Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. M. (toliau – M. M.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria M. M. prašymas dėl bausmės sušvelninimo (bausmės vykdymo atidėjimo taikymo) atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 18 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. M. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę vadovaujantis naujai įsigaliojusia BK 75 str. redakcija, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, įsigaliojus naujai BK 75 str. redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.

Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad 2010 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos) ir 233 str. 1 d., kurios, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už aptariamų nusikalstamų veikų padarymą M. M. buvo paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vertinant šias aplinkybes tiek senosios, tiek naujosios BK 75 str. redakcijų kontekste, darytina pagrįsta išvada, kad net ir galiojant senajai BK 75 str. redakcijai M. M. buvo galimybė nuosprendžio priėmimo metu taikyti komentuojamo straipsnio nuostatas, kadangi naujoji šio straipsnio redakcija pasikeitė tik tiek, kad nuo šiol bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju minėta, jog M. M. buvo nuteistas už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą.

Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kurios nebuvimas apriboja galimybę asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Kaip matyti iš 2010 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio turinio, teismas, skirdamas M. M. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, stadiją, kaltininko kaltės formą bei rūšį, nusikalstamų veikų įvykdymo tikslus ir motyvus, konstatuodamas, kad M. M. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje, veikė laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose metu, ankščiau teistas net šešis kartus, charakterizuojamas neigiamai. Nuosprendžio priėmimo metu buvo įvertinta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas. Šių duomenų visumoje Kauno apygardos teismas sprendė, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., gali būti pasiekti tik paskyrus M. M. realią laisvės atėmimo bausmę. Tokiai išvadai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl bausmės sušvelninimo, su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas. Sutinkant su BK 75 str. nuostatų netaikymu nuteistojo atžvilgiu, akcentuotina ir tai, kad iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog M. M. iki nuteisimo niekur nedirbo ir nesimokė, jokių legalių pajamų neturėjo. Jo atžvilgiu praeityje buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek atleidimo nuo bausmės institutai, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai manyti, kad anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios, jų taikymas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė.

Be to, kaip matyti iš Liteko sistemos duomenų, 2012 m. spalio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. (10 nusikalstamų veikų), 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str., 182 str. 1 d. (7 nusikalstamos veikos), 22 str. 182 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., už šių nusikalstamų veikų padarymą M. M. paskirtos bausmės buvo subendrintos, paskiriant M. M. subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., M. M. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta ir su Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu jo atžvilgiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant M. M. galutinę 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, todėl aptariamu atveju BK 75 str. taikymas yra negalimas, juolab, kad dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal 2012-10-12 nuosprendį jau buvo pasisakyta 2015-07-21 nutartimi.

Vertinant skunde išdėstytas aplinkybes dėl aplinkybių, susijusių su jo šeima pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu, vertinamos tik tos aplinkybės, kurios egzistavo peržiūrimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, todėl tai, kiek pasikeitė nuteistojo elgesys ar jo padėtis jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamu atveju LR BK 75 str. nuostatų taikymui reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. M. skundo atmesti ir palikti galioti 2015 m. birželio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.