Kauno apylinkės teismo sprendimas

civ. byla Nr. 2-1177-191/2014t. proc. Nr. 2-69-3-20511-2013-5 proc. spr. kateg: 106.4; 108;2.1.5.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei dalyvaujant ieškovo UAB „Emlita“ atstovui A. S., ieškovo atstovei advokatei E.M.Š. atsakovei M. B.- nedalyvaujant, jos atstovui advokato padėjėjui V. A.-dalyvaujant, treč.asm. BUAB “Kauno Prochemas“ administratoriui UAB „Atenergo“-nedalyvaujant, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Emlita“ ieškinį atsakovei M. B. dėl pastatų, statinių ir įrengimų nuomos, skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-12d.Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Kauno prochemas“ iškelta bankroto byla, 2014-02-07d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame yra ir ieškovas (b.l.88-90).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl skolos priteisimo

Kaip nurodo ieškovė UAB „Emlita“ patikslintame ieškinyje(b.l.34), trečiajam asmeniui UAB „Kauno prochemas“ netinkamai vykdant prievolę mokėti nuomos mokestį, skola už patalpų nuomą 2013-04-26 dienai sudarė 11.232,76Lt, o įsipareigojimą grąžinti skolą už bendrovę asmeniškai prisiėmė bendrovės vadovė – atsakovė M. B.. Ieškovės teigimu, šias aplinkybes patvirtina atsakovės ranka parašytas įsipareigojimas. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, kartu su patikslintu ieškiniu pateikė PVM sąskaitas – faktūras EMN Nr. 20102886, EMN Nr. 20102988, EMN 20130043, EMN Nr. 20103126 (b.l.76-79) bei UAB „Emlita“ parengtą 2014-02-27 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą (tik neapmokėtos sąskaitos b.l.80.). Vadovaujantis nurodytomis PVM sąskaitomis - faktūromis, bendra mokėtina pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras suma sudaro 11892,98 Lt (4271,37 Lt + 4178,66 Lt + 2417 + 1025,95). Ieškovė remiasi CK 6.51 str. 1 d., kuri numato, kad prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo.

Atsakovė M. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skola, susidariusi už laikotarpį iki 2013-04-26 ieškovei yra apmokėta ir ją sumokėjo trečiasis asmuo UAB „Kauno prochemas“. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė kasos pajamų orderių kvitų kopijas (b.l.59- 63), iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno prochemas“ ieškovei UAB „Emlita“ sumokėjo viso:15509,73 Lt. Atsakovė remiasi CK 6.55 str. 2 d. nuostata, kuri numato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 11232,76 Lt skolos grąžinimo terminas jau buvo suėjęs 2013-04-26, tokiu būdu 15509,73 Lt suma, kurią trečiasis asmuo UAB „Kauno prochemas“ sumokėjo ieškovei UAB „Emlita“ laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2013-10-16, buvo skirta dengti seniausioms skoloms. Atsakovė laiko, kad UAB „Kauno prochemas“ sumokėjus ieškovei UAB „Emlita“ 15509,73 Lt, buvo padengta visa skola, t. y. 11232,76 Lt, egzistavusi 2013-04-26 dienai ir kuri buvo nurodyta UAB „Kauno prochemas“ 2013-04-26 pažymoje dėl įmonės skolos, adresuotoje ieškovei UAB „Emlita“.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

LR CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, kitas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (LR CPK 185 str.), daro išvadą, kad ieškovė UAB „Emlita“ neįrodė ieškinio reikalavimų.

Kaip matyti iš byloje esančios UAB „Kauno prochemas“ 2013-04-26 pažymos (b.l.18), ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų ir 2014-02-27 skolos suderinimo akto (b.l.80), 2013-04-26 dienai trečiojo asmens UAB „Kauno prochemas“ skola ieškovei UAB „Emlita“ sudarė 11232,73 Lt. Nei ieškovė, nei atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, kad 2013-04-26 nurodytas UAB „Kauno prochemas“ skolas ieškovei UAB „Emlita“ buvo pradelsta. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – tiek su pradiniu ieškiniu pateikto 2013-11-27 tarpusavio skolų suderinimo akto, tiek iš 2014-02-27 skolų suderinimo akto (b.l 18-22), ieškovė pripažįsta ir savo buhalterinėje apskaitoje skolininku laiko ne atsakovę M. B., bet trečiąjį asmenį UAB „Kauno prochemas“. Tokiu būdu teismas laiko, kad visos iš UAB „Kauno prochemas“ ieškovės UAB „Emlita“ gautos įmokos privalėjo būti paskirstomos CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka.

LR CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

Šios bylos atveju reikšminga CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013), kad CK 6.55 straipsnio nuostatos nėra imperatyviosios, jos reglamentuoja įmokų paskirstymą tik nesant kitokio šalių susitarimo. Byloje nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė susitarimo, kad iš UAB „Kauno prochemas“ gautos įmokos turėtų būti skirstomos kitokia nei CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl sutiktina su atsakovės M. B. atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, kad visos įmokos, kurios ieškovės UAB „Emlita“ buvo gautos iš UAB „Kauno prochemas“ po 2013-04-26, buvo skirtos dengti seniausioms UAB „Kauno prochemas“ skoloms.

Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės atsakovas bei liudytoju apklaustas R. Š. nurodė, kad po 2013-04-26 PVM sąskaitos – faktūros, kurios buvo išrašytos ieškovės UAB „Emlita“ trečiajam asmeniui UAB „Kauno procehmas“, nebuvo apmokamos, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai, kad iš karto po 2013-04-26 UAB „Kauno prochemas“ pažymos pateikimo ieškovei buvo dengiamos seniausios skolos, įskaitant ir skolą, susidariusią 2013-02-05 išrašytos PVM sąskaitos – faktūros Serija EMN Nr. 20102886 pagrindu, patvirtina ieškovės 2013-05-02 išrašytas kasos pajamų orderio kvitas Serija EMN Nr. 1331 (b.l.59), kur ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinyje nurodyta, kad apmokama už patalpų nuomą (UAB „Kauno prochemas“, įm. kodas 135585949), Nr. EMN20102886).

Vertinant kitus atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. kasos pajamų orderio kvitų kopijas (2013-05-29 kasos pajamų orderio kvitas Serija EMN Nr. 1343 (b.l.59), 2013-06-20 kasos pajamų orderio kvitas Serija EMN Nr. 1355 (b.l.60), 2013-08-09 kasos pajamų orderio kvitas Serija EMN Nr. 1369 (b.l.60), 2013-08-08 kasos pajamų orderio kvitas Serija EMN Nr. 1367, 2013-08-29 kasos pajamų orderio kvitas Serija EMN Nr. 1377 (b.l.61.), 2013-09-10 kasos pajamų orderio kvitas Serija EMN Nr. 1379 (b.l62), 2013-10-15 kasos pajamų orderio kvitas Serija EMN Nr. 1394 (b.l.63), tai juose yra nurodoma, kad mokama už patalpų nuomą, tačiau nėra nurodoma kurios PVM sąskaitos – faktūros yra apmokamos. Kadangi jokio kito susitarimo tarp UAB „Kauno prochemas“ ir UAB „Emlita“ dėl įmokų paskirstymo nėra, todėl darytina išvada, kad visos įmokos buvo skirtos dengti seniausioms skoloms, įskaitant ir tas, kurios buvo susidariusios iki 2013-04-26 (CK 6.55 str. 2 d.). Bendra UAB „Kauno procehmas“ pagal aukščiau nurodomus kasos pajamų orderių kvitus po 2013-04-26 sumokėta suma ieškovei UAB „Emlita“ yra 14009,73 Lt (1232,73 Lt + 2127 Lt + 2500 Lt + 900 Lt + 1400 Lt + 1350 Lt + 500 Lt + 4000 Lt), o trečiojo asmens įsiskolinimas UAB „Kauno prochemas“ ieškovei UAB „Emlita“ 2013-04-26 dienai sudarė 11232,73 Lt, todėl rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visas įsiskolinimas, egzistavęs 2013-04-26 dienai, yra padengtas (CPK 177, 178, 185 str.). Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad ieškinio pagrindas nepatvirtintas įrodymais, dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimas nepagrįstas, ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Taip pat teismas sutinka su atsakovės atstovo teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad ieškovė UAB „Emlita“ bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli. Pradiniu ieškiniu ieškovė atsakovės įsiskolinimą grindė vienomis PVM sąskaitomis-faktūromis, bei 2013-11-27 tarpusavio skolos suderinimo aktu (b.l. 20-29), po atsiliepimo į ieškinį bei įrodymus, kaip atsikirtimų pagrindą, ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė kitus įrodymus ir už skirtingą laikotarpį. Sprendžiant iš kartu su pradiniu ieškiniu pateikto 2013-11-27 tarpusavio skolos suderinimo akto (b.l..20), matyti, kad jame nurodytos tiktai neapmokėtos sąskaitos ir jos datuojamos nuo 2013-08-05 dienos, kas reiškia, kad visos PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Kauno prochemas“ iki 2013-08-05, buvo apmokėtos. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-04-26 ieškovės pretenzijų UAB „Kauno prochemas“ neturi. Taip pat ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės M. B. apmokėjo dalį skolos, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytus teiginius, ieškovė nepateikė (CPK 177, 178 str.). Taigi, iš esmės ieškovės pateikti įrodymai bei paaiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs, o tuo pačiu nepaneigia atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodomų argumentų, kad visas įsiskolinimas yra padengtas.

Dėl atsakovės atsakomybės

Nustačius, kad UAB „Kauno prochemas“ skola, egzistavusi iki 2013-04-26 yra pilnai padengta, ieškovės ieškinio argumentai, susiję su ieškovės M. B. įsipareigojimu asmeniškai sumokėti UAB „Kauno prochemas“ skolą, teismo manymu, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 270 str. 4 d., pasisako ir dėl aukščiau nurodomų ieškovės argumentų.

Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės ieškinio argumentais, kad atsakovė M. B. asmeniškai įsipareigojo sumokėti už trečiąjį asmenį susidariusią skolą. Vertinant 2013-04-26 pažymoje esantį prierašą, jame nėra nurodyto atsakovės asmens kodo, taip pat nėra nieko pasakyta, kad atsakovė būtent asmeniškai prisiėmė prievolę padengti trečiojo asmens UAB „Kauno prochemas“ skolą, t. y. prierašo turinys yra abstraktaus pobūdžio ir per mažai informatyvus, kad leistų daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad ieškovė iš tiesų įsipareigojo asmeniškai atsakyti atsakovei už trečiojo asmens UAB „Kauno prochemas“ skolas. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2013-04-26 UAB „Kauno prochemas“ pažymoje yra prašoma leisti sudaryti skolos mokėjimo grafiką, kas reikštų, kad kartu su pažyma mokėjimo grafikas nebuvo pateiktas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Įvertinęs aukščiau nurodomas aplinkybes, teismas labiau įtikinamu laiko faktą, kad atsakovė M. B. 2014-04-26 pažymoje prierašą su jame nustatytu įsipareigojimu padarė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip UAB „Kauno prochemas“ atstovas (direktorė), todėl neturi prievolės asmeniškai atsakyti ieškovei. Juo labiau, kaip byloje nustatyta, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškovės ieškinyje nurodytą argumentą, kad atsakovė pati asmeniškai yra padengusi dalį skolos, iš ko būtų galima spręsti, kad atsakovės faktiniai veiksmai (bent dalinis skolos padengimas) sudaro pagrindą teigti, kad ji asmeniškai įsipareigojo sumokėti už UAB „Kauno prochemas“ iki 2013-04-26 susidariusį įsiskolinimą. Be to abejotina, kad atsakovė prisiimtų prievolę už ribotos atsakomybės juridinį asmenį.

Teismas taip pat negali sutikti su ieškinyje nurodytu teisiniu pagrindu, kuriuo remiasi ieškovė. Teismas atkreipia dėmesį, kad kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Ieškovė patikslintame ieškinyje remiasi CK 6.50 str. 1d. ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė, būdama bendrovės vadovė ir padariusi savo ranka prierašą 2013-04-26 UAB „Kauno prochemas“ pažymoje, perėmė skolą ir įsipareigojo asmeniškai sumokėti 11232,73 Lt skolą, tačiau CK 6.50 str. 1 d. nuostatos tik numato teisę, bet ne pareigą įvykdyti prievolę už skolininką, o bet kokiu atveju nereiškia prievolės šalių pasikeitimą, t.y. prievolės šalimis nagrinėjamo ginčo atveju ir toliau išliko trečiasis asmuo UAB „Kauno prochemas“ (skolininkas) bei ieškovė UAB „Emlita“ (kreditorius). Net jei ir vertinti, kad 2013-04-26 pažymoje esančiu atsakovės ranka padarytu prierašu įsipareigojo asmeniškai atsakyti ieškovei, tai šis prierašas galėtų būti traktuojamas kaip garantija (CK 6.90 str. 1 d.), tačiau byloje esantys įrodymai bei aukščiau nurodyti teismo motyvai paneigia šias prielaidas, be to, pagal patikslintą ieškinį ir jame nurodytą pagrindą reikalaujama priteisti skola yra sumokėta trečiojo asmens UAB „Kauno prochemas“, tai reiškia, kad garantija bet kokiu atveju yra pasibaigusi (CK 6.123 str. 1 d.).

Dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė paskirti ieškovei už piktnaudžiavimą teisėmis procesinę baudą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teigti, kad ieškovė savo teisėmis nagrinėjamoje byloje naudojosi nesąžiningai, netinkamai įgyvendino teisę į teisminę gynybą ar sistemingai ir sąmoningai piktnaudžiavo joje kitomis procesinėmis teisėmis, nėra pakankamo pagrindo. Ieškovė turi įstatymo suteiktą teisę ginti savo galimai pažeistas subjektines teises, o tai savaime nesudaro pagrindo ieškovės laikyti nesąžininga ir už tai jai skirti baudą. Dėl nurodomų priežasčių atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės UAB „Emlita“ atsakovei M. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė pateikė į bylą pažymą apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.95-96),jie patvirtina, kad atsakovė už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas (susipažinimą su ieškovės UAB „Emlita“ ieškiniu ir jo priedais, jų analizę, konsultacijų klientui teikimą, atsiliepimo į ieškinį parengimą; susipažinimą su patikslintu ieškiniu ir jo priedais bei už advokato padėjėjo atstovavimą teisme) sumokėjo 3025 Lt. Atsakovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2., 8.18. punktuose nustatytas sumas (už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme), todėl atsakovei M. B. iš ieškovės UAB „Emlita“ priteistinos atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos (3025 Lt).

Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei- 16Lt(CPK 96 str. 3 d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Emlita“, įmonės kodas 134771356, a/s (duomenys neskelbtini), AB SEB Raudondvario pl. 76, Kaunas atsakovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune bylinėjimosi ,atstovavimo išlaidų -3025(tris tūk.dvidešimt penkis)Lt.

Priteisti iš ieškovės UAB „Emlita“, įmonės kodas 134771356, a/s (duomenys neskelbtini), AB SEB Raudondvario pl. 76, Kaunas 16(šešiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi(b.l.38) taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, turtui .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.