Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AB „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Gubernija“ ieškinį atsakovams UAB „Žinių partneriai“ ir UAB „Respublikos“ investicija dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

ieškovas AB „Gubernija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (tomas I, 107-113 ir 164-172), prašo pripažinti atsakovų UAB „Respublikos“ investicija ir UAB „Žinių partneriai“ 2010 m. gegužės 4 d. sutartį ir pagal ją atliktą reikalavimo teisės perleidimą į 44908,67 Lt dydžio delspinigius pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 atsakovui UAB „Žinių partneriai“ neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento bei jį panaikinti, pripažinti atsakovo UAB „Žinių partneriai“ atliktą vienašališką įskaitymą 44908,67 Lt sumai neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento ir jį panaikinti, priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Žinių partneriai“ 54796,68 Lt skolos, 2976,14 Lt delspinigių, 7569,83 Lt palūkanų, 8,99 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2009 m. balandžio 29 d. sutartį dėl „Olialia sexy cola“ gėrimo gamybos su UAB „Žinių partneriai“ gamino „Olialia sexy cola“ gėrimą ir tiekė jį atsakovui UAB „Žinių partneriai“ arba jo nurodytiems distributoriams, o atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2009-09-07 serija GUB Nr.0251154 sumai 36 224,50 Lt už aromatizuotą gaivųjį gėrimą Olialia Cola (t.1., b.l. 34) ir 2009-12-03 serija GUB Nr.0259030 sumai 35 165,99 Lt už aromatizuotą gaivųjį gėrimą Olialia Cola (t.1., b.l. 35). Be to, ieškovas pagamino spaudos klišę atsakovo UAB „Žinių partneriai“ etikečių gamybai, už kurią sumokėjo 7495,95 Lt. Ši suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Žinių partneriai“. Ieškovas, kaip gamintojas, privalėjo sutvarkyti pakuotę ir sumokėti pakuotės sutvarkymo kaštus. Už tai ieškovas sumokėjo 2392,06 Lt, kurie priteistini iš atsakovo UAB „Žinių partneriai“.

Nurodė, kad atsakovas UAB „Respublikos“ investicija 2010 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 07 ir atsakovas UAB „Žinių partneriai“ 2010 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 16 informavo ieškovą, jog neva atsakovas UAB „Respublikos“ investicija perleido neva turimą teisę į 44908,67 Lt dydžio delspinigius pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 atsakovui UAB „Žinių partneriai“, o atsakovas UAB „Žinių partneriai“ atliko skolos sumoje 44908,67 Lt vienašalį įskaitymą.

Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia ieškovo teises bei suvaržo jo prievoles, ieškovas nėra davęs UAB „Respublikos“ investicija sutikimo dėl tariamų teisių perleidimo, ieškovas nėra gavęs šios teisių perleidimo sutarties ar kitokių reikalavimo fakto perleidimą patvirtinančių įrodymų, taip pat ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dienai bei pranešimo pasirašymo dienai bei pranešimo apie reikalavimo perleidimą dienai nebuvo gavęs pranešimų nei iš AB SEB bankas, nei iš AB „Hansabankas“, nei iš AB „Ūkio bankas“ apie reikalavimo teisių perleidimą pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20, todėl toks teisių perleidimas negalėjo ir negali būti panaudotas prieš ieškovą, ko pasekoje teisiškai negalėjo būti atliktas ir vienašalis reikalavimų įskaitymas. Teigė, kad ieškovas, iki reikalavimų minėtų perleidimo, buvo pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ginčijo atsakovo UAB „Respublikos“ investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas. Nurodė, kad LR CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme. UAB „Respublikos“ investicija atliktas reikalavimo teisės perleidimas į 44908,67 Lt dydžio netesybas atsakovui UAB „Žinių partneriai“ turi būti pripažintas neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 6.101 str. 5 d., 1.80 str.). Nurodė, kad remiantis LR CK 6.101 str. 5 d. be jo, ieškovo, sutikimo kreditoriui negalėjo būti perleistas reikalavimas, nes UAB „Respublikos“ investicija, kaip kreditorius turi esminės reikšmės jam, kaip skolininkui, nes yra susijęs su visa Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20 suma. 2010 m. gegužės 5 d. UAB „Respublikos“ investicija ir UAB „Žinių partneriai“ atsiųsti raštai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovas UAB „Žinių parneriai“ neturėjo teisės reikalauti iš ieškovo delspinigių, o ieškovas pareigos juos sumokėti.

Atsakovas UAB „Žinių partneriai“ nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad reikalavimo perleidimo momentu AB „Gubernija“ Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1668-104/2011 (tuo metu 2-2077-30/2009) neginčijo atsakovo UAB “Respublikos“ investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 06404040817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas. Teigia, kad šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas AB „Gubernija“ nurodoma apimtimi buvo papildytas tik po aktualaus UAB „Respublikos“ investicija reikalavimo į AB „Gubernija“ perleidimo UAB „Žinių partneriai“. Nurodė, kad 44 908,67 Lt dydžio reikalavimą į AB „Gubernija“ atsakovas UAB „Žinių partneriai“ įgijo 2010-05-04 Sutarties su UAB „Respublikos“ investicija pagrindu. 2010-05-05 „Pranešimu dėl reikalavimo teisės į delspinigius perleidimo“ Nr. 07 UAB „Respublikos“ investicija informavo AB „Gubernija“ apie reikalavimo perleidimą UAB „Žinių partneriai“. 2010-05-05 raštu „Dėl skolos sumokėjimo“ UAB „Žinių partneriai“ pranešė AB „Gubernija“ apie reikalavimo įgijimą iš UAB „Respublikos“ investicija ir pareiškė apie šio reikalavimo ir 44 908,67 Lt skolos AB „Gubernija“ įskaitymą. Teigė, kad tiek UAB “Respublikos“ investicija raštą ir UAB „Žinių partneriai“ pranešimą AB „Gubernija“ gavo – tai patvirtina 2010-05-19 AB „Gubernija“ raštas „Dėl reikalavimo teisės į delspinigius perleidimo“ Nr. 448. Nurodė, kad vieši AB „Gubernija“ pranešimai įrodo, kad ieškovas AB „Gubernija“ buvo visapusiškai tinkamai informuotas apie tai, kad reikalavimą iš kredito įstaigų yra perėmusi UAB „Respublikos“ investicija, ir žinojo, kam priklauso vykdytinos prievolės. LR CK 6.101 str. 1 d. pažeidimo fakto nepagrindžia jokie civilinėje byloje esantys įrodymai. Įskaitymo momentu nei AB „Gubernija“, nei kas nors kitas teisme neginčijo UAB „Respublikos“ investicija reikalavimo į AB „Gubernija“ mokėtinas netesybas. Todėl, tiek reikalavimo perleidimas, tiek ir vėliau sekęs įskaitymas yra laikytini teisėtais, galiojančiais bei sukeliančiais realias civilines teisines pasekmes sandoriais (LR CK 6.109 str. 1 d., 5 d. ir 7., 6.131 str. 1 d. ir 2 d.). Teigė, kad atsakovo UAB „Žinių partneriai“ prievolė sumokėti AB „Gubernija“ 44 908,67 Lt yra pasibaigusi teisėtu ir galiojančiu įskaitymu, todėl jam esant visiškai atsiskaičiusiam su ieškovu AB „Gubernija“, ieškovo AB „Gubernija“ reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų neturi būti tenkinami. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 7495,95 Lt už pagamintą spaudos klišę ir 2392,06 Lt už UAB „Euroteka“ vykdytą pakuočių atliekų tvarkymą atmestinas, nes šias sumas apima ieškovo ir atsakovo laisva valia sutarta ir Sutarties 4.1.1. p. ir 4.1.2. p. detalizuota kaina. Sutartyje nebuvo numatyta jokių išimčių iš taisyklės, kad joje numatyta kaina apima ne tik AB „Gubernija“ atlyginimą, bet ir visas AB „Gubernija“ vykdant Sutartį turėtas išlaidas.

Atsakovas UAB „Respublikos“ investicija nesutiko su ieškovo ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, visiškai sutiko su atsakovo UAB „Žinių partneriai“ išdėstytais nesutikimo su ieškiniu motyvais.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovo UAB „Žinių partneriai“ naudai iš ieškovo AB „Gubernija“ 2662 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybės naudai iš ieškovo 49 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal 2009 m. balandžio 29 d. AB „Gubernija“ ir UAB „Žinių partneriai“ pasirašytą sutartį „Dėl Olialia sexy cola“ gėrimo gamybos“ AB „Gubernija“ atsakovui UAB „Žinių partneriai“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras serija GUB Nr.0251154 ir Nr.0259030 dėl 71390,49 Lt sumokėjimo už pagamintą gėrimą. Atsakovas UAB „Žinių partneriai“ pagal šias PVM sąskaitas-faktūras tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 44908,67 Lt. Teismas konstatavo, kad ginčo tarp šalių dėl skolos fakto ir dydžio nėra. Teismas, vertindamas ieškovo argumentą dėl pažeistų jo teisių bei suvaržomų prievolių, kai UAB „Respublikos“ investicija perleido ginčijamus reikalavimus pagal 2010 m. gegužės 4 d. atsakovų UAB „Respublikos“ investicija ir UAB „Žinių partneriai“ reikalavimo perleidimo sutartį, atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad 2010 m. gegužės 4 d., kai atsakovai susitarė dėl reikalavimo perleidimo, ieškovas būtų ginčijęs reikalavimą dėl delspinigių teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis LR CPK 6.101 ir 6.109 straipsnių nuostatomis laikytina, kad tarp atsakovų sudarytas reikalavimo perleidimo susitarimas yra teisėtas ir todėl pripažinti jį niekiniu pagal LR CK 1.80 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad įskaitymas šiuo atveju yra galimas, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Žinių partneriai“ susiklostę teisiniai santykiai leidžia taikyti LR CK 6.130 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad atsakovas UAB „Žinių partneriai“ perėmęs iš atsakovo UAB „Respublikos“ investicija reikalavimą, turėjo reikalavimo teisę į ieškovą 44907,67 Lt sumai, t.y. buvo ieškovo kreditorius, o taip pat buvo ir ieškovo skolininkas tokiai pačiai sumai, abi prievolės buvo galiojančios, priešpriešinės, abiejų prievolių dalykas toks pat - piniginiai reikalavimai, kurie yra apibrėžti ir vykdytini. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kad įskaitymo metu 2010 m. gegužės 5 d. teisme būtų ginčas dėl reikalavimo, todėl atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovas ginčą dėl reikalavimų pagal Kreditavimo sutartį Nr. 06404060817-20 teisme iškėlė iki to, kai UAB “Respublikos“ investicija perleido reikalavimą ir atsakovas UAB „Žinių partneriai“ atliko skolos įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo UAB „Žinių partneriai“ atliktas skolos įskaitymas yra pagrįstas ir atitinkantis LR CK 6.130 str. ir 6.131 str. nuostatas, todėl pripažinti jį niekiniu pagal LR CK 1.80 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovo AB „Gubernija“ reikalavimas dėl 7495,95 Lt išlaidų spaudos klišės gamybai ir 2392,06 Lt pakuotės sutvarkymo išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Žinių partneriai“ atmestinas, kaip nepagrįstas, nes sutartyje nebuvo numatyta jokių išimčių iš taisyklės, kad sutartyje numatyta kaina apima ne tik ieškovo atlyginimą, bet ir visas ieškovo vykdant sutartį patirtas išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieškovas per visą sutarties galiojimo terminą (nuo 2009-04-29 iki 2010-04-29, Sutarties 7.1 punktas) pateikdamas atsakovui UAB „Žinių partneriai“ PVM sąskaitas-faktūras už gėrimo pagaminimą, nenurodydavo išlaidų, skirtų spaudos klišei ir pakuočių sutvarkymą. Tokio reikalavimo ieškovas nereiškė ir rašydamas atsakovui UAB „Žinių partneriai“ 2009 m. liepos 10 d. komercinį pasiūlymą Nr. 418 (tomas I, b.l. 38) ir 2009 m. liepos 31 d. pretenziją Nr. 498 (tomas I, b.l. 39). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pripažinus nepagrįstais ieškovo pagrindinius reikalavimus dėl skolos priteisimo, atmestini ir ieškovo reikalavimai dėl delspinigių ir materialiųjų ir procesinių palūkanų.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovo reikalavimus pilnutinai.

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 2010-05-04 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad jis buvo pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ginčija atsakovo UAB „Respublikos" investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas.

2. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog aplinkybė, kad abi šalys turi bendrą akcininką, negali būti vertinama, kad kreditoriaus asmuo, turi esminės reikšmės skolininkui – AB „Gubernija“ LR CK 6.101 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, tačiau apskritai šio savo argumento nemotyvavo.

3. Apelianto manymu, atsižvelgiant į LR CK 1.80 str., 2010-05-04 sutartis ir šia sutartimi atsakovo UAB „Respublikos“ investicija atliktas reikalavimo teisės perleidimas į 44 908,67 Lt dydžio netesybas atsakovui UAB „Žinių partneriai“ turi būti pripažintas neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei panaikintas. Atsakovas UAB „Respublikos“ investicija, perleisdamas reikalavimo teisę į delspinigius, elgėsi nesąžiningu ir neekonomišku ieškovui būdu, nes perleido reikalavimo teisę į delspinigius, kurie pagal teismui pateiktus dokumentus buvo priskaityti daugiau nei prieš metus iki reikalavimo perleidimo (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Apeliantas teigia, kad teismas sprendime dėl to apskritai nepasisakė.

4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog 2010-05-04 pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus reikalavimus tokiam pranešimui, teismas netinkamai taikė LR CK 6.109 str. 7 d. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog pranešimas apie reikalavimo perleidimą buvo pateiktas, tačiau pranešime nėra aišku, iš ko susidaro suma, į kurią konkrečiai teisės buvo perleistos. Teigia, kad iš atsakovo UAB „Žinių partneriai“ pateiktos 2010-05-04 reikalavimo perleidimo sutarties, ir pačioje sutartyje nėra aiškiai įvardinta į kokius delspinigius reikalavimo teisė yra perleidžiama, t.y. už kokį įsiskolinimą ir kaip tie delspinigiai buvo apskaičiuoti. Mano, kad pati 2010-05-04 reikalavimo perleidimo sutartis yra ydinga, ieškovas jos ir su ja privalėjusių būti dokumentų negavo, taip pat negavo nei PVM sąskaitos-faktūros Nr.2009/06/30G, nei delspinigių paskaičiavimo. Teigia, kad ieškovas negavo 2007 m. balandžio 20 d. AB Ūkio banko ir UAB „Respublikos" investicija bendradarbiavimo sutarties Nr. 60-188/2007, 2007 m. balandžio 20 d. SEB banko, Hansabanko ir AB „Ūkio bankas" sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2007 m. balandžio 25 d. AB „Ūkio bankas" ir UAB „Respublikos" investicija sudaryto priėmimo-perdavimo akto. Nesant pateiktų aukščiau nurodytų dokumentų, ieškovui neatsirado pareigos mokėti nei vienam iš jų, tame tarpe ir UAB „Respublikos" investicija, kokias nors sumas pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20. Tačiau ieškovas niekada nepripažino aplinkybės, jog reikalavimų perleidimų sutartys buvo pateiktos į Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4291-207/2007. Todėl iš ko padarė tokią išvadą teismas apskritai nėra aišku.

5. Apeliantui nebuvo pateiktos pačios reikalavimų perleidimų sutartys bei visi CK 6.104 str. numatyti dokumentai. Mano, kad teisė reikalauti atsiranda nuo pranešimo apie reikalavimo perleidimą ar įgijimą tinkamo pateikimo, tačiau pareiga skolininkui, konkrečiu atveju ieškovui, mokėti naujam kreditoriui atsiranda nuo momento, kai pateikiama pati reikalavimo perleidimo sutartis su visais privalomais kitais dokumentais (CK 6.109 str. 1 d., CK 6.104 str. 1 d.).

6. Mano, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas atmestų ieškovo reikalavimą 2010-05-04 reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ir būtų pripažinta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tuo metu, kai buvo atliktas įskaitymas, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1668-104/2011 nebuvo ginčijama pats reikalavimo perleidimas pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20, o tik prievolių užtikrinimo perleidimas, atsakovas UAB „Žinių partneriai“ negalėjo pasinaudoti įskaitymo instituto (LR CK 6.130 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo argumento, kad ieškovas tuo metu buvo pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2007-04-27 hipotekos lakšto, kurio identifikavimo numeris - 05120050000021, įkeitimo lakšto, kurio identifikacinis numeris-05220050000022, bei papildomo įkeitimo lakšto, kurio identifikacinis numeris-0522005000132, indosamentus, kuriais minėtieji hipotekos lakštas ir įkeitimo lakštai buvo perduoti UAB „Respublikos" investicija. Minėtais lakštais buvo užtikrintos visų prievolių, įskaitant, bet neapsiribojant teise mokėti netesybas, įvykdymas pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 (9.1. p.). O vadovaujantis LR CK 6.134 str. 1 d. 1 p. imperatyviai draudžiama „įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme". Dėl šio argumento sprendime teismas nepasisakė.

7. Nurodo, kad teismas atmetė ieškovo ieškinį dalyje dėl 7.495,95 Lt priteisimo už spaudos klišę ir atmetė ieškinį dalyje dėl 2.392,06 Lt priteisimo už pakuotės sutvarkymą. Šioms sumoms buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. GUB 0243188 ir Nr. GUB 0261431 atsakovui UAB „Žinių partneriai“ ir išsiųstos. Atsakovas UAB „Žinių partneriai“ jų ieškovui nei pasirašytų, nei nepasirašytų iki šiol negrąžino. Apeliantas vertina, jog atsakovas UAB „Žinių partneriai“ konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog pripažįsta šių sumų apmokėjimo privalomumą. Tačiau teismas šio ieškovo argumento apskritai nevertino ir dėl jo sprendime nepasisakė.

8. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai aiškino 2009-04-29 sutartį dėl „Olialia sexy cola" gėrimo gamybos ir jos sąlygas 1.2. p., 1.5. p., 4.2. p., 4.3. p..

9. Teigia, kad teismas privalėjo priteisti bent jau palūkanas pagal 2003-12-09 Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą Nr. IX-1873 nuo pareigos sumokėti 44.908,67 Lt skolą pagal 2009-10-05 PVM sąskaitą faktūrą GUB025M54, 2009-12-31 PVM sąskaitą faktūrą GUB0259030 atsiradimo dienos iki 2010-05-04, t.y. iki kol buvo atliktas įskaitymas. Tačiau teismas to nepadarė.

Atsiliepimu į apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atsakovas UAB „Žinių partneriai“ nesutinka su ieškovo skundu, prašo atmesti ieškovo AB „Gubernija“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje 2-4355-643/2011 palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo AB „Gubernija“ atsakovo UAB „Žinių partneriai“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovas buvo pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ginčijo atsakovo UAB „Respublikos“ investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas. Pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo momentu ieškovas teisme neginčijo UAB „Respublikos" investicija teisių į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas. Dėl šių priežasčių UAB „Respublikos" investicija akivaizdžiai neperleido ir objektyviai negalėjo perleisti ginčijamų reikalavimo teisių, kadangi nurodomos teisės aktualiu momentu nebuvo ginčijamos. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl abejoti jų pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Teigia, kad ieškovas, dėstydamas deklaratyvius argumentus dėl CK 6.101 str. 5 d., pats pripažįsta ir patvirtina, kad UAB „Respublikos'' investicija buvo ir yra jo kreditorius pagal Kreditavimo sutartį, o vien tai, kad šalys turi bendrą akcininką, negali būti vertinama, kad kreditoriaus asmuo turi esminės reikšmės skolininkui ieškovui CK 6.101 straipsnio 5 dalies prasme. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. 2010 m. gegužės 5 d. atsakovų raštai ieškovui (tomas 1, b.l. 70, 71), patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie UAB „Respublikos“ investicija reikalavimo perleidimą atsakovui, o iš pranešimų turinio akivaizdu, kad jie yra pakankamai informatyvūs, kad ieškovas galėtų suprasti, koks reikalavimas, iš ko ir kam jis yra perleistas. Tai, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimų perleidimus ir jų turinys ieškovui buvo žinomas bei suprantamas, patvirtina ir paties ieškovo veiksmai (nors ir netinkamai, bet iš dalies vykdė savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį UAB ,,Respublikos" investicija naudai, tuo pripažindamas savo kreditorių ir turimas prievoles), skelbti pranešimai (tomas I, b.l. 6, 7), raštai (tomas II, b.l., 112-14,15) ir kiti įrodymai, esantys byloje. Mano, kad ieškovo skundo argumentai, susiję su CK 6.104 str. 1 d. ir jos taikymu, tame tarpe atsakovų prievole pateikti ieškovui nurodytus dokumentus, nagrinėjamu atveju apskritai yra neaktualūs ir nenagrinėtini, kadangi paminėta teisės norma reguliuoja dokumentų perdavimą tarp pradinio ir naujojo kreditorių, o ne skolininko ir/ar kitų asmenų. Mano, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai įgijo reikalavimo teisę į ieškovą dėl 44 908,67 Lt dydžio delspinigių sumos ir vėliau įstatymų nustatyta tvarka įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Teigia, kad atsakovas, vadovaudamasis CK šeštosios knygos IX skyriaus antruoju skirsniu, teisėtai ir pagrįstai įskaitė tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Tiek reikalavimo perleidimas, tiek ir vėliau sekęs įskaitymas yra laikytini teisėtais, galiojančiais bei sukeliančiais realias civilines teisines pasekmes sandoriais (CK 6.109 str. 1 d., 5 d. ir 7 d., 6.131 str. 1 d. ir 2 d.), o todėl atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 44 908,67 Lt yra pasibaigusi teisėtu ir galiojančiu įskaitymu, todėl nebėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl 44 908,67 Lt dydžio skolos, 2 976,14 Lt delspinigių, 7 569,83 Lt palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovas nėra skolingas ieškovui, o todėl negali būti tenkinami ir visi susiję išvestiniai reikalavimai. Dėl papildomai paraleliai mokėtinų palūkanų šalys nebuvo susitarusios, o todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų iki ieškinio padavimo dienos priteisimo yra nepagrįstas ir dėl šios priežasties. Teigia, kad ieškovo reikalavimai dėl 7 495,95 Lt priteisimo iš Atsakovo už pagamintą spaudos klišę ir 2 392,06 Lt priteisimo už pakuočių atliekų tvarkymą yra atmestini, kadangi šias ieškovo išlaidas apima laisva valia sutarta ir Gamybos sutarties 4.1.1. punkte ir 4.1.2. punkte nustatyta kaina. Pastebėjo, kad jokių pretenzijų dėl išlaidų už spaudos klišę ir už pakuočių atliekų tvarkymą Gamybos sutarties galiojimo metu ieškovas atsakovui nereiškė.

Atsiliepimu į apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atsakovas UAB „Respublikos“ investicija prašo atmesti AB „Gubernija“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai, objektyviai ir teisingai ištyrus visus ieškovo argumentus, įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, o todėl jį naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovas UAB „Respublikos“ investicija atsiliepime išdėstė analogiškus argumentus kaip ir atsakovas UAB „Žinių partneriai“ savo atsiliepime į apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą. Mano, kad tiek reikalavimo perleidimas, tiek ir vėliau sekęs įskaitymas yra laikytini teisėtais, galiojančiais bei sukeliančiais realias civilines teisines pasekmes sandoriais (CK 6.109 str. 1 d., 5 d. ir 7 d., 6.131 str. 1 d. ir 2 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad: 1. 2007 m. balandžio 20 d. AB Ūkio bankas ir atsakovas UAB „Respublikos“ investicija pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. 60-188/2007 (tomas I, b.l. 199-201, 202-203), kuria AB Ūkio bankas sutiko ir įsipareigojo savo vardu bei lėšomis bet UAB „Respublikos“ investicija rizika, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsigyti visas reikalavimo teises, t.y. esamas ir būsimas reikalavimo teises, bei visas teises į jų užtikrinimo priemones pagal reikalavimo perleidimo sutartį į AB „Gubernija“ kreditą, kurį 2004 m. gruodžio 28 d. AB SEB Vilniaus bankas ir AB bankas „Hansabankas“ suteikė AB „Gubernija“ Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20 pagrindu. 2007 m. balandžio 20 d. pradiniai kreditoriai AB SEB Vilniaus bankas ir AB bankas „Hansabankas“ ir naujasis kreditorius AB Ūkio bankas pasirašė sutartį, kuria pradiniai kreditoriai už nustatytą kainą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis perleido ir perdavė, o naujasis kreditorius perėmė visas reikalavimo teises į skolininką AB „Gubernija“, t.y. esamas ir būsimas reikalavimo teises pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 bei visas teises į jų užtikrinimo priemones pagal prievolių užtikrinimo sutartis (tomas 1., b.l. 192-198). Minėtomis sutartimis bei priėmimo-perdavimo aktu (tomas 1., b.l. 204) AB Ūkio bankas perdavė atsakovui UAB „Respublikos“ investicija teises, kylančias iš 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, reikalauti iš AB „Gubernija“ negrąžiną kreditą, paskaičiuotas palūkanas ir būsimas palūkanas. 2. Ieškovas AB „Gubernija“ ir atsakovas UAB „Žinių partneriai“ 2009 m. balandžio 29 d. pasirašė sutartį „Dėl „Olialia sexy cola“ gėrimo gamybos (tomas 1., b.l. 27-33), pagal kurią ieškovas AB „Gubernija“ įsipareigojo pagal UAB „Žinių partneriai“ pateiktą receptūrą gaminti nealkoholinį gėrimą „Olialia sexy cola“, o UAB „Žinių partneriai“ įsipareigojo pagamintą kokybišką produkciją priimti ir už ją sumokėti sutartyje nustatytą kainą. 3. Atsakovas UAB „Respublikos“ investicija ir atsakovas UAB „Žinių partneriai“ 2010 m. gegužės 4 d. sudarė sutartį (t.1., b.l. 69). Šia sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Žinių partneriai“ (AB „Gubernija“ naujas kreditorius) sumoka UAB „Respublikos“ investicija (AB „Gubernija“ kreditorius) visą perleidžiamą sumą 44908,67 Lt per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo.

Pagal 2009 m. balandžio 29 d. gėrimo gamybos sutartį „Dėl „Olialia sexy cola“ AB „Gubernija“ atsakovui UAB „Žinių partneriai“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras serija GUB, Nr. 0251154 ir Nr. 0259030 (tomas 1., b.l. 34,35) dėl 71390,49 Lt sumokėjimo už pagamintą gėrimą. Atsakovas UAB „Žinių partneriai“ pagal šias PVM sąskaitas-faktūras tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 44908,67 Lt . Ginčo tarp šalių dėl šios skolos fakto ir dydžio nėra. 2010 m. gegužės 5 d. atsakovas UAB „Respublikos“ investicija raštu (tomas 1., b.l. 70) informavo ieškovą, kad dėl to, kad AB „Gubernija“ nesilaiko Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20 nuostatų ir vengia savo įsipareigojimų kreditoriaus atžvilgiu vykdymo, UAB „Respublikos“ investicija patenkino UAB „Žinių partneriai“ prašymą ir perleido 44908,67 Lt reikalavimo teises į delspinigius pagal Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20 nuostatas bei atliko savo finansinėje apskaitoje įrašus, kuriais sumažino AB „Gubernija“ priskaičiuotų delspinigių skolą 44908,67 Lt sumai. Tą pačią dieną UAB „Žinių partneriai“ raštu (tomas I, b.l. 71) informavo ieškovą, kad perėmė iš UAB „Respublikos“ investicija reikalavimo teisę 44908,67 Lt sumai ir šia suma užskaitė savo skolą už pagamintą produkciją 44908,67 Lt sumai. 2010 m. gegužės 19 d. ieškovas raštu (tomas 1., b.l. 72) atsakė atsakovams, kad yra pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ginčija UAB „Respublikos“ investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teise skaičiuoti netesybas, todėl UAB „Respublikos“ investicija veiksmus, kuriais pastaroji perleidimo susijusiai bendrovei UAB „Žinių parneriai“ ginčijamus reikalavimus, laikytini neteisėtais ir nesąžiningais.

2007 m. balandžio 23 d. AB „Gubernija“ per vertybinių popierių biržą paskelbė pranešimą „Dėl AB „Gubernija“ suteikto kredito perpirkimo“, kuriuo informavo, kad vadovaujantis 2007 m. balandžio 23 d. pateiktu UAB „Respublikos“ investicija pranešimu, UAB „Respublikos“ investicija ir AB Ūkio bankas 2007 m. balandžio 20 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią AB Ūkio bankas perpirko AB „Gubernija“ suteiktą kreditą (tomas 2., b.l. 6). 2007 m. balandžio 26 d. AB „Gubernija“ paskelbė pranešimą (tomas 2., b.l. 7) apie tai, kad 2007 m. balandžio 25 d. UAB „Respublikos“ investicija užbaigė vykdyti 2007 m. balandžio 20 d. bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta tarp AB Ūkio bankas, prisiimtus įsipareigojimus ir galutinai perėmė reikalavimo teisę į AB „Gubernija“ suteiktą kreditą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad jis buvo pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ginčijo atsakovo UAB „Respublikos" investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas. Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmęs sprendimą šioje byloje. Tai patvirtina pridedamas Vilniaus apygardos teismo 2011-04-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1668-104/2011. Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateiktas apeliacinis skundas, todėl tokie UAB „Respublikos" investicija veiksmai, kuriais pastaroji perleido susijusiai atsakovei UAB „Žinių partneriai“ ginčijamus reikalavimus, laikytini neteisėtais, nes pažeidžia ieškovo teises bei suvaržo jo prievoles.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų, jog apeliantas buvo pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ginčijo atsakovo UAB „Respublikos" investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad vertinant šį ieškovo argumentą, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad 2010 m. gegužės 4 d., kai atsakovai susitarė dėl reikalavimo perleidimo, ieškovas būtų ginčijęs reikalavimą dėl delspinigių teisme. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų neabejotinai nustatyta, kad 2010 m. sausio 5 d. AB „Gubernija“ įstojo bendraieškovu į Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą dėl užtikrinimo priemonių ginčijimo, t.y. 2010 m. sausio 5 d. ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060787-20 (tomas 1., b.l. 73-85, 86-87). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo matyti, kad AB „Gubernija“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais AB „Ūkio banko ir UAB „Respublikos“ investicija bendradarbiavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, tačiau nėra nustatyta, kada toks reikalavimas buvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant ginčui byloje dėl tokio reikalavimo atsiradimo momento, aplinkybę, kad ieškovas tokį reikalavimą kitoje civilinėje byloje buvo pareiškęs iki 2010 m. gegužės 4 d. atsakovų susitarimo, įrodyti šią aplinkybę kyla pareiga ieškovui, besiremiančiam tokiu argumentu (LR CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešos Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr.2-1668-104/2011 ieškovo patikslintas ieškinys gautas 2010-05-17, t.y. po to, kai 2010-05-04 atsakovai susitarė dėl reikalavimo perleidimo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011-04-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1668-104/2011 matyti, kad ieškovai patikslintu ieškiniu (5t., b.l. 69) prašė: pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007-04-20 AB Ūkio banko ir UAB „Respublikos“ investicija bendradarbiavimo sutartį; pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2007-04-25 AB Ūkio banko ir UAB „Respublikos“ investicija priėmimo-perdavimo aktą; pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2007-04-27 hipotekos lakšto, kurio identifikavimo numeris - 05120050000021, įkeitimo lakšto, kurio identifikacinis numeris – 05220050000022 bei papildomo įkeitimo lakšto, kurio identifikacinis numeris - 0522005000132, indosamentus, kuriais minėtieji hipotekos lakštas ir įkeitimo lakštai buvo perduoti AB „Respublikos“ investicija. Taigi, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šio ieškovo argumento, vertindamas byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog pagal esamus rašytinius įrodymus, reikalavimo teisės jų perleidimo momentu nebuvo ginčijamos. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tokį reikalavimą kitoje civilinėje byloje buvo pareiškęs iki 2010 m. gegužės 4 d., t.y. iki atsakovų susitarimo. Tokių duomenų nėra pateikta ir apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neapsisakė dėl ieškovo argumentų, kad jis buvo pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ginčija atsakovo UAB „Respublikos" investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas.

Apeliantas (ieškovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog aplinkybė, kad abi šalys turi bendrą akcininką, negali būti vertinama, kad kreditoriaus asmuo, turi esminės reikšmės skolininkui – AB „Gubernija“ LR CK 6.101 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, tačiau apskritai šio savo argumento nemotyvavo. Kreditoriaus svarbą skolininkui ieškovui AB „Gubernija" ieškovas grindžia tuo, kad „Respublikos“ investicijos akcininkas yra V. T., ir kad V. T. yra vienas iš pagrindinių AB „Gubernija" akcininkų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.101 str. 5 d. numatyta, kad be skolininko sutikimo yra draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Sutartyje gali būti sąlyga, kad skolininkas sudaro sutartį būtent su tam tikru kreditoriumi, todėl kreditoriaus asmuo tokiu atveju būtų esminė sutarties sąlyga. Tokia sąlyga gali būti ne tik aiškiai išreikšta pačioje sutartyje, bet ir numanoma atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius (CK 6.196 str.). Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo UAB „Respublikos“ investicijos akcininko V. T. negali būti vertinama kaip kreditoriaus asmuo skolininkui turintis esminės reikšmės. Kokių nors įrodymų, kad V. T. nesąžiningai pasinaudojo savo, kaip akcininko, galimybėmis byloje nėra. Šalių tarpusavio santykiai ar kitos aplinkybės taip pat to neatskleidė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Respublikos“ investicija turėtų esminės reikšmės skolininkui AB „Gubernija“. Apelianto nurodomi argumentai, kad UAB „Respublikos“ investicija 2009-12-04 buvo pateiktas Kreditavimo sutarties Nr.0640404060817-20 pakeitimas nauju skolos pagal šią sutartį grąžinimo grafiku (t.2., b.l. 12-14) ir kad ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, jog šio grafiko šalys laikysis - nepagrįsti įrodymais, kad šio grafiko buvo nesilaikyta. Byloje nėra duomenų, kad esant tęstiniam AB „Gubernija“ įsiskolinimui, būtų imtasi priverstinio išieškojimo veiksmų. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 konstatavo, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t.y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovo AB „Gubernija“ teisinė padėtis naujojo kreditoriaus UAB „Žinių partneriai“ atžvilgiu būtų tapusi blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui UAB „Respublikos“ investicija.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad abi šalys turi bendrą akcininką, negali būti vertinama, kad kreditoriaus asmuo, turi esminės reikšmės skolininkui – AB „Gubernija“ LR CK 6.101 straipsnio 5 dalies taikymo prasme.

Apeliantas teigia, kad teismas sprendime apskritai nepasisakė LR CK 6.200 str. taikymo. Nurodo, kad konkrečiu atveju atsakovas UAB „Respublikos“ investicija, perleisdamas reikalavimo teisę į delspinigius, elgėsi nesąžiningu ir neekonomišku ieškovui būdu. LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato sutrumpintą 6 mėnesių terminą netesyboms. UAB „Respublikos“ investicija perleido reikalavimo teisę į delspinigius, kurie pagal teismui pateiktus dokumentus buvo priskaityti daugiau nei prieš metus iki reikalavimo perleidimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėse bylose bendra taisyklė yra ta, kad teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovas 2011-09-05 pareiškimu dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (t.1., b.l. 164-172) prašė teismo išreikalauti iš atsakovo UAB „Respublikos“ investicija dokumentus, kurių pagrindu buvo atliktas 44 908,67 Lt dydžio delspinigių paskaičiavimas ir duomenis, kaip ši suma bei už kokį laiką buvo paskaičiuota. Šie duomenys buvo gauti ir yra nagrinėjamoje byloje (t.1., b.l. 186-190), tačiau ieškovas nekėlė reikalavimo dėl delspinigių dydžio, nebuvo ginčo dėl jų paskaičiavimo, todėl pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo už kokį laikotarpį buvo paskaičiuoti delspinigiai, į kuriuos buvo perleista reikalavimo teisė, todėl nebuvo pareigos pasisakyti dėl CK 1.125 str. 5 d. 1 p., CK 6.200 str. taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl netinkamai paskaičiuotų delspinigių ir LR CK 6.200 str. bei 1.125 str. 5 d. 1 p. taikymo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 6.109 str. 7 d. bei netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teigia, kad įteiktame pranešime apie reikalavimo perleidimą nėra aišku iš ko susidaro suma, į kurią konkrečiai teisės buvo perleistos. Mano, kad pati 2010-05-04 reikalavimo perleidimo sutartis yra ydinga, o ieškovas negavo pačios perleidimo sutarties ir su ja privalėjusių būti perduotų dokumentų, dėl to nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimų teisių turinį.

Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Byloje nustatyta, kad 2010-05-05 „Pranešimu dėl reikalavimo teisės į delspinigius perleidimo“ Nr. 07 UAB „Respublikos“ investicija informavo AB „Gubernija“ apie reikalavimo perleidimą UAB „Žinių partneriai“. 2010-05-05 raštu „Dėl skolos sumokėjimo“ UAB „Žinių partneriai“ pranešė AB „Gubernija“ apie reikalavimo įgijimą iš UAB „Respublikos“ investicija ir pareiškė apie šio reikalavimo ir 44 908,67 Lt skolos AB „Gubernija“ įskaitymą. Šiuos pranešimas ieškovas gavo, dėl to byloje nėra ginčo. Apeliantas teigia, kad su pranešimu apie reikalavimo perleidimu jis negavo pačios reikalavimo perleidimo sutarties ir su ja privalėjusių būti perduotų dokumentų, kad remiantis CK 6.109 str. 7 d. jam turėjo būti pateikti šie dokumentai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovui AB „Gubernija“ buvo pateiktas ne reikalavimas įvykdyti prievolę (CK 6.109 str. 7 d.), o informacinis pranešimas apie reikalavimo perleidimą. Šiame pranešime nebuvo reikalaujama įvykdyti prievolę, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis nelaikytinas reikalavimu įvykdyti prievolę CK 6.109 str. 7 d. prasme. Kasacinis teismas 2010-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-168/2010 konstatavo, kad pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pranešimas apie reikalavimo perleidimą buvo informacija ieškovui apie reikalavimo perleidimo faktą, o ne reikalavimas įvykdyti prievolę, todėl jam neprivalėjo būti pateikiama pati reikalavimo perleidimo sutartis, kaip tai numato CK 6.109 str. 7 d. Šiuo atveju taikytina ir CK 6.109 str. 7 d. numatyta išimtis - taisyklė, kai skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 6.109 str. 7 d. bei netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Apeliantas teigia, kad įteiktame pranešime apie reikalavimo perleidimą nėra aišku iš ko susidaro suma, į kurią konkrečiai teisės buvo perleistos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas vykdė savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį Nr.0640404060817-20 (t.2., b.l. 18-22) ir po reikalavimo perleidimo, t.y. po 2010-05-04. 2010-07-01 atliktas mokėjimas 160 002,75 Lt sumai pagal grąžinimo grafiką 2009-12-04 Nr. 1085, 2010-09-30 atliktas mokėjimas 129 997,92 Lt sumai, mokėjimo paskirtis-palūkanos pagal sutartį Nr.0640404060817-20 ir kiti atlikti mokėjimai patvirtina, kad ieškovas žinojo kokias sumas ir kam jis turi mokėti. Tai paneigia aplinkybę, kad jis būtų suabejojęs ar nežinojęs - iš ko susidaro suma, į kurią buvo perleistos teisės. Byloje nėra duomenų, kad suabejojęs ieškovas, būtų siekęs pašalinti kilusias abejones ir išsiaiškinti dėl sumos, į kurią konkrečiai perleistos teisės. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu atmetami apelianto argumentai, kad įteiktame pranešime apie reikalavimo perleidimą ieškovui nebuvo aišku, iš ko susidaro suma, į kurią konkrečiai teisės yra perleistos.

Apeliantas teigia, kad kartu su pranešimu apie reikalavimo perleidimą nebuvo pateikti visi CK 6.104 str. numatyti dokumentai. Mano, kad teisė reikalauti atsiranda nuo pranešimo apie reikalavimo perleidimą ar įgijimą tinkamo pateikimo, tačiau pareiga skolininkui, konkrečiu atveju ieškovui, mokėti naujam kreditoriui atsiranda nuo momento, kai pateikiama pati reikalavimo perleidimo sutartis su visais privalomais kitais dokumentais (CK 6.109 str. 1 d., CK 6.104 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, byla Nr. 3K-7-168/2010). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t.y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir po reikalavimo perleidimo vykdė savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį Nr.0640404060817-20, taip patvirtindamas, kad suprato pranešimo esmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu atmestini ieškovo argumentai, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą ar įgijimą nebuvo jam tinkamai pateiktas, todėl neatsirado teisė reikalauti.

Ieškovas nurodo, kad jis negavo ir kitų, būtinų pateikti, dokumentų apie reikalavimų perleidimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas buvo informuotas apie reikalavimų perleidimus. Tai patvirtina jo paties 2007-04-23 viešai išplatinti pranešimai: „Dėl AB Gubernija“ suteikto kredito perpirkimo“, 2007-04-26 pranešimas „Dėl AB „Gubernija“ suteikto kredito perpirkimo užbaigimo“. Pastarajame pranešime ieškovas nurodė, kad „2007-04-25 UAB „Respublikos“ investicija į.k. 124207421, užbaigė vykdyti 2007-04-20 bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta su AB „Ūkio bankas“, prisiimtus įsipareigojimus ir galutinai perėmė reikalavimo teisę į AB „Gubernija“ suteiktą 6 005 100,60 EUR kreditą iš AB Hnsabankas ir AB SEB Vilniaus bankas“. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie vieši AB „Gubernija“ pranešimai įrodo, kad ieškovas AB „Gubernija“ buvo tinkamai informuotas apie tai, kad reikalavimą iš kredito įstaigų yra perėmusi UAB „Respublikos“ investicija, ir žinojo, kam priklauso vykdytinos prievolės. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini ieškovo argumentai, kad jis negavo ir kitų, būtinų pateikti, dokumentų apie reikalavimų perleidimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai taikė LR CK 6.109 str. 7 d. bei vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis LR CK 6.101 ir 6.109 straipsnių nuostatomis laikytina, kad tarp atsakovų sudarytas reikalavimų perleidimų susitarimas yra teisėtas ir todėl pripažinti jį niekiniu pagal LR CK 1.80 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Apeliantas teigia, kad vadovaujantis LR CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu imperatyviai draudžiama „įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme". Toks draudimas susijęs su norimo perleisti reikalavimo neaiškumu ir neapibrėžtumu (neaiškus dydis, galiojimas ir pan.), todėl reikalavimą būtų galima įskaityti tik įsiteisėjus jį patvirtinančiam teismo sprendimui. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme buvo ginčijami reikalavimai, todėl jie negalėjo būti įskaityti. Teigia, kad dėl šio argumento sprendime teismas nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai padarė išvadą, kad remiantis byloje esančia rašytine medžiaga ir ankščiau išdėstytais motyvais teismas sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Žinių partneriai“ susiklostę teisiniai santykiai leidžia taikyti LR CK 6.130 straipsnio nuostatas, t.y. įskaitymas šiuo atveju galimas. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl ieškovo argumentų, kad ieškovas buvo pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ginčija atsakovo UAB „Respublikos" investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, apimant, bet neapsiribojant ir teisę skaičiuoti netesybas, todėl pakartotinai dėl šio argumento nepasisako. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad įskaitymo metu 2010 m. gegužės 5 d. teisme būtų nagrinėjamas ginčas dėl reikalavimo, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad dėl šio argumento sprendime teismas nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-605/2012, kurioje ieškovas AB „Gubernija“ ginčijo atsakovo UAB „Respublikos" investicija teisę į reikalavimus, kildinamus iš Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje civilinėje byloje ieškovų ieškinys dėl reikalavimo teisių ir įkeitimo teisių perleidimo, turto įkeitimo lakštų indosavimo pripažinimo negaliojančiais, buvo atmestas.

Apeliantas teigia, kad išsiuntė atsakovui UAB „Žinių partneriai“ sąskaitą-faktūrą už spaudos klišę išrašytą 2010-01-11 Nr. GUB0243188 ir sąskaitą faktūrą už pakuotės sutvarkymą Nr.GUB0261431 išrašytą 2010-05-18, tačiau šių sąskaitų faktūrų atsakovas nei pasirašytų, nei nepasirašytų iki šiol negrąžino. Apelianto vertinimu atsakovas UAB „Žinių partneriai“ savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog pripažįsta šios sumos apmokėjimo privalomumą. Tačiau teismas šio ieškovo argumento net nevertino ir dėl jo sprendime nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktos minėtos sąskaitos-faktūros (t.1., b.l. 36-37) nėra pasirašytos atsakovo, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas UAB „Žinių partneriai“ jas gavo, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog pripažįsta šios sumos apmokėjimo privalomumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl šios skolos už spaudos klišę bei mokesčio už pakuotės sutvarkymą, pagrįstai konstatavo, kad šalių pasirašyta sutartis yra laikoma rangos sutartimi, kadangi ieškovas įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą (pagaminti gėrimą) savo rizika pagal atsakovo UAB „Žinių partneriai“ užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo AB „Gubernija“ reikalavimas dėl 7495,95 Lt išlaidų spaudos klišės gamybai ir 2392,06 Lt pakuotės sutvarkymo išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Žinių partneriai“ atmestinas, kaip nepagrįstas.

Apeliantas teigia, kad teismas privalėjo priteisti bent jau palūkanas pagal 2003-12-09 Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą Nr. IX-1873 nuo pareigos sumokėti 44.908,67 Lt skolą pagal 2009-10-05 PVM sąskaitą faktūrą GUB025M54, 2009-12-31 PVM sąskaitą faktūrą GUB0259030 atsiradimo dienos iki 2010-05-04, t.y. iki kol buvo atliktas įskaitymas. Tačiau teismas to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo prievolė pasibaigė įskaitymu, o iki įskaitymo nebuvo reiškiamas reikalavimas atsakovui teismine tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pripažinus nepagrįstais ieškovo pagrindinius reikalavimus dėl skolos priteisimo, atmestini ir ieškovo reikalavimai dėl delspinigių bei materialiųjų ir procesinių palūkanų.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovo UAB „Žinių partneriai“ prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo – 1 815 Lt (CPK 93 str. 1 d., 3 d.), kadangi šių išlaidų turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas UAB „Respublikos“ investicija nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas jis patyrė, ir nepateikia bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos atsakovui UAB „Respublikos“ investicija nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „Gubernija“ atsakovo UAB „Žinių partneriai“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 815 Lt.