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių – Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino pareiškėją šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų – vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūsų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) atlikti su Rytų–vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros) ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu susijusius darbus Seimo nutarimo Nr. XII-381 priedėlyje nurodytuose planuojamų automobilių kelių infrastruktūros ruožuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 444) nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – Specialusis planas). Vyriausybės nutarime Nr. 444 numatyta minėtą projektą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja nurodė, kad Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris – T00079776.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 444, pareiškėja 2017 m. birželio 22 d. Vilniaus krašto savaitraštyje ir 2017 m. birželio 23 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ informavo mirusio V. Š. (V. Š.) turto paveldėtojus apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 0,1252 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3049-5162, esančio (duomenys – neskelbtini) atžvilgiu. Pranešimais spaudoje V. Š. turto paveldėtojai buvo informuoti apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios mirusiajam priklausančios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau –Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.

Iš 2018 m. birželio 13 d. Testamentų registro išrašo pareiškėja sužinojo, kad V. Š., mirusio 2010 m. liepos 25 d., palikimą priėmė mirusiojo sūnus G. Š. bei mirusiojo duktė I. Š..

Motyvuojamoji dalis

Nurodė, kad Žemės paėmimo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka buvo parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 –17,9 km ruožui tiesti) projektas (toliau – ir Projektas), kurio rengėjas – UAB „Kelprojektas“. Teigė, kad Kelių direkcijos 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. (16.1)2-311 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ raštu atsakovas buvo informuotas apie supažindinimą su parengtu Projektu. Rašte buvo nurodyta, kad yra parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. AM18/0821/41N, ir pagal Projekto sprendinius iš jo ir kitos bendraturtės paveldėto 0,1252 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-3049-5162) visuomenės poreikiams paimama 0,0185 ha dydžio dalis. Pranešimas išsiųstas registruotąja pašto siunta, įteiktas 2019 m. spalio 9 d.

Teigia, kad 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Jungtinis verslas“ (pažymėjimo Nr. 000051) turto vertintoja A. M.-Odnopol (turto vertintojo pažymėjimas Nr. A000381) parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0821/41N (toliau – ir Vertinimo ataskaita), pagal kurią ginčo Žemės sklypo paimamos dalies rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo 170 Eur.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. 1P135-(1.17 E.) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. NŽT direktorius 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1P-182-(1.17 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1P-135- (1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pakeitimo“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. 1P-182-(1.17 E.) Sąrašą išdėstė nauja redakcija.

Pagal nauja redakcija išdėstyto Sąrašo 36 punktą atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs 0,1252 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4167/0200:597, esantis (duomenys – neskelbtini) buvo pertvarkytas į 0,0794 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-1, į 0,0273 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-2, ir į 0,0185 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-3. Nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 41-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 27 d. aktu Nr. ŽVP-957-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4167/0200:910) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas – 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 4167/0200:910, unikalus Nr. 4400-5135-2935, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys – neskelbtini) Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl ½ Žemės sklypo dalies pagal Vertinimo ataskaitą dėl paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 85 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 85 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3-264 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) procedūros vykdymo“, (12 priedas) Kelių direkcijai pavedė, be kita ko, parengti dokumentus, skirtus žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams informuoti apie NŽT priimtus aktus paimti jų žemės sklypus (dalis) visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ir apie jų pasirašymo tvarką, taip pat organizuoti minėtų aktų pasirašymą.

Kelių direkcija 2019 m. spalio 4 d. raštu Nr. (6.1)2-5173 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė ŽPVP aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu atsakovą taip pat informavo, kad jei ŽPVP aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimas bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Pranešimas atsakovo motinai A. P. registruota pašto siunta įteiktas 2019 m. spalio 9 d. Papildomai atsakovas informuotas ir 2019 m. spalio 12 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ ir 2019 m. spalio 12 d. dienraštyje „Respublika“.

Kadangi atsakovas per Žemės paėmimo įstatymo nustatytą 30 dienų terminą nuo rašto gavimo akto nepasirašė, pareiškėja, vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu ir nepraleisdama 60 dienų termino, kreipėsi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Kelių direkcija iki šio pareiškimo pateikimo dienos pervedė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 85 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. spalio 7 d. raštu registruotąja pašto siunta pranešė atsakovui. Pranešimas įteiktas 2019 m. lapkričio 13 d.

Pareiškime pareiškėja remiasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis pabrėždama, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Pareiškėja nurodė, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyto Žemės sklypo rinkos vertė – 170 Eur (atitinkamai ½ dalies Žemės sklypo vertė – 85 Eur) – yra apskaičiuota pagal atsakovui priklausančios vertintinos žemės sklypo dalies dydį ir nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo tvarka nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Pabrėžė, kad Žemės sklypo vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, skaičiavimams atrinkus ir įvertinus šešis analogiško turto lyginamuosius sandorius, įvykusius 2017 m. kovo – 2018 m. rugpjūčio mėnesiais toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje.

Pabrėžė, kad Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintoja A. M.-Odnopol, turinti turto vertintojo kvalifikaciją. Nurodė, kad Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo Žemės sklypo dalį. Atsakovas buvo informuota dėl vyksiančios jo valdomos Žemės sklypo apžiūros, tačiau joje nedalyvavo, jokių argumentų, įrodymų dėl atlyginimo už paimamą žemę sumos nepateikė ir vėliau.

Sprendė, jog pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už ½ dalies Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsakovas nurodė, jog savo žemės neparduoda. Argumentų, pagrindžiančių šią nuostatą, jo atsiliepime nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Teigė, kad Vilniaus pietinis aplinkkelis numatytas ir etapais įgyvendinamas tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minsko, iš esmės siekiant juo nukreipti tranzitinį transporto priemonių (ypač sunkiųjų) eismą iš Vilniaus miesto ir Juodšilių, Rudaminos, Skaidiškių miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių centrų ir tam nepritaikytų kelių (gatvių). Naujas aplinkkelio ruožas pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose (ypač pietvakarinėje dalyje). Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas tiesimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“.

Nurodė, kad pagal šį nutarimą, aplinkkelio tiesimo darbai suskirstyti į 3 etapus. Vilniaus mieste jau nutiestas šio aplinkkelio 7,9 km ruožas (I etapas), kuriam suteiktas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio pavadinimas. II etapas – naujo magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio 9 km ilgio ruožo tiesimas: nuo rekonstruoto ruožo Vilniaus mieste pabaigos iki suplanuotos skirtingų lygių sankryžos su magistraliniu keliu A15 Vilnius–Lyda (įskaitant visą sankryžos teritoriją ir jos prieigas). Šiam projektui įgyvendinti ir paimamas atsakovo nuosavybės teise priklausanti ½ 0,0185 ha ploto Žemės sklypo dalis.

Atsiliepime pažymėjo, jog visas III etapas – magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio 10,7 km ilgio ruožas tarp magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda ir A3 Vilnius–Minskas bus įgyvendinamas tik įgyvendinus II etapą.

Nurodė, kad tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bus galima rengti Techninį projektą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Tuo pačiu teigia, kad magistralinis kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių), nes magistralinis kelias ir jo statiniai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų ypatingasis statinys.

Teigė, kad nepaėmus atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nebus jokių techninių ir teisinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbų ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda. Įgyvendinus projektą, naujas Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožas taps sudėtine Europos kelių tinklo (Trans European Network TEN) IXB koridoriaus šakos (Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda) ir europinės magistralės E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandrupolis) dalimi. Nukreipus eismą naujai nutiestu aplinkkelio ruožu taip magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda ir dabartinio Vilniaus pietinio aplinkkelio (kuriam Vilniaus mieste suteiktas Kirtimų gatvės pavadinimas), Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos.

Pažymėjo, kad magistralinio kelio ruožo rekonstravimas yra tikrai konkretus ir aiškiai išreikštas ne tik aplink magistralinį kelią Al 5 Vilnius–Lyda, esančių gyvenamųjų vietovių gyventojų, palei tranzitinio eismo Vilniaus miesto gatves gyvenančių gyventojų, bet ir visų kitų eismo dalyvių (valstybės ir užsienio) poreikis, kuris objektyviai negalėtų būti patenkintas, jeigu konkretiems visuomenės poreikiams paimto atsakovo žemės sklypo nebūtų leista naudoti tiems tikslams.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinanti institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 patvirtintą Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, kuris viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt), registracijos numeris –T00079776.

NŽT direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patvirtino Projektą, o taip buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše, ir nustatyti jų kadastro duomenys. NŽT direktorius 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1P-182-(1.17 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pakeitimo“ Sąrašą išdėstė nauja redakcija. Pagal nauja redakcija išdėstyto Sąrašo 36 punktą atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs 0,1252 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4167/0200:597, esantis (duomenys – neskelbtini) buvo pertvarkytas į 0,0794 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-1, į 0,0273 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-2, ir į 0,0185 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-3. Nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr.41-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

UAB „Jungtinis verslas“ 2018 m. lapkričio 14 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM18/0821/41N ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 21 d. –170 Eur, kitų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, nenustatyta, bendra vertinamo turto suma – 170 Eur.

NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 27 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu ŽVP-957-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ½ dalį 0,0185 ha Žemės sklypo ir nustatė nuostolių dėl Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 85 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 85 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.

Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2019 m. lapkričio 11 d. Liudijimas patvirtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įmokėjo į šios notarės depozitinę sąskaitą 85 Eur už visuomenės poreikiams paimamą atsakovui priklausančią ½ dalį Žemės sklypo.

Teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. aktą Nr. ŽVP-957-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4167/0200:910) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą; leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo G. Š. nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 4167/0200:910, unikalus Nr. 4400-5135-2935, esantį (duomenys – neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti. Įpareigojo atsakovą G. Š., per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Minėta teismo nutartis pareiškėjui įteikta 2020 m. sausio 8 d., proceso dalyviai jos teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, ji įsiteisėjo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę <...>. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo<...>.Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš pateiktos Vertinimo ataskaitos matyti, jog atlikus Žemės sklypo vertinimą nustatyta, kad Žemės sklypo rinkos vertė – 170 Eur. Pažymėtina, jog pateiktoje Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jam yra nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų (žemės sklypas, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, aerodromo apsaugos zonos ir aerodromo sanitarinės apsaugos zona, kelių apsaugos zona), apžiūros metu jis buvo apaugęs žole, neprižiūrimas, nešienautas, statinių, įrenginių, želdinių, sodinių nebuvo, žemės ūkio veikla nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, šių nuostolių apskaičiavimas nebuvo atliekamas. Žemės sklypo dalies vertinimas buvo atliekamas taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Metodika. Skaičiavimams atrinkti ir įvertinti šeši analogiško turto lyginamieji sandoriai, toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio (Vertinimo ataskaitos 36–80 psl.). Pateikti duomenys (Vertinimo ataskaitos 38 psl.) patvirtina, jog turto vertinimą atliko UAB „Jungtinis verslas“, kuri įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000051), turto vertintoja A. M.-Odnopol (nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo Nr. A000381).

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad Priežiūros įstaiga būtų nustačiusi Vertinimo ataskaitos neatitiktį, kaip ir nėra įrodymų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta teisme. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, įrodymų ar prieštaravimų dėl nustatytos sumos už paimamą žemę ar kitų nuostolių nei institucijoms, nei teismui. Taigi, Vertinimo ataskaita yra galiojanti ir laikytina įrodymu, nustatančiu atlyginimo dydį (170 Eur; atitinkamai ½ dalies Žemės sklypo vertė – 85 Eur) už atsakovo paimamą Žemės sklypo dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, jog atsakovui G. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 4167/0200:910, unikalus Nr. 4400-5135-2935, esantį (duomenys – neskelbtini) dydis – 85 Eur.

Kadangi pareiškimo pirmasis reikalavimas yra išspręstas teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi ir reikalavimas patenkintas, ši nutaris įsiteisėjusi, todėl teismas sprendimu nustato tik atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį ir šį reikalavimą tenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui G. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 4167/0200:910, unikalus Nr. 4400-5135-2935, esančio (duomenys – neskelbtini) dydis – 85 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas