- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- T-377-537/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00292-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- A. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. R. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr.81/04-827 nutarta nuteistajam A. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisijos nuomone, nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą – atlikti 80 valandų nemokamų darbų.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, jog bausmės atlikimo metu neužfiksuota nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimų, nuteistasis skatintas 11 kartų, 4 kartus suteiktas leidimas atostogų metu parvykti į namus, pažeidimų neužfiksuota. Nusikalstamo elgesio rizika žema – 33 balai. Nuo pat bausmės pradžios dirbo Marijampolės pataisos namuose statybų ir remonto brigadoje, šiuo metu pilnu etatu dirba būrio tvarkinio pareigose. Teigiama darbinė motyvacija, turi reikiamų įgūdžių dirbti laisvėje. Visą bausmės laiką sąžiningai dengia ieškinius. Savarankiškai ilgą laiką dalyvavo „Dailės studijoje“, Suvalkijos anoniminių alkoholikų programoje. Nuteistojo elgesys ir bendra elgesio dinamika rodo, kad jis gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti.
Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. R. anksčiau teistas 5 kartus, vyrauja nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, turtiniams interesams (teistas už nužudymą, vagystes). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sugyventinei padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu sugyventinei vieną kartą tyčia dūrė peiliu į pilvo sritį, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą dešinės pašonės srityje su kepenų sužalojimu). Svarbu tai, jog nuteistasis 2012-08-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu tai, jog A. R. anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, ko pasekoje buvo sugrąžintas į laisvės atėmimo įstaigą. Šis faktas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Svarbu ir tai, jog Komisija, priimdama nutarimą, nebuvo vieninga, 4 nariai balsavo „už“, o 3 – „prieš“.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog siekdamas savo tikslų nuteistasis gali elgtis nenuspėjamai, agresyviai, panaudoti fizinį smurtą, nėra linkęs analizuoti savo nuskalstamo elgesio. Atsižvelgiant į asmens kriminalinę istoriją galima teigti, jog pavartojus alkoholio jo impulsų kontrolė silpnoka. Minimalizuoja kaltę dėl padarytų nusikaltimų, nesugeba įvardinti visų, jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjusių veiksnių. Įvardina tik vieną nusikaltimų motyvą – netinkama kompanija. Po daugiau nei 5 metų laisvės atėmimo bausmės vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – alkoholio vartojimas. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo jo pavojingumą, todėl teismas mano, kad A. R. dar nėra pasirengęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
2016-01-08, 2016-07-05 ir 2017-01-16 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. R. priklauso žemos rizikos grupei – 40 balų. 2017-07-27 atlikto vertinimo metu nustatyti 32 balai, o 2017-10-25 – 33 balai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog balų sumažėjimą lėmė tai, kad pasirinkta gyvenamoji vieta yra pastovi, kad asmuo aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra stabilių emocijų, visą bausmės laiką sąžiningai dirba, dengia ieškinius. Visa tai teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių duomenų visumą, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, jog pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė (pagal HCR-20).
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu A. R. nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių nepažeidė, buvo skatintas 11 kartų. Tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nesuponuoja lygtinio paleidimo taikymo. A. R. įkalinimo įstaigoje įgijo elektriko, kranisto, statybininko, suvirintojo, aukštalipio-prikabinėtojo kvalifikacijas, dirbo statybos ir remonto brigadoje, šiuo metu dirba būrio tvarkinio pareigose. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei ¾ dalis jam paskirtos bausmės, bausmės pabaiga – 2019-04-04. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati A. R. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, jog A. R. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.81/04-827 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. R..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.