Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-03 · Administracinė byla Nr. AS-438-47-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-03
Bylos Nr.
AS-438-47-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Bema“
Atsakovas
Utenos apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-438–47/2008Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bema“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bema“ skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Bema“ su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 14-248 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2002 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 10-06-623 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bema“ skundą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja skundžia Utenos apskrities viršininko administracijos administracinį aktą – įsakymą, kuris buvo priimtas 2007 m. vasario 23 d. Kaip nurodė pati pareiškėja, ji 2007 m. birželio 18 d. iš VĮ „Registrų centras“ gavo Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, kuriame buvo pateikiami duomenys apie skundžiamą aktą: jį priėmęs viešojo administravimo subjektas, priėmimo data, akto numeris, atskleistas šio akto turinys. Be to, pareiškėja papildomai apie šį aktą sužinojo ir gavo jo kopiją iš Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 29 d. rašto Nr. (3.27)-6-995. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėja 2007 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 14-28 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2002 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 10-06-623 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“, kuris, jos manymu, pažeidžia bendrovės teises, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui apskundė tik 2007 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams nuo sužinojimo apie jį ir daugiau nei 2 mėnesiams nuo jo gavimo. Teismo nuomone, ginčams dėl tokio pobūdžio akto nagrinėti teisės normos nėra nustačiusios išankstinės nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, be to, ji neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti ir nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido nustatytą terminą, bei nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų. Todėl teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Anot pareiškėjos, nagrinėjamu atveju jis norėjo ginčą spręsti neteismine tvarka ir tik po galutinio atsakovo atsisakymo kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėja neprašė Panevėžio apygardos administracinio teismo pratęsti senaties termino, kadangi manė, jog senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo ginčo sprendimo neteismine tvarka pabaigos datos, t. y. 2007 m. rugpjūčio 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pareiškėja pabrėžia, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „ginčams dėl tokio pobūdžio akto nagrinėti teisės normos nėra nustačiusios išankstinės nagrinėjimo ne per teismą tvarkos“, tačiau praktiškai susidarė paradoksali situacija, nes dėl pareiškėjos nepavykusio bandymo išspręsti ginčą ne teismo tvarka ji praranda teisę apginti savo interesus teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, jog proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Taigi minėtos ABTĮ nuostatos įtvirtina principą, jog asmenys savo procesinėmis teisėmis (tarp jų ir teise kreiptis į teismą) privalo naudotis sąžiningai ir laikydamiesi įstatymo nustatytų terminų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja UAB „Bema“ teisme ginčija Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 14-248 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2002 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 10-06-623 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“, kuris pareiškėjai buvo įteiktas Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 29 d. raštu Nr. (3.27)-6-995 (b.l. 18). Tuo tarpu pareiškėja skundą teismui dėl šio įsakymo panaikinimo pateikė tik 2007 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams nuo skundžiamo akto įteikimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymai specialios ikiteisminės ginčų dėl tokios kategorijos administracinių aktų (apskričių viršininkų administracijų įsakymų, kuriais keičiami žemės sklypų duomenys) nagrinėjimo tvarkos nenumato. Todėl pareiškėja, siekdama tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, privalėjo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skundą dėl šio akto panaikinimo paduoti teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo pareiškėjai dienos.

Kadangi pareiškėja nurodytos tvarkos nesilaikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog ji praleido skundo teismui padavimo terminą bei atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios jai galėjo sutrukdyti kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo ginčijamo administracinio akto įteikimo dienos, tuo tarpu kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą paduoti skundą administraciniam teismui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bema“ atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius