Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.87 promilių girtumas) (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario – žmonos R. R. atžvilgiu, t. y. ranka paėmęs nukentėjusiajai už gerklės, ją pastūmė ir dėl to R. R. galva atsitrenkė į sieną, po to dešiniu delnu tris kartus sudavęs nukentėjusiajai per veidą, sukėlė nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 20 d. įtariamuoju apklaustas A. R. savo kaltės padaręs nusikalstamą veiką nepripažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d., apie 18.00 val., jis grįžo namo po darbo. Namuose buvo močiutė su jo vaikais ((duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.), žmona 17.00 val. išėjo į darbą, nes padeda savo mamai. Apie 19.00 val. žmona grįžo namo, buvo blaivi. Apie 21.00 val. jis su vaikais nuėjo miegoti, žmona dar vaikščiojo po namus, bet jau buvo išgėrusi, matyt namuose kažkur tai buvo pasislėpusi. Po 22.00 val. jį pažadino močiutė ir paklausė, ar R. grįžo namo. Jis močiutės paklausė, kur ši išėjo. Močiutė jam pasakė, kad pirkti pieno. Apie 23.45 val. R. grįžo namo visai girta. Uždegė kambaryje šviesą. Jis jai pasakė, kad išjungtų, nes vaikai miega. R. jam nieko nesakiusi nuėjo į vonią ir užsirakino. Jis pamanė, kad ji vėl nori save žaloti, nes lapkričio mėnesio gale, ji sau pati su stiklo šuke susipjaustė koją, o po to apkaltino jį. Jis iškvietė policiją, nes R. durniuoti pradėjo ir močiutė matė, kad ši pati susipjaustė koją. Atvažiavę pareigūnai iškvietė medikus ir žmoną nuvežė į Lazdynų ligoninę susiūti žaizdas. Jis pradėjo baladotis į vonios duris. Ši atrakino ir išbėgo į laiptinę. Jis uždarė buto duris ir nuėjo miegoti. Gal po 15 min., R. į butą atėjo su policijos pareigūnais ir pasakė, kad jis ją sumušė, nors iš tikrųjų jis jai nieko nedarė. Prieš einant miegoti, jis išgėrė po truputį gal 1 l alaus, bet tikrai girtas nebuvo, nes jam šiandien reikėjo eiti į darbą. 2022 m. gruodžio 20 d., pas juos namo turėjo ateiti vaikų teisės, nes R., skaityk, kiekvieną dieną geria, vaikus žiūri močiutė, o po darbo ir per išeigines jis. Nežino, ar jo žmona šiandien įleido namo vaikų teisių darbuotojus, nes kai išsiblaivo, ji niekam buto durų neatidaro, net močiutei neleidžia atidaryti, o taip pat ir telefono ragelio nekelia. Jis jau nežino, ką su žmona daryti. Ji dar (duomenys neskelbtini) lankosi pas (duomenys neskelbtini), bet pas kokį, jis tiksliai nežino, (duomenys neskelbtini), kuriuos priskyrė gydytoja. Dabar jis tikrai netylės ir vaikų teisių darbuotojams viską papasakos apie R. išdaigas, nes taip toliau tęstis negali. R. tėvai taip pat žino, kad ji vartoja alkoholį kartu su (duomenys neskelbtini) ir po to „stogą“ jai rauna, bet taip pat nieko padaryti negali. Narkologinėje, psichiatrinėje įstaigoje nesigydė, įskaitoje neįrašytas, galvos traumų neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 21 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas ir parodė, kad kartu su žmona R. R. ir dviem (duomenys neskelbtini) vaikais gyvena žmonos močiutės bute, (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio pabaigoje, tikslios datos nepasakys, bet tai gali būti pranešime apie įtarimą nurodytą, dieną, t. y. gruodžio 20 d., visi buvo namie. Apie 21.00 val. jie su vaiku jau snaudė, kur ir ką veikė R., jis nežino. Kažkur tarp 22.00 val. ir 23.00 val., jį pažadino R. močiutė ir paklausė, ar R. jau grįžo. Močiutės pasiteiravo iš kur ji turėjo grįžti ir iš šios sužinojo, kad R., kažkur po 21.00 val., išėjo į šalia namų esančią parduotuvę „Maxima“ pirkti pieno. Kiek pamena, R. grįžo namo jau prieš vidurnaktį. Ji buvo „gatava“. Atėjo pas juos į kambarį, uždegė šviesą, pradėjo slampinėti, pažadino vaikus. Jam tai aišku nepatiko. Jis jai išsakė pastabą ir ši pradėjo šūkauti ir garsiai keiktis. Atsikėlė iš lovos, priėjo prie jos ir stipriai prirėmė R. prie sienos. Ši dar labiau pradėjo „kelti bangas“. Tam, kad ją nuraminti, jis jai delnu lengvai sudavė per kairįjį žandą, tikrai daugiau nei vieną kartą. R. apsižliumbė, nubėgo į vonią ir užsirakino. Jis beldėsi į vonios duris, o kai nusisuko, ši išbėgo iš vonios ir nulėkė pas kaimyną. Po kokių gerų 15-kos minučių, R. grįžo namo su policijos pareigūnais. Jis jau vėl buvo nuėjęs miegoti. Pagal R. pareiškimą, pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Dėl to, kas įvyko jis nuoširdžiai gailisi, R. jis atsiprašė, jie seniai susitaikė, be to R. susitvarkė su savo besaikiu alkoholio vartojimu. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 20 d. nukentėjusiąja apklausta R. R. parodė, kad 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir jos vyras A. R. pradėjo konfliktuoti. Jis paėmė viena ranka jai už gerklės ir suspaudęs pastūmė ją į sieną, ji atsitrenkė galva į sieną ir pajuto fizinį skausmą. Paskui dešiniu delnu tris kartus smūgiavo jai į veido sritį, ji taip pat juto fizinį skausmą. Smurto atvejai kartojasi, policija dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo buvo kviesta šiais metais lapkričio 25 d. Nuo medikų pagalbos atsisako, į gydymo įstaigą nesikreips. Jų namuose gyvena du (duomenys neskelbtini) vaikai, jie miegojo kitame kambaryje su močiute M. M. Konflikto metu ji ir jos vyras buvo neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 25 d. papildomai nukentėjusiąja apklausta R. R. parodė, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo vyrą. Sutinka duoti parodymus prieš jį. 2022 m. gruodžio viduryje, tikslios datos nepamena, kartu su šeima, t. y. vyru, dviem (duomenys neskelbtini) vaikais V. V. ir A. R. bei jos močiute buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. močiutė paprašė jos nueiti į parduotuvę ir nupirkti pieno. Ji labai tingėjo eiti, bet kažkaip ši ją įkalbėjo. Eidama iš parduotuvės, kurioje nupirko 4 litrus pieno, ji sutiko kaimyną G., kuris gyvena tame pačiame name, kitų duomenų nežino. Kaimynas jai pasiūlė išgerti alaus. Prie laiptinės, ji su G. išgėrė po dvi skardines alaus ir nuėjo namo. Jai tik užėjus į namus, ją užsipuolė vyras, kuris pradėjo rėkti ir klausinėti kur ir su kuo ji tiek laiko buvo, po ko jis ranka griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Laikydamas ją už kaklo, jis, kuria ranka nepamena, tris kartus jai trenkė į kairįjį skruostą. Po to atėmė jos telefoną, metė jį į sieną, tačiau nesudaužė. Ji pradėjo verkti ir A. ją paleido. Ji išbėgo iš namų ir kaimyno paprašė, kad šis iškviestų policiją, nes vyras ją sumušė. Dėl šio įvykio ji į gydytojus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė, greitoji medicinos pagalba atvažiavusi nebuvo. Tuo metu, kai vyras ją smaugė, jai trūko oro ir skaudėjo. Po A. suduotų smūgių ant kairiojo skruosto atsirado paraudimas, žandas patino. Iš karto po šio įvykio būnant namuose ją nufotografavo policijos pareigūnai. Vyras iki šiol gyvena kartu su ja ir vaikais bei niekur nežada kraustytis. Prieš tai jau buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. A. ją pradėjo mušti dar tada, kai jie nebuvo susituokę, bet toje byloje tarp jų buvo pasirašytas susitaikymas. Jų konflikto metu namuose buvo močiutė ir vaikai, kurie jau miegojo. Kai paklausė močiutės, ar ši suprato, kas tą naktį dėjosi namuose, močiutė jai atsakė, kad nieko negirdėjo ir juolab nieko nematė. Butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jos močiutei. Dėl šio įvykio ji savo vyrui jokių pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Šiuo metu jie lankosi (duomenys neskelbtini). Jiems su A. yra taikoma atvejo vadyba. Daugiau nieko paaiškinti negali.

R. R. 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir jos vyras A. R. pradėjo konfliktuoti. Jis paėmė viena ranka jai už gerklės ir suspaudęs pastūmė ją į sieną, ji atsitrenkė galva į sieną ir pajuto fizinį skausmą. Paskui dešiniu delnu tris kartus smūgiavo jai į veido sritį, ji taip pat juto fizinį skausmą. Smurto atvejai kartojasi, policija dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo buvo kviesta šiais metais lapkričio 25 d. Nuo medikų pagalbos atsisako, į gydymo įstaigą nesikreips. Jų namuose gyvena du (duomenys neskelbtini) vaikai, jie miegojo kitame kambaryje su močiute M. M. Konflikto metu ji ir jos vyras buvo neblaivus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. A. 2023 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos pareigūnų, atvykusių 2022 m. gruodžio 20 d. į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietą buvo padarytą nukentėjusiosios R. R. kairiojo žando nuotrauką, kurioje po kaire akim, ant skruosto matosi patinimas, paraudimas ir kraujosruva.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad atidarius rinkmeną pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2022-12-19 23 59 28)“ girdime: Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – ir BPC darbuotoja) - 1, 1, 2. Pranešėjas - Emmmm. Vėl kaimynai nesutaria, barasi, eee…. Kkelia, kvie… prašosi, kad būtų priimta, taip, anaip. Žodžiu… reikia, kad į (duomenys neskelbtini) butą ateitų patrulis aiškintis. BPC darbuotoja - Namas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas. Pranešėjas - Ten jau neseniai buvo, ten maži vaikai, ten (necenzūrinis žodis) dedasi tenai. Va dabar skambina ir sako: „priimk“… pasislėpti jai. Žodžiu...nesąmonė. BPC darbuotoja - Vyras smurtauja prieš žmoną, ar kas? Pranešėjas - Nu taip, taip...nesuprasi ten kas ką. BPC darbuotoja - Durų kodas yra? Pranešėjas - Aš pas pas pas… tai yra (duomenys neskelbtini) paspausiu, jeigu kas. Aš žemiau gyvenu. Jinai gyvena (duomenys neskelbtini), virš manęs. BPC darbuotoja - Aga, o koks aukštas jų yra? Pranešėjas - (duomenys neskelbtini). Jų (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja - Jų (duomenys neskelbtini). Tai pas juos namuose mažas vaikas, taip? Pranešėjas - Ne pas mane, pas juos yra. BPC darbuotoja - Pas juos. Tai apie jų namus ir klausiu. Pranešėjas - Jo. BPC darbuotoja - O tas vyras neblaivus, ar ten visi neblaivūs? Pranešėjas - Aš nežinau. Jie…, žodžiu...Ta moteriškė sako: „leisk pasislėpti“. Kas ten per nesąmonės „pasislėpti“? Durna taip. Vaikai ten, nu, nežinau. Kas ten jai darosi, nežinau… Žodžiu, reikia patrulio. BPC darbuotoja - Ten šeima gyvena, taip suprantu? Pranešėjas - Nu, šei.. šeima ir močiutė. Močiutė nesusitvarko su anūke ta. O ta anūkė turi du vaikus ir, ir, ir sugyventinį. Žodžiu, kad užvažiuotų pas, eeee… BPC darbuotoja - Uhu. Tai jinai dabar grįžo namo, ar pas Jus dar? Pranešėjas - Eee… pas mane prašosi, kad būtų įleista, bet aš nieko neleidžiu, ne, nesąmonės. Nenoriu aš prasidėti su jais. BPC darbuotoja - Jūsų vardas, pavardė kaip bus? Pranešėjas - J. V.. BPC darbuotoja - V. J., taip? Pranešėjas – J., taip. BPC darbuotoja - Gerai, informuoju policiją. Ten nežinot sumušta jinai, nesumušta? Ten nereikia greitosios? Pranešėjas - Ne, ne, ne, ne nesumušta, bet, nežinau kodėl, bet, kad greit būtų čia. BPC darbuotoja - Gerai, informuoju policiją. Viso geriausio.

Iš 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.26 val. atlikto kaltinamojo A. R. blaivumo patikrinimo metu užfiksuotu duomenų matyti, kad „Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0451“ duomenimis A. R. 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.26 val., buvo nustatytas 0,87 prom. neblaivumas.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. liepos 11 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0451“ patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. sausio 11 d.

Iš 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.23 val. atlikto nukentėjusiosios R. R. blaivumo patikrinimo metu užfiksuotu duomenų matyti, kad „Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0451“ duomenimis R. R. 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.23 val., buvo nustatytas 2,02 prom. neblaivumas.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. liepos 11 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0451“ patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. sausio 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. R. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 20 d., apie 21.00 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), jis su vaikais snaudė. Prieš vidurnaktį grįžo namo R., kuri buvo neblaivi. Atėjusi pas juos į kambarį, uždegė šviesą, pradėjo slampinėti ir pažadino vaikus. Jis jai išsakė pastabą, o ši pradėjo šūkauti bei garsiai keiktis. Atsikėlęs iš lovos, jis priėjo prie jos ir stipriai prirėmė pastarąją prie sienos. Šiai dar labiau pradėjus rėkti, jis delnu jai lengvai sudavė per kairįjį žandą, tikrai daugiau nei vieną kartą. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. R. duoti parodymai. Nukentėjusioji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir jos vyras A. R. pradėjo konfliktuoti. Jis paėmė viena ranka jai už gerklės ir suspaudęs pastūmė, ji atsitrenkė galva į sieną ir pajuto fizinį skausmą. Paskui dešiniu delnu tris kartus smūgiavo jai į veido sritį, todėl ji juto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios R. R. paaiškinimai apie kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje jai sukeltą fizinį skausmą yra išdėstyti ir 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis smaugė su ranka kaklą, tris kartus smūgiavo į veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. gruodžio 20 d., liudytojas V. J. informavo, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną. Minėtas aplinkybes patvirtina ir vyresniosios tyrėjos D. A. 2023 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime pateiktos nuotraukos, kuriuose užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios R. R. kairiojo žando, po kairiąja akimi, ant skruosto matosi patinimas, paraudimas ir kraujosruva. Šie teismo neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė pavojingų padarinių – fizinio skausmo – atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo A. R. nusikalstami smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. R. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. R. R. R. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo A. R. bei nukentėjusiosios R. R. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2022 m. gruodžio 20 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.00 val. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją R. R.

Iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat matyti, kad kaltinamasis A. R. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis. Kaltinamojo neblaivumas taip pat yra užfiksuotas ir 2022 m. gruodžio 20 d. atlikto kaltinamojo blaivumo patikrinimo metu, kurio metu pastarajam nustatytas 0,87 prom. neblaivumas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. R. jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą 2022 m. gruodžio 20 d., apie 00.00 val. padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 26 d. nukentėjusiajai R. R., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. R. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. R. yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, taip pat pastarasis baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, A. R. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o jo kriminalinė praeitis rodo tik tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarojo smurtinį elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės visuma, yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, ir skiriant galutinę – 8 mėnesių laisvės apribojimo trukmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu A. R. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pridedant visą neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės dalį, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamasis A. R. nuo 2022 m. gruodžio 20 d., 00.30 val. iki 2022 m. gruodžio 20 d., 14.10 val. buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į A. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. A. 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimu kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio, 66 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme (nuo 2022 m. gruodžio 20 d., 00.30 val. iki 2022 m. gruodžio 20 d., 14.10 val. (t. y. vieną dieną)) išbūtą laikotarpį, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu A. R. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pridedant visą neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės dalį, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės laikotarpį bei šiuo baudžiamuoju įsakymu įskaitytiną laikotarpį.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.