Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-488-280/2014

Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01228-2012-5

Sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-844/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Visbalta“ ieškinį atsakovėms L. M. ir L. M., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje yra M. K., AB „SEB Lizingas“ ir UAB „Veftas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovas BUAB „Visbalta“, patikslinęs ieškinį, prašė pripažinti ab initio negaliojančiomis 2010-11-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo BUAB „Visbalta“ ir atsakovės L. M. ir 2013-01-15 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovės L. M. ir atsakovės L. M., kadangi šie sandoriai fiktyvūs ir sudaryti tik dėl akių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir šias sutartis pripažino ab initio negaliojančiomis, motyvuodamas tuo, jog sutartys sudarytos pažeidžiant sąžiningumo principus, ir tai suteikia pagrindo konstatuoti, kad jos prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, taigi iš esmės teismas sutartis pripažino negaliojančiomis kitu pagrindu nei prašė ieškovas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir CK normas tariamasis sandoris yra tokia sutartis, kuri sudaroma tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių padarinių (CK 1.86 str.), o fiktyvumas yra laikomas tokio sandorio negaliojimo pagrindu. Tariamojo sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

Ieškovas, siekdamas, kad 2010-11-04 ir 2013-01-15 pirkimo-pardavimo sutartys būtų pripažintos tariamaisiais sandoriais, turėjo įrodyti, jog šalys šiomis sutartimis nesiekė jokių teisinių pasekmių ir tokios pasekmės neatsirado. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. ar šių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu sutarčių šalys įgijo realias civilines teises ir pareigas. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatas pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Taigi ši sutartis yra konsensualinė, t. y. laikoma sudaryta ne nuo daiktų perdavimo, bet nuo susitarimo momento. CK 6.317 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (1 dalis); laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios daikto valdymo kliūtys (4 dalis). Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. BUAB „Visbalta“ 2010-11-04 sudarius Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su L. M. (T. 1, b. l. 20), atsakovės nuosavybės teisė 2010-11-04 buvo įregistruota viešame transporto priemonių registre (T. 2, b. l. 44), taip išviešinant teisinius pirkimo-pardavimo sutarties padarinius, t. y. nuosavybės teisės į daiktą perėjimą. Kadangi sandorio pasekmės atsirado, teigti, jog 2010-11-04 sutartis yra tariamas sandoris, nėra pagrindo. 2013-01-15 L. M. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su L. M. ir perleido tą patį Fiat Ducato automobilį (T. 1, b. l. 48). Kaip matyti iš viešojo registro duomenų, ši sutartis taip pat buvo įregistruota (T. 2, b. l. 45, 79), viešai paskelbiant automobilio savininko pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pats ieškovas pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti ginčo automobilis Baltarusijoje esančioje sodyboje, kitose tame pačiame interneto puslapyje paskelbtose nuotraukose, ieškovo atstovo teigimu, matyti atsakovė L. M. ir G. M. (T. 2, b. l. 33-35). Jei sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai būtų fiktyvūs, šių sandorių objektas – automobilis Fiat Ducato būtų likęs pas ieškovą UAB „Visbalta“, tačiau iš pateiktų nuotraukų galima spręsti, jog transporto priemonė neliko UAB „Visbalta“ nuosavybėje. Ieškovas teigia, kad nuotraukos įrodo, jog automobilis iš tiesų perėjo G. M. nuosavybėn, tačiau pažymėtina, kad pateikti įrodymai nepatvirtina tokio teiginio, be to, savininkas (šiuo atveju – L. M.) savo automobilį gali perduoti laikinai valdyti kitiems asmenims, ypač jei tai yra jo artimieji giminaičiai.

Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad šalių suderinta ir pirkimo–pardavimo sutartyje išreikšta valia perduoti daiktą nuosavybėn L. M., o vėliau – L. M. buvo įgyvendinta, pardavėjas įvykdė savo pareigą perduoti parduotą daiktą pirkėjui, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, nuosavybės teisės perleidimo pirkėjui faktas buvo išviešintas įregistruojant parduotą daiktą pirkėjo vardu. Dėl to ieškovo teiginys, kad sudaryti 2010-11-04 ir 2013-01-15 sandoriai yra fiktyvūs, yra nepagrįstas nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais. Tai, kad pirkėja L. M. pagal pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu (pardavėju) neatsiskaitė, nėra pagrindas pripažinti, jog pirkėjas neįgijo nuosavybės teisės, nes ši, minėta, pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, bet ne nuo atsiskaitymo momento.

Pirmosios instancijos teismas ginčo sandorius pripažino ab initio negaliojančius, nurodydamas, jog jie prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi sutarčių šalys buvo susijusios giminystės ryšiais ir žinojo apie ieškovo UAB „Visbalta“ finansinę padėtį, todėl buvo nesąžiningos. Šiuos sprendimo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko esant visiškai nepagrįstus. Sprendžiant ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti kokių padarinių gali atsirasti ar atsiranda valstybei, visuomenei ar konkretiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo aplinkybe, jog sudarytomis sutartimis pažeidžiamos kreditorių teisės, tačiau pažymėtina, jog bankroto byla UAB „Visbalta“ buvo iškelta tik 2012-07-09, o byloje nėra ginčo, kad automobilis 2010-11-04 buvo perleistas rinkos verte, todėl jokios žalos bendrovei ar jos kreditoriams padaryti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų kodėl ši sutartis, sudaryta laisva dviejų šalių valia turėtų būti pripažinta negaliojančia. Savininkas turi teisę parduoti daiktą savo nuožiūra, jeigu tai neįtakoja kitų asmenų interesų. Sutiktina, kad pirkėjui neatsiskaičius už įsigytą prekę, pardavėjo, t. y. UAB „Visbalta“ galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais yra apribotos, tačiau šiuo atveju sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys neprieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai. Pardavėjo teisės gali būti apgintos kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo ar CK 6.314 str. ir CK 6.345 str. pagrindu bei tvarka atsisakant sutarties, tačiau ne sutartį pripažįstant fiktyvia ar dėl kainos nesumokėjimo prieštaraujančia viešajai tvarkai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimus pripažinti ab initio negaliojančiomis 2010-11-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovės bankrutuojančios UAB „Visbalta“ ir atsakovės L. M.; 2013-01-15 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovės L. M. ir atsakovės L. M. ir taikyti restituciją atmeta.

Ieškovas BUAB „Visbalta“ pradiniame ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti 30 000 Lt skolą iš L. M., vėliau šį reikalavimą pakeitė ir 30 000 Lt prašė priteisti kaip restitucijos taikymą. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, kurios kreditorių teisių gynyba yra viešasis interesas, o naujo ieškinio su analogišku reikalavimu priteisti 30 000 Lt skolą reiškimas ir nagrinėjimas būtų neefektyvus teismo ir kreditorių laiko ir lėšų eikvojimas, laiko tikslinga pasisakyti dėl šio reikalavimo.

Pardavėjui UAB „Visbalta“ įvykdžius pareigą perduoti pirkėjui parduodamą daiktą, pirkėjas turi pareigą už įsigytą prekę atsiskaityti (CK 6.344 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė L. M. neatsiskaitė su UAB „Visbalta“, tačiau apeliantėms paaiškintina, kad kiekviena šalis turi pati įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.), todėl būtent atsakovė L. M. turi pareigą įrodyti, jog ji sumokėjo 30 000 Lt UAB „Visbalta“. 2013-02-28 G. M. rašytinis pranešimas apie tai, kad už L. M. įsigytą Fiat Ducato buvo sumokėti 30 000 Lt (T. 1, b. l. 100) negali būti pripažintas pakankamais įrodymais, kadangi G. M. yra L. M. tėvas, todėl galimai suinteresuotas bylos baigtimi, be to pranešimas parašytas jau prasidėjus teisminiams ginčams. Nėra duomenų, kad pinigai buvo perduoti UAB „Visbalta“. 2011-01-12 Kasos pajamų orderis, išrašytas UAB „Visbalta“ 4 000 Lt atsakovės L. M. motinai L. M. (T. 1, b. l. 139) taip pat nepatvirtina, jog už automobilį atsiskaityta bent dalinai, kadangi kasų orderyje nurodyta, jog ši suma priimta „už ūkio poreikias“, tačiau ne už jos dukters įsigytą transporto priemonę.

Apeliančių argumentus, kad UAB „Visbalta“ dėl 30 000 Lt nesumokėjimo pretenzijas pirmiausia turėjo reikšti bendrovės buhalterei ar direktorei O. D., apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais CK ir CPK normoms, numatančioms, jog būtent pirkėjas turi pareigą atsiskaityti už prekes ir, kilus teisminiams ginčams, įrodyti, kad prievolę sumokėti įsigyto daikto kainą tinkamai įvykdė. Atsakovei L. M. neįrodžius, jog už automobilį Fiat Ducato, įgytą pagal 2010-11-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ji sumokėjo jo kainą 30 000litų, apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina ieškinį ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisia 30 000 Lt. Iš atsakovės L. M. taip pat priteistinos 5 proc. palūkanos nuo priteistos 30 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo BUAB „Visbalta“ (CK 6.37), 900 Lt žyminio mokesčio ir 130,53 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Ieškovas BUAB „Visbalta“ pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus patyręs 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 13-14, 137-138; T. 2, b. l. 5; T. 3, b. l. 7-19). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tik iš dalies tenkina ieškinį, reikalavimus sutartis pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją atmeta, ieškovui BUAB „Visbalta“ iš atsakovės L. M. priteistina 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas nurodė patyręs 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (T. 3, b. l. 88-89). Atsakovių apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, ieškovui iš atsakovės L. M. priteistina 250 Lt šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Apeliantės prašė priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 900 Lt žyminio mokesčio ir 1 200 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 71). Teismas priteisia išlaidas už advokato pagalbą tik tada, jei tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), tuo tarpu atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateikė tik advokatės išrašytas sąskaitas už paslaugas, tačiau nepateikė įrodymų, jog šios sąskaitos tikrai apmokėtos, t. y. neįrodė, jog tokias išlaidas realiai patyrė, todėl teismas advokato pagalbos išlaidų atsakovių naudai nepriteisia.

Atsakovėms taip pat nepriteistinos ir 900 Lt žyminio mokesčio išlaidos, kadangi teismas tenkino reikalavimą iš atsakovės L. M. priteisti 30 000 Lt skolos, už kurį šis žyminis mokestis ir buvo mokėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30 000 Lt skolos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 30 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme BUAB „Visbalta“ (į. k. 302299981) naudai.

Priteisti iš atsakovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt žyminio mokesčio ir 130,53 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme BUAB „Visbalta“ (į. k. 302299981) naudai.