Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla 1A-34-354/2008 Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2., 1.2.14.2.1., 2.4., 2.4.6.3.1.

2008 m. vasario 20 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. J., V. T. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2006 m. liepos 27 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 3 mėn. 25 d., prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės terminą įskaitytas S. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. gegužės 27 d. iki 2007 m. gegužės 28 d.

V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės terminą įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2007 m. gegužės 30 d.

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. gegužės 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui ir 5 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės terminą įskaityta pagal 2006 m. gegužės 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2007 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį paskirta ir atlikta bausmė nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2007m. spalio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., V. T. ir D. S. nuteisti už tai, kad 2007 m. gegužės 27 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, veikdami bendrai grupėje, nulauždami laikinų durų pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – butą Nr. 13, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą už 2 588.64 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nusikalstamą veiką nutraukė UAB „Šiaulių sauga“ apsaugos darbuotojai.

Be to D. S. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė yra 0,473 g, bei neteisėtai ją laikė iki 2007 m. birželio 29 d. 13 val. automobilyje ,,FORD ESCORT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį, taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę, kadangi byloje yra duomenys dėl minėto straipsnio taikymo. Apelianto teigimu, teismo metu buvo nustatyta, jog jis prižiūri savo neįgalius tėvus, kurių be jo nebūtų kam prižiūrėti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, kadangi savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, ateityje pasižada daugiau nenusikalsti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo sumažinti 2007 m. spalio 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės laiką. Apelianto teigimu, pagal nusikaltimų pobūdį bausmė yra per griežta, tyrimo metu nebuvo vengta atsakomybės, nebuvo vilkinama byla, kas lėmė nusikaltimo išaiškinimą.

Nuteistieji S. J. ir V. T. bei jų gynėjai ir nuteistojo D. S. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistųjų S. J., V. T. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų S. J. ir D. S. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. S. J., V. T. ir D. S. pagrįstai pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., o D. S. dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. To neginčija ir apeliantai, kurie tik nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi apeliantai anksčiau teismo buvo teisiami ne kartą. S. J. buvo teisiamas 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir net už tyčinį nužudymą (t. 2; b. l. 50-57). V. T. ir D. S. buvo teisiami po 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir kt. (t. 2; b. l. 96-100; 149-152). Tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei visi trys apeliantai, o D. S. dar ir tyčinį nesunkų nusikaltimą, padarė neišnykus teistumams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvardino recidyvistais (BK 27 str. 1 d.). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje yra duomenų, jog S. J. 2004 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina ir tai, kad visi trys nuteistieji nusikalto turėdami galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2; b. l. 70-77; 116-126; 154-162), S. J. tris kartus, o D. S. keturis kartus buvo lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos, V. T. du kartus buvo taikomas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jie vėl pažeidinėjo įstatymus, vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas (t. 2; b. l. 129-130; 133; 176). Nors nuteistasis S. J. registruotas darbo biržoje (t. 2; b. l. 86), tačiau niekada nėra oficialiai dirbęs (t. 2; b. l. 84), D. S. nedirba (t. 2; b. l. 168), o V. T. pripažino, kad taip pat niekur nedirba (t. 3; b. l. 49), nors yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (t. 2; b. l. 135-136). Visos šios aplinkybės rodo, kad apeliantų padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, yra dėsningas viso jų ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, bendrai pripažintų elgesio normų nepaisymo. Visi trys apeliantai veda smerktiną gyvenimo būdą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos institutų taikymas nei S. J., nei V. T., nei D. S. pozityvaus poveikio nepadarė, jie toliau pažeidinėjo įstatymus. Kaip jau minėta, visi trys apeliantai yra recidyvistai, o tokie asmenys kelia didesnį pavojų visuomenėje. Todėl jiems paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai visiems trims apeliantams parinko griežčiausią inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

Skirdamas bausmes apeliantams pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kurios nurodytos ir apeliaciniuose skunduose. Teismas pripažino visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, o D. S. dvi nusikalstamas veikas, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kartu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad S. J., V. T. ir D. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą bendrininkų grupėje, pagrįstai šią aplinkybę pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų tarpusavio santykį, apeliantams nustatė laisvės atėmimo bausmės terminus, mažesnius už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), o D. S. ir už Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius. Todėl pirmosios instancijos teismo apeliantams paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kolegijos nuomone, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos.

Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis vienas prižiūri savo neįgalius tėvus, kurių be jo nebūtų kam prižiūrėti. Todėl, jo manymu, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, o ne pats savu noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams. Taigi baudžiamojoje byloje nėra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nurodytų sąlygų visumos, kad tuo pagrindu skirti S. J. švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatas, nepakanka nustatyti bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes – teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, turi nustatyti dar bent vieną iš Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų sąlygų.

Į vieną iš sąlygų (BK 62 str. 2 d. 1 p.) ir apeliuoja S. J., o būtent, kad jis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti.

Asmenų, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, išlaikymas reiškia, kad kaltininkas šių asmenų gyvenimui sudaro reikalingas sąlygas, jų poreikiams patenkinti teikia materialinę pagalbą, slaugo arba nuolat juos prižiūri. Be to, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., būtina nustatyti faktą, kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti kaltininko išlaikomą asmenį.

Byloje yra duomenų, kad S. J. motina E. J. yra neįgali ir jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (t. 3; b. l. 73). Pasak E. J., jai nėra priskirtas socialinis darbuotojas, ją ir jos vyrą prižiūri, slaugo, padeda dirbti namuose S. J., tačiau ji turi ir dukrą, kuri gyvena kitu adresu ir kartais ją aplanko (t. 3; b. l. 75). Kaip jau buvo minėta, S. J. ankščiau niekada nėra oficialiai dirbęs, todėl kolegija daro išvadą, kad S. J. teiginys, jog jis rūpinasi savo neįgaliais tėvais yra daugiau deklaratyvus nei realus, nes toks asmens teigimas, neturint stabilių ir legalių pajamų, pažeidinėjant įstatymus ir atlikinėjant laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnius teismų nuosprendžius yra niekuo nepagrįstas. Be to, S. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę tėvai be priežiūros neliks, nes jie turi ir dukrą.

Tokiu būdu, nuteistajam S. J. taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu D. S. prašo sumažinti jam paskirtą subendrintą bausmę. Kolegija pažymi, kad D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – tai nubaudimas, ne už vieną nusikalstamą veiką, o už du tyčinius nusikaltimus, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, ir dar iš dalies pridėta 2006 m. gegužės 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (t. 3; 40-45) paskirta ir neatlikta 4 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis buvo pasiųstas atlikti 2007 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi (t. 2; b. l. 8-9). Taigi, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už pasikėsinimą įvykdyti vagystę, t. y. laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių, D. S. buvo pridėta tik trys mėnesiai ir 5 dienos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už disponavimą psichotropine medžiaga bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl nuteistajam D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta kolegija daro išvadą, kad apeliantams paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti, kaip prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra teisinio pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesilaikė šio reikalavimo ir bendrindamas nuteistajam D. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., nenurodė konkrečios paskirtos subendrintos bausmės, nors iš paskirtos galutinės bausmės ir yra aišku, jog prie paskirtos griežtesnės bausmės D. S. pridėta švelnesnės bausmės dalis yra trys mėnesiai. Todėl kolegija ištaiso šią pirmosios instancijos teismo klaidą iš naujo subendrindama nuteistajam D. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

Kolegija ištaiso ir kitą skundžiamame nuosprendyje esantį netikslumą bendrinant bausmes nuteistajam D. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. D. S. paskirta bausmė subendrinama su 2006 m. gegužės 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė paskiriama – laisvės atėmimas 2 m. 1 mėn. ir 5 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuosprendžio priėmimo dieną (2007-10-30) D. S. neatlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį buvo 5 dienos laisvės atėmimo (t. 2, b.l. 8, 150-153). Bendrindamas bausmes Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo būtent 5 dienas neatliktos laisvės atėmimo bausmės, t. y. realiai bausmes subendrino jas sudėdamas visiškai, o ne iš dalies, kaip nurodė nuosprendyje.

Priimdamas nuosprendį nuteistojo S. J. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 66 str. reikalavimo skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio nuteistojo S. J. laikino sulaikymo protokolo ir nutarimo paleisti laikinai sulaikytą asmenį, S. J. buvo sulaikytas 2007 m. gegužės 27 d., o paleistas iš sulaikymo 2007 m. gegužės 29 d. (t. 1, b.l. 104, 126). Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog S. J. į bausmės laiką teismas įskaito sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. gegužės 27 d. iki 2007 m. gegužės 28 d. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam D. S. į paskirtos bausmės laiką įskaitė pagal 2006 m. gegužės 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2007 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį paskirtą ir atliktą bausmę nuo 2007-06-13 iki 2007-10-30, kadangi D. S. galutinė bausmė buvo paskirta bendrinant bausmes remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatomis, pagal kurias už naujas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos tik su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir tokiu atveju ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis į galutinės paskirtos bausmės laiką neįskaitoma. Toks atliktos bausmės įskaitymas yra numatytas Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta (o ne atlikta) bausme remiantis minėto įstatymo nuostatomis. Šios klaidos kolegija ištaisyti negali, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, t. y. tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir neturi teisės pabloginti nuteistojo padėtį nesant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo (BPK 320 str. 4 d.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį nuteistųjų D. S. ir S. J. atžvilgiu pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. D. S. skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. prie šios bausmės pridėti visą 2006 m. gegužės 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – laisvės atėmimą 5 dienoms – ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui ir 5 dienoms;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. S. J. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. gegužės 27 d. iki 2007 m. gegužės 29 d.

Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.