Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Institucija) Uosto priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. kovo 11 d. S. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad S. P. 2007 m. kovo 11 d., apie 12 val., būdamas vilkiko „Švyturys“ kapitono padėjėjas, nevykdė teisėto uosto kapitono nurodymo dėl krantinės Nr. 102 atlaisvinimo. Tuo S. P. pažeidė Laivybos taisyklių 77.16 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 117¹ straipsnyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. P. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 117¹ straipsnyje įvykio ir sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 10 d. nutartimi Institucijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. nutarimu S. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 117¹ straipsnyje, padarymą paskyrė 200 litų baudą.

Teismas nurodė Saugios laivybos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalis ir priėjo prie išvados, kad asmuo privalo vykdyti uosto kapitono reikalavimus nedelsiant, šios teisės normos nesuteikia asmeniui teisės svarstyti ar teisėtas reikalavimas, ar ne, įstatymas neatleidžia nuo atsakomybės asmens, jei jo darbdavys duoda priešingus nurodymus nei uosto kapitonas. S. P. pats pripažino, kad gavo uosto kapitono reikalavimą, tačiau jo neįvykdė, nes taip liepė daryti jo darbdavys. Nurodė, kad Civilinio kodekso XI skyriaus normos netaikytinos ATPK 259¹ straipsnio turiniui, J. S. teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 117¹ straipsnį galiojimas siejamas ne su konkrečia data, o su potvarkyje dėl įgaliojimų suteikimo nurodytų pareigų ėjimu. Priėjo prie išvados, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė įgaliotas asmuo. Teismas S. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, tai, kad pažeidėjas anksčiau nebaustas administracine tvarka, pažeidimą padarė vykdydamas savo darbdavio nurodymus, o ne iš savanaudiškų paskatų.

III.

S. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo ATPK 9 straipsnį ir pabrėžia, kad ATPK 117¹ straipsnyje numatytą veiką gali padaryti tik šiame straipsnyje numatytas subjektas, o pažeidimas turi būti užfiksuotas bei įrodytas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė neįgaliotas asmuo A. V. , o teismui buvo pateiktas kitas protokolas, kuriame jau nurodyta, kad protokolą surašė ne tik A. V. , bet ir J. S. S. P. manymu, J. S. taip pat nebuvo tinkamai įgaliotas surašyti protokolą, nes jo įgaliojimo terminas buvo pasibaigęs. Nurodo ATPK 259¹ straipsnio 7 dalį, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalį ir prieina prie išvados, kad jeigu įgaliojimo nebūtų, tai 259¹ straipsnio reikalavimas netektų prasmės – protokolą galėtų surašyti bet kurie Susisiekimo ministerijos darbuotojai. Pažymi, kad tokią jo poziciją patvirtina Institucija, Susisiekimo ministerija, nes teismui buvo pateiktas naujas įgaliojimas J. S. ir kitiems, kuriame aiškiai nurodytas įgaliojimo galiojimo terminas. Nurodo, kad teismas nenagrinėdamas uosto kapitono nurodymo teisėtumo klausimo pažeidė ATPK 1 ir 7 straipsnius bei nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 14 ir 145 straipsnių. Pažymi, kad Institucija pateikė 2 skirtingo turinio bei datų įsakymus, įgaliojančius A. A. laikinai eiti uosto kapitono pareigas, todėl pagal neteisėtus įsakymus paskirtas A. A. pažeidė Uosto kapitono nuostatų 1, 2, 7 punktą, 24 punkto 8 papunktį, nes nesant ekstremalios situacijos uoste, surašydamas neteisėtą privalomą nurodymą, pareikalavo iš į budėjimą atėjusio kapitono padėjėjo S. P. nežinoma kryptimi patraukti vilkiką nuo krantinės Nr. 102, todėl uosto kapitono pareigas einantis asmuo pažeidė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teises į išsinuomotą žemės naudojimo teisę, nes 101-102 ir kitas krantines įvykio metu naudojo LKAB „Klaipėdos Smeltė“. Pažymi, kad A. A. pažeidė Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 3, 6, 52, 57, 62, 77 punktus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, 2 straipsnio 13 punktą, 4 straipsnio 2 punktą, 5 straipsnio 2 punktą, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnį, 11 straipsnio 2 punktą, 12 straipsnį, Saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 7-8 straipsnius, 29 straipsnį, Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklių 2.2, 6, 16 punktus, Institucijos vadovų nurodymus, nusistovėjusią praktiką uoste, nes A. A., Institucijos atstovai, liudytojai A. V., J. S. nepateikė įrodymų, kad laivo „Red Star“ atvykimas ir švartavimas buvo suderintas su krantinės naudotoju LKAB „Klaipėdos Smeltė“, kad šio laivo atvykimas sukėlė ekstremalią situaciją Klaipėdos uoste. Nurodo, kad uosto kapitonas nuolat (išskyrus šį atvejį) derindavo ir privalėjo derinti bet kokio laivo švartavimą prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ naudojamų krantinių. Tai patvirtina nuomos dokumentai, krantinių schema, susirašinėjimo dokumentai su Institucija ir uosto kapitonu. Pažymi, kad uosto kapitonas turi teisę duoti privalomus nurodymus tik jo kompetencijoje priklausančiais klausimais, o perdislokuoti uoste laivus – tik esant ekstremalioms situacijoms, o ne verslo tikslais.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo projektą rengė A. V. , turėdamas pagal įgaliojimus protokolų surašymui turinčio tiesioginio viršininko J. S. pavedimą. Negali paaiškinti, kodėl J. S. parašo nesimato ant protokolo nuorašo, daryto kopijavimo aparatu. Pažymi, kad J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną turėjo tam reikiamus įgaliojimus. Tai patvirtina susisiekimo ministro 2008 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 3-92, kuriuo suteikti įgaliojimai ne tik J. S. , bet ir A. V. . Tai, kad įgaliojimo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą galiojimas siejamas ne su konkrečia data, o su įgaliojime nurodytų pareigų ėjimu, pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N444-347/2008. Pažymi, kad nepagrįsti apelianto nuogąstavimai dėl dokumento suklastojimo, nes surašant A. A. įgaliojimus suteikiančius dokumentus buvo padaryta klaida – neteisingai nurodyta data. Vėliau ši klaida buvo pastebėta ir ištaisyta. Nurodo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinio direktoriaus 2001 m. rugsėjo 27 įsakymu Nr. 140 patvirtintų Geležinkelio ir laivyno tarnybos vilkiko kapitono pareiginių instrukcijų 10 punktą, Saugios laivybos įstatymo 1 straipsnio 4 dalį, 29 ir 30 straipsnius ir atmeta visus apelianto pasiteisinimus, kad jis neprivalėjo vykdyto uosto kapitono privalomo nurodymo, nes vykdė darbdavio nurodymus. Paaiškina, kad privalomame uosto kapitono nurodyme neįmanoma iš anksto numatyti tiksliai į kurią vietą turės būti patrauktas laivas, šis klausimas sprendžiamas radijo ryšiu susisiekiant su Uosto dispečerine ir suderinant persišvartavimo vietą. S. P. radijo ryšiu net nebandė susisiekti su Uosto dispečerine, o tai rodo, kad jis net neplanavo vykdyti uosto kapitono privalomo nurodymo. Nurodo Saugios laivybos įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir pažymi, kad uosto kapitonas, duodamas 2007 m. kovo 11 d. privalomą uosto kapitono nurodymą dėl krantinės atlaisvinimo, vykdė jam įstatymo priskirtas funkcijas, jo privalomojo nurodymo niekas neskundė. Pabrėžė, kad savavališkas krantinės užblokavimas vidaus plaukiojimo laivais, vėlesnis kapitono privalomo nurodymo nevykdymas kėlė grėsmę laivybos saugumui, nes buvo blokuojamas didelio laivo įplaukimas į uostą ir prišvartavimas prie giliavandenės krantinės. Šių krantinių svarba numatyta Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Nurodė, kad sąmoningai kliudant uosto veiklai, kenkiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Lietuvos įvaizdžiui ir prestižui, nes uostas gali būti įvardijamas kaip nepatikimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Vadovaujantis ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 117¹ straipsnyje, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti Susisiekimo ministerijos bei jos įgalioti asmenys. Byloje yra susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 3-265 ,,Dėl įgaliojimo J. S. “, kuriuo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus viršininkas – vyresnysis uosto priežiūros inspektorius J. S. įgaliotas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 117¹ straipsnyje (b. l. 15). Tokio įgaliojimo terminui skaičiuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.142 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, netaikytina, nes šiuo atveju susiklostę administraciniai teisiniai santykiai nepatenka į CK reglamentuojamų santykių sritį (CK 1.1 str. 1 d.). Pažymėtina, jog civilinės teisės normų taikymą administraciniams teisiniams santykiams apibrėžia CK 1.1 straipsnio 2 dalis, iš kurios matyti, jog CK normos gali būti taikomos subsidiariai, taip pat tuomet, kai CK įsakmiai nurodyta, jog būtina taikyti CK normas, tačiau tik tokiu atveju, jeigu tie santykiai turtiniai. Šiuo atveju jokie turtiniai santykiai nesusiklostė. Be to, akcentuotina, jog CK normos, reglamentuojančios įgaliojimo išdavimą, jo turinį ir t. t., grįstos, kaip ir visa civilinė teisė, teisinio santykio šalies autonomija, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareigą įgalioti atitinkamus asmenis surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtvirtina ATPK, o J. S. tokią jam pavestą funkciją privalo vykdyti, t. y. tokiu būdu realizuotas pavaldumas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (adm. b. N756-268/09). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, jog CK XI skyriaus normomis reglamentuojamo ir ATPK 259¹ straipsnio 1 dalyje minimo įgaliojimo turiniai jokių sąlyčio taškų neturi, J. S. teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 117¹ straipsnio 1 dalį galiojimas siejamas ne su konkrečia data, o su potvarkyje dėl įgaliojimų suteikimo nurodytų jo pareigų ėjimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. 2007 m. kovo 11 d. turėjo teisę S. P. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei jį pasirašyti. Tai, kad protokolą pasirašė ir A. V. , apie kurio įgaliojimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 117¹ straipsnį duomenų byloje nėra, bei tai, kad ant protokolo kopijos nesimato J. S. parašo, nelaikytina pagrindu S. P. surašytą protokolą pripažinti niekiniu. Nurodyto asmens parašas protokole, protokolo kopijoje dėl galimai techninių priežasčių nesimatantis J. S. parašas, neįtakojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių bei galimybės gintis nuo pareikštų kaltinimų.

ATPK 117¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už kliudymą uosto kapitonui atlikti jam pavestas pareigas arba jo teisėtų reikalavimų nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 11 d. laikinai einantis Klaipėdos uosto kapitono pareigas A. A. surašė privalomą uosto kapitono nurodymą dėl krantinės atlaisvinimo, kuriuo pareikalavo vilkikus ,,Gintaras“ ir ,,Švyturys“ patraukti nuo krantinės Nr. 102 (b. l. 5, I t.). 2007 m. kovo 11 d. S. P. , vilkiko ,,Švyturys“ kapitono padėjėjas, pasirašė su nurodymu susipažinęs. Apeliantas teigia, kad byloje yra du skirtingų datų ir turinio įsakymai dėl A. A. įgaliojimo laikinai eiti uosto kapitono pareigas, todėl A. A. buvo paskirtas pagal neteisėtus įsakymus. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad surašant A. A. įgaliojimus suteikiančius dokumentus buvo padaryta klaida ir neteisingai nurodyta data, todėl klaidą pastebėjus, ji buvo ištaisyta nurodant teisingą datą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančios įgaliojimų kopijos (b. l. 14, I t.; 18, II t.) yra tapačios savo turiniu, datos su pataisymu taip pat nurodytos tokios pačios, be to, datos pataisymas iš 2007 m. sausio 8 d. į 9 d. nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi.

Bylos medžiaga patvirtina, kad S. P. su nurodymu susipažino, suprato jo turinį bei tai, kad nurodymas buvo adresuotas būtent jam, nes tuo metu jis buvo atsakingas už laivą, tačiau nurodymo neįvykdė (b. l. 5). Šias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. posėdžio metu (b. l. 31-32, II t.).

Apeliantas pažymi, kad yra nubaustas tik kaip silpniausia grandis sprendžiant Institucijos bei LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nesutarimus. Pažymėtina, jog ATPK 117¹ straipsnyje nenumatyta, kad atsakomybė pagal jį gali kilti tik laivo kapitonui. Atsakyti pagal šį straipsnį privalo bet kuris asmuo, kliudantis uosto kapitonui atlikti jam pavestas pareigas ar nevykdantis jo teisėtų reikalavimų, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad A. A. priėmė neteisėtą įsakymą. Saugios laivybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą, susijusią su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant (Saugios laivybos įstatymo 7 str. 4 d.). Uosto kapitono kompetencija taip pat apibrėžta Saugios laivybos įstatymo 8 straipsnyje. Jame, be kitų uosto kapitonui priskirtų funkcijų, numatyta, kad jis organizuoja laivų eismą (8 str. 1 d. 1 p.). Įvertinusi S. P. duoto nurodymo pobūdį bei vadovaudamasi Saugios laivybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad uosto kapitono nurodymas S. P. buvo teisėtas, priimtas jo kompetencijai priskirtu klausimu, todėl privalėjo būti vykdomas asmens, kuriam adresuotas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nubausdamas S. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 117¹ straipsnyje, padarymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Nuobaudos dydis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui parinktas tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. P. (S. P. ) apeliacinio skundo nepatenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.