Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-547/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-08
Bylos Nr.
1-24-547/2016
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00123-13-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Kaltinamasis
M. Ž.
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-24-547/2016Teisminio proceso Nr.1-55-1-00123-13-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.5; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 8 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neįgalus (55 procentai darbingumo), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl kilusių priešiškų tarpusavio santykių su V. L., tyčia dūrė pastarajam vieną kartą peiliu į pilvą, tuo nukentėjusiajam V. L. padarė durtinę ? pjautinę pilvo sienos žaizdą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltas, teisme - neprisipažino kaltas ir paaiškino, kad jis gyvena su žmona R. Ž.. Prisimena, kad 2015-08-12 ryte nuėjo į netoliese esančią parduotuvę, nusipirko du butelius 0,5 l talpos 18 laipsnių stiprumo vyno, po to kitoje parduotuvėje nusipirko cigarečių ir sugrįžęs namo su žmona gėrė. Vėliau nuėjo prigulti į kitą kambarį ir miegodamas išgirdo kaip kitame kambaryje vyriškas balsas garsiai klausia „kas aš esu ?“ bei išgirdo žmonos atsakymą - „žmogus, žmogus“. Jis atsikėlė ir įėjo į žmonos kambarį. Pro atidarytas kito kambario duris pamatė virtuvėje stovinčią žmoną ir stambaus sudėjimo, pliką vyriškį, paklausė kas čia darosi ir pasakė, kad A. pas juos nėra. Vyriškis atsakė, kad nepažįsta jokio A. ir priėjęs prie jo kumščiu smogė į kairės pusės antakį. Nuo gauto smūgio jis krito atgal ir atsitrenkė į sieną, susitrenkė galvą, prarado sąmonę, pargriuvo ant grindų. Nežino kiek laiko buvo be sąmonės, atsigavo, gulėdamas nugara ant grindų, to vyriškio ir žmonos namuose nebuvo. Jis tik prisimena, kad prieš smūgį į veidą, jis matė, kaip tas vyriškis lyg nešėsi žmoną ar buvo apsikabinęs. Atgavęs sąmonę ant grindų rado nukritusį mediniu rudos spalvos kotu peilį, kurį pasiėmęs išėjo į lauką ir pamatė nuo jo namo nueinantį minėtą vyriškį. Kaltinamasis paaiškino, kad ėjo jam iš paskos ir kai priartėjo, vyriškis atsisuko į jį, griebė jam už kaklo, o jis, rankoje turėtu peiliu dūrė į pilvą. Paaiškino, kad visa tai vyko ant kelio, prie V. namo. Vyriškis susiėmė už pilvo ir nuėjo parduotuvės link, matė kaip eidamas kažkam skambino mobiliojo ryšio telefonu ir girdėjo kaip prašė atvažiuoti paimti, tačiau nematė, ar kas nors atvažiavo paimti. Tada pamatė kaip iš kaimynų pareina žmona, kuri pasakė, kad iškvietė policiją. Kaltinamasis nurodė, kad jis ne tyčia dūrė nukentėjusiajam, jis nekaltas.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad su drauge L. N. gyvena (duomenys neskelbtini). 2015-08-12 po pietų, būdamas Alytuje, nusipirko ir išgėrė keletą skardinių alaus. Dar tris ar keturias skardines parsivežė į namus. Labai seniai buvo gėręs alkoholį, tai nuo dviejų skardinių jautėsi apsvaigęs, tačiau negirtas. Apie 17.00 val., grįžo į (duomenys neskelbtini), L. N. pasakė, kad ketina išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas tetą ir apie 18 val. išėjo iš namų, pasiėmęs su savimi sportinį krepšį su asmeniniais daiktais. Nuėjęs į parduotuvę nusipirko ir išgėrė vyno „Sangrija“, po to nunešė savo krepšį ir padėjo ant L. N. namo laiptų, į namą neužėjo. Eidamas link (duomenys neskelbtini) Pilnų namų bendruomenės sutiko vyriškį, kaip dabar jau žino, tai M. Ž., anksčiau su juo nebuvo bendravęs. Pasikalbėjo, M. Ž. papasakojo, kad skurdžiai gyvena, žmona invalidė. Sutarė, kad jis nupirks vyno, pavalgyti ir ateis į svečius ir tada nuėjo į parduotuvę, nupirko butelį „Sangrijos“, batono, šlapios dešros ir grįžo pas Ž.. Tada pirmą kartą pamatė R., kuri beveik visą laiką sėdėjo ant lovos. Visi trys gėrė vyną, visi buvo taikiai nusiteikę. Ž. daugiausia skundėsi sunkiu gyvenimu, atsiprašinėjo už betvarkę. Beveik visą išgertuvių laiką kalbėjo viena R., jis klausėsi, o M. nepatikliai į jį žiūrėjo. Tiksliai neatsimena ar baigus gerti vyną, ar dar neišgėrus viso, jis atsikėlė ir išėjo iš jų. Eidamas link L. N. namų norėjo jai paskambinti ir pasakyti, kad grįžta pasiimti krepšio, bet apsižiūrėjo, kad kišenėje neturi savo mobiliojo ryšio telefono, suprato, kad jį paliko pas Ž.. Todėl grįžo ir pabeldė į lauko duris, netikrino ar durys yra užkabintos. M. Ž. paklausė kas čia, jis pasakė, kad paliko telefoną. Kai M. Ž. atidarė duris, jis įėjo į tamsią priemenę, kurioje pajuto, kad M. Ž. kažkuo jam smogė į pilvą, tačiau nesuprato kuo. Jis nuėjo į kambarį, nuo stalo pasiėmė telefoną ir išėjo. Tik išėjęs iš Ž. namo pajuto tekantį kraują ir pamatė, kad yra sužalotas į pilvą. Suprato, kad sužalojo M. Ž., kadangi priemenėje daugiau nieko nebuvo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis iki šiol nesupranta, už ką M. Ž. dūrė peiliu, jokių konfliktų nebuvo, jis neskriaudė nei jo žmonos, nesudavė ir jam. Nebuvo jokios priežasties, motyvo juos mušti ir jiems nuo jo gintis. Be to nukentėjusysis nurodė, kad jis sportavo, užsiiminėjo boksu, tai jeigu jis būtų sudavęs smūgį M. Ž., tai pasekmės tikrai būtų buvę kitokios. Kai pamatė savo žaizdą, jam pasidarė silpna ir netoli Ž. namų jis atsisėdo ant žolės, paskambino L. N. ir pasakė, kad jį padūrė. L. N. nepatikėjo, todėl dar kartą jai skambino. Namo jį parvežė L. N. sūnus V. N.. Nukentėjusysis patvirtino, kad atvyko greitoji ir jį išvežės į ligoninę. Kur buvo operuotas. Nukentėjusysis nurodė, kad jis palaiko savo ieškinį ir prašė priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo, nes jis jautė skausmą, po operacijos savaitę gydėsi ligoninėje, dar apie mėnesį namuose. Nurodė, kad kartais ir dabar dar paskauda.

Liudytoja R. Ž., kaltinamojo žmona, paaiškino, kad 2015-08-12 su vyru M. Ž. buvo išgėrę vyno. Tos pačios dienos vakare į namus užėjo nepažįstamas vyriškis, kaip dabar jai žinoma – V. L., kuris paprašė leisti atsisėsti, atsigerti vandens ir kelias paras pas juos pagyventi, su savimi turėjo kelioninį krepšį. Nurodė, kad V. L. pabuvo apie 15 min., ir išėjo. Maždaug po 10 min. tas pats V. L. įpuolė į kambarį ir rėkdamas „kas aš esu, kas aš esu?“ griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Jos vyras M. tuo metu miegojo kitame kambaryje. Liudytoja nurodė, kad ji tikriausiai nuo smaugimo prarado sąmonę, kurią atgavo gulėdama virtuvėje ant grindų ir pamatė, kad V. L. smaugia jos vyrą, todėl nubėgo pas kaimynę, iš kurios mobiliojo ryšio telefono paskambino Nr. 112 ir paprašė pagalbos. Išėjusi iš kaimynės namo, liudytoja nurodė mačiusi, kaip nukentėjusysis siekė griebti jos vyrą už kaklo, bet nepasiekė, o šis dūrė L. peiliu į pilvą. Ateidamas M. Ž., rankoje turėjo peiliuką ir pasakė: nebijokit, jau pasivėrė. Matė kaip V. L. įbėgo į kaimyninio namo, kuriame niekas negyvena, kiemą. Peilį atidavė atvykusiems pareigūnams. Liudytoja nurodė, kad gerai neprisimena visko, nes buvo neblaivi, vyriškio neatpažintų. Pati sužalojimų nepatyrė, ir į gydytojus nesikreipė, tik kitą dieną skaudėjo kaklą. Liudytoja nurodė, kad kraujas, kuris buvo prie durų, greičiausiai yra vištos, nes tą dieną ji pjovė vištą.

Liudytoja L. N., kuri gyvena(duomenys neskelbtini), parodė, kad nuo 2015-06-03 gyvena kartu su V. L.. 2015-08-12, apie 18. 00 val., jos sugyventinis V. L. pasiėmė krepšį su savo asmeniniais daiktais ir išėjo iš namų. Maždaug apie 18.30 val. grįžo, verandoje pasidėjo krepšį ir vėl išėjo. Liudytoja paaiškino, kad praėjus kiek laiko, V. L. jai paskambino ir pasakė, kad jam įdūrė į pilvą. Ji nepatikėjo ir išjungė telefoną. V. L. jai dar du kartus skambino ir sakė, kad jam įdūrė, tada ji paprašė sūnaus, kad šis pažiūrėtų, kas ten įvyko. Liudytoja patvirtino, kad jį parvežė jos sūnus. V. L. laikėsi rankomis už pilvo, parodė žaizdą, iš žaizdos bėgo kraujas. Iš V. L. pasakojimo suprato, kad nupirkęs vyno, dešros ir duonos jis nuėjo pas M. ir R. Ž.. Po kiek laiko išėjo ir vėl grįžo pas juos pasiimti telefono, bet priemenėje M. Ž. kažkuo jam dūrė į pilvą, pajautė karštį ir apsisukęs išėjo. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems V. L. pasakė, kad buvo pas Ž. ir ten įvyko konfliktas.

Liudytojas V. N. parodė, kad 2015-08-12, vakare, laiko neatsimena, jam paskambino motina L. N. ir pasakė, kad kaimo gale sužalotas V. L., paprašė jį parvežti. Pusiaukelyje tarp jų ir Ž. sodybos sutiko einantį V. L., kuris įsėdęs į automobilį pasakė, kad jam įvarė peilį, matėsi kruvini džinsai ir maikutė. Iš V. L. pasakojimo suprato, kad sužalotas jis buvo Ž. name. V. L. buvo apsvaigęs, dėl ko jis buvo sužalotas, nurodo nesupratęs.

Liudytoja R. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančioje nuosavoje parduotuvėje, pardavėja. 2015-08-12, apie 18.00-18.30 val., į parduotuvę su krepšiu ant peties atėjo V. L., kurio nepažinojo, nusipirko butelį kažkokio silpno vyno ir išėjo. Maždaug po valandos iš kaimo gyventojų išgirdo kalbas, kad V. L. buvo nuėjęs pas R. ir M. Ž., kur įvyko konfliktas, ko pasėkoje V. L. buvo sužalotas.

Liudytoja I. L., kuri dirba Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre bendrosios praktikos slaugytoja, parodė, kad laiko tiksliai jau nepamena, tai galėjo būti vasaros pabaiga arba rudens pradžia iš Alytaus dispečerinės gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra peiliu į pilvo sritį sužalotas vyriškis. Buvo duotas leidimas ir nurodymas, kad vyktų įjungtu garsiniu signalu ir su įjungtais spec. švyturėliais. Sodybos kieme stovėjo policijos pareigūnų automobilis, vienas policijos pareigūnas buvo namo viduje prie ant lovos gulinčio sužaloto vyriškio, kaip vėliau paaiškėjo – L.. L. gulėjo be jokių marškinėlių. Pilvo srityje matėsi žaizda, kuri neatrodė ypatinga, nebuvo plati, bet neaišku kiek gili, todėl tokiu atveju ligoniai yra vežami apžiūrai. Sužalotas vyriškis namuose nieko apie sužalojimo aplinkybes nepasakojo. Nuo nukentėjusiojo jautėsi alkoholio kvapas, bet jis buvo ramus, neagresyvus, atsakinėjo į klausimus. Vežant nukentėjusįjį greitosios pagalbos automobiliu į Varėnos ligoninę jis pasakojo, kad jį peiliu sužalojo kaimynas, vyriškis pas kurį buvo nuėjęs į svečius, vakarieniavo, truputį kartu su kaimynas išgėrė ir, kilus konfliktui, kaimynas peiliu vieną kartą jam dūrė į pilvo sritį. Dėl kokių priežasčių jam dūrė, nesakė. Taip pat neminėjo ir dėl ko įvyko konfliktas.

Liudytojas Andrius Kosmanas, parodė, kad dirba Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2015-08-12, vakare, tikslaus laiko negali pasakyti, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) nepažįstamas asmuo atėjęs į namus smaugė ar kažkas panašaus. Budėtojas minėjo, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), kaimo pradžioje, trečias namas dešinėje pusėje. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į nurodytą sodybos kiemą. Nurodė, kad duris atrakino apie 50 metų amžiaus neblaivi moteris. Moters paklausus, kas jų namuose atsitiko, kodėl jie kvietė policijos pareigūnus, ji pasakė, kad užėjo į namus nepažįstamas vyriškis su pilnu krepšiu pinigų, ją smaugė, dėl kokių priežasčių nenurodė. Ant moters kūno ir veido bei kaklo jokių smaugimo žymių nesimatė, jokių kitų sužalojimų taip pat nepastebėjo, ji nesiskundė, kad jai ką nors skaudėtų, nepastebėjo, kad moteris ko nors bijotų. Moteris užsiminė, kad dūrė peiliu, tačiau nesugebėjo rišliai papasakoti, kas, kam ir kodėl dūrė peiliu. Liudytojas nurodė, kad ant laipų kieme ir namo prieangyje pastebėjo kelias nedidėles kraujo dėmes. Tuomet su kolega užėjo į namo vidų. Namuose buvo apie 50 metų amžiaus vyriškis, kaip suprato, tos moters sutuoktinis, jo vardo ir pavardės nežino. Vyriškio paklausė, kas čia nutiko. Tas vyriškis minėjo, kad jis dūrė peiliu kitam vyriškiui atėjusiam į jų namus. Aplinkybių ir priežasčių dėl ko taip pasielgė nepasakė. Ant vyriškio kūno, taip pat, jokių sužalojimų nepastebėjo, vyriškis nesiskundė, kad jam ką nors skauda. Nei moteris, nei jos sutuoktinis neminėjo, kad jie kartu būtų gėrę alkoholinius gėrimus su nepažįstamu vyriškiu. Tada kambaryje ant žemės, prie lovos, ant grindų pamatė nedidelį peiliuką, mediniu kotu. Tas vyriškis pasakė, kad tuo peiliu jis dūrė nepažįstamam vyriškiui į pilvą. Liudytojs paaiškino, kad ant surasto peilio kraujo dėmių nematė, tačiau jį paėmė kaip įrodymą. Namuose matėsi didėlė netvarka, nešvaru, kitaip tariant „landynė“, jokių grumtynių požymių ar pėdsakų namuose nepastebėjo. Liudytojas paaiškino, kad namuose buvusi moteris ir vyras abu buvo neblaivūs, moteris kėlė didelį triukšmą. Jis paaiškino, kad laukiant pareigūnų iš kaimo žmonių sužinojo, kad kitame name yra nukentėjusysis, todėl nuvyko patikrinti. Užėjus į namus, kambaryje, ant lovos be marškinėlių gulėjo apie 40-45 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo vyriškis, pilvo srityje matėsi užklijuotas pleistras ar bintas. Prisimena, kad sužalojimas buvo dešinėje pusėje. Tada nukentėjęs vyriškis atklijavo pleistrą, matėsi didelė žaizda, bėgo kraujas, žaizda buvo pabrinkusi, sutinusi. Namuose taip pat buvo to sužaloto vyriškio moteris, sugyventinė ir berods tos moters sūnus. Paklausus nukentėjusiojo, kas ir kokioms aplinkybėms esant jį sužalojo, vyriškis minėjo, kad buvo nėjęs į kaimo gale esantį namą - „landynę“ ir ten su namo šeimininkais gėrė jo atsineštą butelį vyno, begeriant tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir sugėrovas peiliu jam dūrė į pilvą, o kodėl - nesuprato. Nuo sužaloto vyriškio jautėsi alkoholio kvapas. Sužalotasis nurodė, kad su namo šeimininkais kartu gėrė vyną, vėliau ten buvęs vyriškis peiliu vieną kartą jam dūrė. Kur dūrė, ar namuose, kambaryje, ar prieangyje neminėjo. Kitų sužalojimų ant jo veido ar kūno nesimatė. Liudytojas paaiškino, kad jie sulaukė medicinos pagalbos darbuotojų, operatyvinės grupės.

Liudytojas L. Ivanauskas, dirbantis Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate patruliu, parodė, kad 2015-08-12, apie 21.00 val., pagal gautą iškvietimą, su kolega Andriumi Kosmanu nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas M. ir R. Ž.. Jis nurodė, kad iškvietimas buvo dėl konflikto, nebuvo pasakyta, kad yra nukentėjęs, sužalotas asmuo. Abu Ž. akivaizdžiai buvo neblaivūs. R. Ž. paaiškino, kad pas juos buvo atėjęs kažkoks vyras iš Alytaus, sakė, kad turėjo visą tašę pinigų, o vėliau tarp jos ir to vyro kilo konfliktas. Liudytojas nurodė, kad ant R. Ž. sumušimo žymių nesimatė. Jam su kolegomis išeinant pro duris, M. Ž. pasakė, kad tą vyrą jis padūrė. Liudytojas nurodė, kad R. Ž. nenorėjo atiduoti peilio. Išeidamas iš Ž. namo, matė ant laiptų patiestų linoleumo lakštų kraujo lašų, kurie dar nebuvo sudžiūvę. Kraujo lašų matėsi prilašėję einant nuo laiptų link kelio, namo viduje kraujo nepastebėjo. Liudytojas nurodė, kad Ž. buvo stipriai neblaivūs ir agresyvūs. Jis patvirtino, kad namuose jokių grumtynių pėdsakų taip pat nebuvo, niekas nebuvo išvartyta, sulaužyta. Apie įvykį informavo Varėnos r. PK budėtoją Nerijų Bimbirį ir laukė jo atvykstant. Liudytojas paaiškino, kad nuvykus pas L. N. į namus, V. L. gulėjo, pilve matėsi žaizda. Daugiau sužalojimų nesimatė. Nukentėjęs buvo ramus, neagresyvus, bendravo. Liudytojas patvirtino, kad pats M. Ž. įvykio dieną nesakė, kad V. L. jo atžvilgiu būtų smurtavęs, bet pats nurodė, kad jis dūrė peiliu L..

Liudytojas Nerijus Bimbiris, dirbantis Alytaus AVPK Varėnos r. VPS OVP specialistu, parodė, kad 2015-08-12, apie 21.30 val., pagal gautą iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) . pas L. N., kurios namuose rado V. L. sužalotu pilvu. Jį greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Kai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę, jis su patruliais Linu Ivanausku ir Andriumi Kosmanu nuvyko į Ž. sodybą. Duris atidarė neblaivi ir agresyvi R. Ž., kuriai įjungus šviesą lauke, pamatė ant laiptų patiestų linoleumo lakštų keletą nedidelio diametro taškinių kraujo dėmių. Kambaryje ant lovos, girtesnis už žmoną gulėjo M. Ž., kuris sutiko nusistatyti girtumą. R. Ž. paaiškino, kad pas juos buvo atėjęs L. N. sugyventinis, kuris atsinešė alkoholio ir visi trys gėrė. Išgertuvių metu M. Ž. išėjo į lauką, tuo metu V. L. pradėjo prie jos lįsti, norėjo ją pasiguldyti į lovą, buvo apsikabinęs ir lyg smaugė, o kai M. Ž. grįžo iš kiemo, V. L. atsisuko į M. Ž. ir šis dūrė jam į pilvą peiliu. Parodė kuriuo peiliu dūrė. Šį peilį paėmė ir pridėjo prie įvykio vietos apžiūros protokolo. M. ir R. Ž. nesakė, kad V. L. jų atžvilgiu būtų smurtavęs, smurto žymių ant R. ir M. Ž. kūno nematė ir nusiskundimų sveikata nebuvo.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2015-08-12, vakare, sėdėdamas savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje matė kaip kaimynas V. N., laikydamas už parankės, į namus parvedė V. L., po to V. N. buvo atėjęs pas jį ir sakė, kad V. pilvas sužalotas, tačiau neaiškino kokiomis aplinkybėmis V. L. buvo sužalotas. Liudytojas nurodė, kad po kelių dienų sužinojo, kad L. buvo sužalotas peiliu, sužinojo iš kalbų.

Liudytoja Oksana Dimšienė, tyrėja, paaiškino, kad ji buvo įvykio vietoje, tačiau atvykus, jai ilgai neatidarė durų. Ji nurodė, kad abu Ž. drebėjo, bet neigė vartoję alkoholį. R. Ž. pasakojo, kad neva įsibrovė į jų namus, smaugė ją, nors jokių samugimo žymių nebuvo. Taip pat R. Ž. nurodė, kad vyrai abu grūmėsi, nukrito ant grindų, ten buvo peilis ir jos vyras griebė peilį ir gindamasis sužalojo. Liudytoja paaiškino, kad ji važiavo šių asmenų apklausti, nes jie nurodė, kad niekur nevažiuos. Išoriškai jokių sužalojimų ant Ž. nesimatė. Jie taip pat nenurodė jokių asmenų, kurie galėtų būti apklausti kaip liudytojai šioje byloje. Ji paaiškino, kad nukentėjusysis nurodė, jog dūrė tarpduryje, o M. Ž. ir jo žmona teigė, kad dūrė kambaryje. Ž. žmona buvo labai agresyvi, visus keikė.

Liudytojas A. A., M. Ž. kaimynas, paaiškino, kad jis po įvykio buvo nuėjęs į Ž. namus ir matė ten apdraskytą M. Ž.. Apdraskytas buvo ir veidas, ir kaklas. Kraujo nematė nei namuose, nei kieme. Liudytojas visiškai negalėjo sukonkretinti laiko: nei kada buvo įvykis, nei kada jis buvo nuėjęs pas Ž..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Ž. kaltę, nors jis savo kaltės ir nepripažino patvirtina ir kita bylos medžiaga.

2015-08-12 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, ant laiptų prie namo durų konstatuotos kraujo žymės (lašai). (12-20 b. l.). 2015-08-13 objektų apžiūros metu buvo apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas peilis. (21-26 b. l.).

2015-09-17 VTMT Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 901/15 (06) nurodyta, kad V. L. nustatyta durtinė - pjautinė pilvo sienos žaizda padaryta aštraus, duriančio - pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas, dėl durtinės - pjautinės pilvo sienos žaizdos, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. (114-115 b. l.).

2015-08-12 22.36 val. kaltinamajam M. Ž. nustatytas 2,11 prom. girtumas (132 b. l.).

2015-10-28 M. Ž. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą lauke, maždaug už 20 metrų, priešais namą, pažymėtą Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini), kur pasivijo V. L. ir kai pastarasis atsisuko, bakstelėjo peiliu į pilvą, pats nuo jo atšoko, matė kaip V. L. susiėmė už pilvo ir kažkam paskambino, girdėjo kaip kažkam sakė, kad padūrė ir prašė atvažiuoti parsivežti (164-170 b. l.).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83TPK-174/2016 (t 2, b. l. 111-113) nurodoma, kad M. Ž. ir nusikalstamos veikos padarymo metu, ir šiuo metu yra konstatuoti psichikos sutrikimai: lengvas kognityvinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Tačiau M. Ž. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ir gali dalyvauti teismo procese.

Kaltinamasis, turėdamas teisę duoti parodymus, ar atsisakyti juos duoti, davė skirtingus parodymus. Jis teigė, kad nukentėjusysis pats užsivėrė ant peilio, vėliau, kad dūrė nukentėjusiajam peiliu ant kelio, dar kitą kartą, kad dūrė peiliu namuose nukritęs ant grindų ir gindamasis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad peiliu dūrė iš pykčio, kad atėjęs į jo namus be jokios priežasties smogė jam į veidą, be to dar ir išsigando jo, impulsyviai, daug negalvodamas apie pasekmes dūrė peiliu į pilvą. Nežino ar stipriai įdūrė, bakstelėjo ir atšoko į šoną. Neturėjo tikslo jo žudyti ir nenorėjo padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo, norėjo pagąsdinti, kad nekiltų noras eiti į svetimus namus ir be priežasties mušti. Kai dūrė, jo paties gyvybei ir sveikatai jokios grėsmės nebuvo.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad net ir nepripažindamas kaltės, kaltinamasis nurodė, kad jis dūrė peiliu, bet netyčia. Kaltinamasis turi teisę gintis visomis priemonėmis ir toks parodymų kaitaliojimas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Tuo tarpu nukentėjusysis praktiškai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu vienodai aiškino aplinkybes, jog kaltinamasis M. Ž. nei iš šio, nei iš to jam namo prieangyje dūrė peiliu į pilvą. Šias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kur užfiksuota, jog prie durų matyti kraujo lašai. Liudytojai policijos pareigūnai. A. Kosmanas ir L. Ivanauskas, kurie nurodė, kad į(duomenys neskelbtini) vyko dėl konflikto, kurie nežinojo, kad yra sužalotas žmogus nurodė, kad užėjus į Ž. namą ir ten, aiškinantis iškvietimo aplinkybes, pats M. Ž. pasakė, kad jis įdūrė peiliu. Besiaiškinant šiuos faktus, buvo nustatytas nukentėjusysis, kuris ir nurodė, kad buvo sužalotas Ž. name, Ž. atidarius duris. Teismo medicinos eksperto išvada, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu visiškai įrodyta, kad M. Ž. tyčia, iš pykčio, dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teismo medicinos ekspertas konstatavo nukentėjusiajam padarytą durtinį sužalojimą, nustatyta, kad sužalojimo metu kaltinamojo namuose buvo tik trys žmonės – kaltinamasis, jo sutuoktinė ir nukentėjusysis, ir jie visi bylos nagrinėjimo metu yra nurodę, kad M. Ž. sužalojo peiliu nukentėjusįjį, tik M. Ž. ir R. Ž. kiek kitaip nurodė sužalojimo aplinkybes. Tačiau R. Ž. nurodytos aplinkybės, kad M. Ž. dūrė gindamasis, nepatvirtina jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga, byloje ištirti įrodymai. Nors ji teigė, jog nukentėjusysis smurtavo ir prieš ją, ir prieš M. Ž., bet objektyviai jiems nebuvo nustatyti jokie sužalojimai. Policijos pareigūnai, kurie atvyko po įvykio į įvykio vietą (A. Kosmanas ir L. Ivanauskas), nurodė, kad jokių akivaizdžių sužalojimų nei ant Ž., nei ant Ž. nesimatė. Policijos pareigūnai neturėjo jokio suinteresuotumo apkalbėti M. Ž., jo iki šio įvykio nepažinojo. Kraujo pėdsakų rasta būtent M. Ž. namuose, jis parodymų patikrinimo vietoje metu pats parodė, kad sužalojo nukentėjusįjį, patvirtino, kad dūrė peiliu, tik nurodė, kad tą padarė ant kelio, o ne prie namo durų, iš karto po įvykio R. Ž. atidavė nusikaltimo įrankį – peilį. Visi šie įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, tarp jų nėra jokių prieštaravimų, jie leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nukentėjusiajam peiliu dūrė kaltinamasis M. Ž. tyčia ir be jokios aiškios priežasties.

Nurodytus veiksmus kaltinamasis padarė tyčia, turėdamas tikslą sužaloti nukentėjusįjį, nes jis sąmoningai pasiėmė peilį ir nukentėjusiajam sugrįžus į jo namus pasiimti palikto telefono, dūrė šiam į pilvą ir jį sužalojo. Tai patvirtina, kad M. Ž. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes jis suprato, kad nukentėjusįjį neišvengiamai sužalos. Nors jis nurodo, kad nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sužaloti jį norėjo, dūrė tyčia, todėl jis atsako už nukentėjusiojo sveikatai faktiškai kilusias pasekmes, t. y. už sunkų sveikatos sutrikdymą, nes jis suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti.

Nors kaltinamasis teigė, kad dūrė gindamasis, tačiau tokią jo versiją tik iš dalies patvirtina jo sutuoktinė R. Ž.. Kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, nepatvirtina tokios įvykių eigos.

Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiojo sveikata sunkiai sutrikdyta dėl asmeninių priežasčių, nesant šią veiką kvalifikuojančių požymių.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto būdamas girtas.

Kaltinamasis M. Ž. yra teisiamas pirmą kartą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str. 5 d.). M. Ž. administracine tvarka baustas kartą, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 138). LR BK 135 str. numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kaltinamojo padaryta veika yra pavojinga aplinkiniams, nes jis, sudavė smūgį peiliu kitam žmogui ir taip jį sužalojo, tokius veiksmus atliko būdamas girtas. Teismas laiko, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytina laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, jog jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, žemės nedirba ir gyvulių nelaiko, pragyvena su žmona iš invalidumo pensijų, jo elgesį po nusikaltimo, jam skirtina bausmė didesnė nei sankcijos minimumas.

Valstybinės ligonių kasos 117,89 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis nusikalstamais veiksmai padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai. Bylos dokumentais įrodyta, kad nukentėjusysis buvo operuotas ir gydomas ligoninėje. LR CK 6. 263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis V. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dallies. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis be jokios priežasties jį sužalojo peiliu. Dėl to jis patyrė skausmą, išgyvvenimus, buvo gydomas ligoninėje. Dėl sužalojimo kurį laiką negalėjo būti fiziškai aktyvus, dirbti, sportuoti, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl išpuolio jaučiasi nesaugus, pažemintas. Atsižvelgtina, kad dėl M. Ž. padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo V. L. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir šiuo metu jis jaučia neigiamas sveikatos sutrikdymo pasekmes, todėl pagrindas priteisti neturtinę žalą yra (LR CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą dėl patirto smurto, suduotų smūgių patyrė pažeminimą, nepatogumus, nes po operacijos jo judėjimas kurį laiką buvo apsunkintas, tai yra nustatyta neginčijamai. Teismas, priteisdamas neturinės žalos dydį, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga jo padarytai veikai. Kaltinamasis yra vyresnio amžiaus ir iš dalies darbingas asmuo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas ir nukentėjusiajam priteistina 2500 Eur.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 1 d. 7 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 7, 11, 14.1.1; 14.1.2.1 p., pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-9052, patvirtinančią 384,11 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. Ž., už advokatų dalyvavimą teisme. Įtariamajam M. Ž. nebuvo skirta kardomoji priemonė suėmimas ir ikiteisminio tyrimo metu jis nesinaudojo advokatų pagalba. Kaltinamasis M. Ž. teisiamojo posėdžio metu pats išreiškė norą, jog jis turėtų gynėją procese ir kreipėsi į antrinės teisinės pagalbos tarnybą. M. Ž. prašymu jam buvo paskirtas gynėjas, su kuriuo jis vėliau nutraukė susitarimą ir gynėjas buvo pakeistas kitu. BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į kaltinamojo M. Ž. turtinę padėtį, į tai, kad jis yra neįgalus (3 grupės neįgalumas), nutarė iš kaltinamojo nepriteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Mažaverčiai daiktai: peilis ir marškinėliai - sunaikintini.

Kompaktinė plokštelė CD-R, kurioje išsaugotas bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas garso įrašas, saugotinas prie bylos.

Kaltinamajam M. Ž. parinkta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista iki bus pradėtas bausmės vykdymas, nes Ž. padarė sunkų nusikaltimą prieš asmenį ir baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-308 straipsniais teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-08-23 iki 2016-09-08 įskaitytinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-09-08.

Priteisti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybinei ligonių kasai, es. Kalvarijų g. 147, Vilniuje, įm. k. 191351679, a. s. LT217300010002484333, AB ,,Swedbank“ , 117,89 Eur (vieną šimtą septyniolika euro 89 euro centus) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. L. gydymą.

Priteisti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500,00 EUR (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus: peilį, kuris yra pateiktas teismui prie bylos ir marškinėlius, saugomus Alytaus apskrities VPK, konfiskuoti ir sunaikinti.

Daiktus: kompaktinę plokštelę CD-R, saugoti prie bylos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė