Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje LR BPK X dalies tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl 2014-04-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patenkintas T. Š. skundas ir panaikintas Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro2014-01-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00577-13,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė A. Pogojienė 2014-01-10 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-0577-2013, kadangi nepadaryta veika, turinti LR BK 284 str. l d, požymių. 2014-02-06 vyr. prokuroro pavaduotojas S. B. paliko galioti šį prokurorės nutarimą ir atmetė T. Š. skundą.

2014-04-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. Pogojienės 2014-01-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2014-02-06 vyr. prokuroro pavaduotojo S. B. nutarimas atsisakyti tenkinti pareiškėjos T. Š. skundą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00577-13. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra įpareigota organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Skunde teigiama, kad 2014-01-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įvertinus surinktų įrodymų visumą ir nustačius, kad 2013-05-20 nepilnametės E. Š., gim. 1999 m., ir J. Š., gim. 1998 m., E. Š. iniciatyva susitiko tam, kad išsiaiškintų tarpusavio nesutarimus. Žinodami apie būsimą jų santykių aiškinimąsi kartu su jomis į įvykio vietą nuėjo ir kiti moksleiviai. Visi moksleiviai bendrai ieškojo ir surado nuošalesnę vietą, kur nebūtų pašalinių asmenų. Nepilnametė įtariamoji A. V., gim. 1996 m., panaudojo fizinį smurtą J. Š. atžvilgiu įsijungusi į tarp nukentėjusiosios J. Š. ir E. Š. kilusį žodinį konfliktą, peraugusį į muštynes, kurių metu J. Š. ir E. Š. jau buvo panaudojusios fizinį smurtą viena kitos atžvilgiu. Į šį konfliktą dėl asmeninių paskatų, t.y. norėdamos padėti savo draugei E. Š., taip pat buvo įsijungusios ir nepilnametės G. V., gim. 1997 m., bei E. Š., gim. 1999 m. Įtariamoji A. V. įsijungė į šį konfliktą taip pat turėdama analogišką aiškią asmeninę motyvaciją - tikslą padėti draugei E. Š., jos neteisėti veiksmai truko labai trumpą laiką ir pasireiškė vienu spyriu koja nukentėjusiajai, ir, nors konfliktas įvyko kitų asmenų akivaizdoje, tačiau visi jie į įvykio vietą atvyko būtent stebėti J. Š. ir E. Š. santykių aiškinimosi proceso, pati J. Š. į įvykio vietą taip pat atvyko būtent santykių aiškinimosi tikslu, apie kilusius nesutarimus mokyklos socialinei darbuotojai nepranešė, tikslingai ėjo į nuošalią vietą, todėl atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes darytina išvada, kad įtariamoji A. V. nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo, nes tai buvo ne pagrindinis, o tik šalutinis jos veikos aspektas. Kadangi įtariamosios veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką ir šios veikos tiesioginis objektas buvo žmogaus sveikata, todėl buvo padaryta išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), požymių.

Muštynių metu nukentėjusiajai buvo padarytas stuburo kaklinės dalies V slankstelio keterinės ataugos lūžis, kuris sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatyta, kad jos atžvilgiu buvo padaryta veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad šis sužalojimas nukentėjusiajai būtų padarytas dėl įtariamosios A. V. veiksmų. Pati įtariamoji nurodo spyrusi nukentėjusiajai į kairįjį šoną, kas atitinka LR BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas) numatyto nusikaltimo požymius. Jos parodymus patvirtina ir dalis liudytojų. Kad įtariamoji A. V. būtų spyrusi į galvos ar kaklo sritį, nenurodo ir pati nukentėjusioji, kuri parodė, kad jai į galvą spardė G. V., kas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patvirtinta jokiais kitais objektyviais duomenimis. Tačiau, vadovaujantis LR BPK 407 str., bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas neatliekamas, bylos teisme nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, išskyrus kai padaryta veika viršija privačių interesų ribas ir turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali pats ginti teisėtų savo interesų (BPK 409 str. 1 d.). Nustačius, kad minėtų sąlygų nėra ir kad nepilnametės nukentėjusios interesai yra atstovaujami jos atstovės pagal įstatymą T. Š. bei atstovo advokato J. M., bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išaiškinant nukentėjusiosios J. Š. atstovams teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., požymius atitinka E. Š. padaryta veika, kadangi pastaroji koja spyrė J. Š. vieną kartą į pilvą, vieną kartą į šoną bei du kartus į galvą. Fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat panaudojo ir nepilnametės E. Š. bei G. V., tačiau nenustačius jokių objektyvių duomenų, kad jos būtų sudavusios smūgius nukentėjusiajai į galvos ar kaklo sritį, jų padarytos veikos atitinka LR BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas) numatyto nusikaltimo požymius. Be to, E. Š., E. Š. ir G. V. veiksmai atitinka ir LR BK 155 str. 1 d. (įžeidimas) požymius, kadangi E. Š. ir E. Š. viešais spjūviais, o G. V. liepimu bendraamžių akivaizdoje klauptis ir atsiprašyti E. Š. užgauliai pažemino J. Š.. Tačiau E. Š., E. Š. ir G. V. negali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn pagal aukščiau nurodytus straipsnius, kadangi iki šių nusikaltimų padarymo joms nebuvo suėję šešiolika metų.

Prokurorė skunde teigia, kad teismas, analizuodamas įrodymus akcentavo du momentus - viešosios vietos reikšmę ir nusikalstama veika aplinkiniams sukeltą pasipiktinimą bei stresą. Prokurorės teigimu, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų akivaizdu, kad tarpusavio nesutarimų aiškinimuisi abipusiškai specialiai buvo ieškoma ir pagal jaunuolių galimybes pasirinkta kuo nuošalesnė vieta - aikštelė prie geležinkelio, esanti tolokai nuo neveikiančios geležinkelio stoties pastato, t.y. vieta, kurioje itin menka praeivių tikimybė, tai patvirtina tikslo aiškintis tarpusavio santykius būtent viešoje vietoje nebuvimą. Be to, pati įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu pripažinta A. V. į įvykio vietą atvyko jau vykstant muštynių procesui, į kurį spontaniškai įsijungdama bet kuriuo atveju pati neapsprendė veiksmo vietos pasirinkimo. Akcentuotina, kad muštynės prasidėjo tarp nukentėjusiosios J. Š. ir E. Š., gim. 1999 m., o kitos merginos, kurių tarpe buvo ir įtariamąja pripažinta A. V., į jau vykstančias muštynes įsijungė matydamos, kad muštynių metu gali nukentėti jų draugė E. Š..

Pareiškėjos nuomone, įvertinus konflikte dalyvavusių asmenų tarpusavio santykius bei konflikto kilimo priežastį ir eigą darytina išvadą, kad įtariamosios veiksmus paskatino asmeniniai motyvai. Bylos aplinkybės paneigia įtariamosios tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, kuri yra būtinas viešosios tvarkos pažeidimo subjektyvusis požymis, buvimą, kadangi jos tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į žmogaus sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs pateiktą medžiagą pagal prokurorės skundą, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria buvo panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. Pogojienės 2014-01-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2014-02-06 vyr. prokuroro pavaduotojo S. B. nutarimas atsisakyti tenkinti pareiškėjos T. Š. skundą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00577-13 bei Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra įpareigota organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, yra pagrįsta.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, taikant šią normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai: kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad muštynės vyko viešoje vietoje, Mažeikių mieste, prie geležinkelio stoties, kur vaikšto žmonės ir kur galėjo bet kuriuo momentu užeiti praeiviai. Nors konflikto dalyvės teigė, kad ieškojo ir surado kuo nuošalesnę vietą savo asmeniniams nesutarimams išspręsti, tačiau šios jų pastangos ir ketinimai nepaneigia fakto, kad atviras smurtinis konfliktas įvyko viešoje erdvėje dienos metu 20-30 asmenų (daugiausia nepilnamečių) akivaizdoje. Visos šios aplinkybės rodo, kad, nors konflikto dalyvių tyčia ir nebuvo tiesiogiai nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, tačiau spręsdamos asmeninį konfliktą jos savo veiksmais akivaizdžiai parodė, kad ignoruoja viešają tvarką, negerbia bendruomenės. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, įtariamųjų veiksmai rodė akivaizdžią nepagarbą visuomenei ir viešajai tvarkai, joms veikiant neapibrėžta tyčia.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes bei neišnaudojus visų galimybių įrodymų visetui įvertinti, todėl jie buvo panaikinti pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. Pogojienės skundą atmesti, 2014-04-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.