Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-07-24 · Administracinė byla Nr. I1-4014-243/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-07-24Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-24
Bylos Nr.
I1-4014-243/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00736-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vida Stonkuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Bruneros“, Bruneros
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4014-243/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00736-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 24 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. skundu (b.l. 2-3) prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovė, Pataisos namai), dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nurodo, jog 2019 m. spalio 28 d. atvykus į Pravieniškių PN-AK, asmens kortelėje nurodė apie jo atvykimą informuoti seserį. Tai turėjo būti padaryta išsiunčiant pranešimą ne vėliau kaip kitą dieną, tačiau pranešimas buvo išsiųstas po 105 dienų, kai jis pateikė prašymą suteikti informaciją apie tai, kas buvo informuotas. Teigia, kad atsakovės atstovės 202 neatsako už adreso tikslumą. Tvirtina, jog dėl tokių veiksmų jis patyrė turtinę žalą – pirko telefono korteles ir skambino į užsienį, sesuo skrido į Šveicariją, iš kur jis buvo atvežtas. Taip pat nurodo, jog nuo 2019 m. lapkričio 19 d. jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau jis negavo maisto pagal patvirtintą valgiaraštį. Teigia, kad parašė apie 15 skundų, tačiau teikiamas maistas neatiko pagal patvirtintą tvarkaraštį. Tvirtina, kad už savo teisių ginimą dėl tinkamo maisto nepateikimo 2020 m. kovo 10 d. gavo nuobaudą. Nurodo, jog 2020 m. vasario 11 d. pietų metu paspringo maiste buvusiu geležiu, kitiems suimtiesiems suteikus pagalbą sugebėjo atsikosėti. Po įvykio buvo nuvežtas į Sveikatos priežiūros skyrių, apžiūrėtas slaugytojos. Tvirtina, kad dėl tokio pateikto maisto galėjo uždusti ir mirti. Dėl to labai pergyvena, bijo valgyti, kai kameroje būna vienas, lankosi pas psichologą, psichiatrą. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl atsakovės atstovės netinkamo veikimo patyrė išgyvenimus, todėl prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 21-24) Nurodo, jog nagrinėjamo ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK maistas buvo gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Patvirtintuose dietinio maitinimo valgiaraščiuose mėnesio 3, 8, 10, 27 d. numatyta 200 g kisieliaus davinys, mėnesio 3, 25 d. valgiaraščiuose numatyta 100 g keptų varškėčių. Gavus pareiškėjo skundą, jie kreipėsi į VšĮ „Bruneros“, kuri paaiškino, jog nurodytomis dienomis nuteistieji kisieliaus negaudavo, vietoj jo buvo patiektas kompotas, nes nuteistieji (suimtieji) kisieliaus nenori gerti, vietoje varškėčių nuteistiesiems, maitinamiems dietinio maitinimo valgiaraščiu, pateiktas varškės apkepas. Tvirtina, jog dėl visų trūkumų, susijusių su maisto tiekimu, dalinimu, yra atsakinga VšĮ „Bruneros“. Teigia, kad užfiksavę trūkumus, kreipiasi į VšĮ „Bruneros“ direktorių, nustatydami terminą trūkumams pašalinti. Nurodo, jog dalinant maistą yra stengiamasi atsižvelgti į nuteistųjų norus, nes patys nuteistieji pareiškė nenorintys gerti kisieliaus, kisielius buvo pakeistas į kitą gėrimą. Nurodo, kad keptų varškėčių ir varškės apkepo sudėtis beveik identiška, todėl pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Teigia, jog po to, kai 2020 m. vasario 11 d. pietų maitinimo metu pareiškėjas galimai užspringo geležiu, jis buvo atvestas apžiūrai, kurios metu nustatyta, jog jis skundėsi, jog valgydamas dešrą užspringo metaliniu geležiu esančiu ant dešros galo, bet pats iškosėjo, sužalojimų nebuvo, tyrimai neskirti. Nurodo, jog 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjo seseriai pateikė pranešimą apie jo atvykimą į Pravieniškių PN-AK pareiškėjo nurodytu adresu. Tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė daugiau prašymų ar skundų dėl sesers neinformavimo apie jo atvykimą į įstaigą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas pats galėjo susisiekti su savo artimaisiais, giminaičiais, tame tarpe ir su seserimi. Nurodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pataisos namų psichologus dėl dvasinių išgyvenimų, nervingumo, kurį galėjo sukelti jo sesers neinformavimas apie +Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, nes skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepimu siūlo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog vadovaudamasi 2019 m. sausio 29 d. maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 76-11 Pravieniškių PN-AK teikia maitinimo paslaugas. Valgiaraščiai nuteistiesiems yra patvirtinti 2017 m. lapkričio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d. Teigia, jog pareiškėjas nenurodo, kokio maisto jis konkrečiai negavo, todėl nesant nurodytų konkrečių reikalavimų dėl maitinimo paslaugos, dėl menamų jos trūkumų, nėra galimybės pareiškėjo priekaištus paneigti. Nurodo, jog pareiškėjui teikiant pretenzijas dėl to, kad jam nebuvo teikiamas pagal valgiaraštį priklausantis kisielius, tiek pareiškėjui, tiek atsakovui buvo siųstas 2020 m. balandžio 2 d. atsakymas Nr. 3437. Nurodo, jog pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas (RB dieta). Vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais, kisielius turi būti tiekiamas 4 kartus per mėnesį. Iš nuteistųjų gaunama daug žodinių prašymų, kad vietoje kisieliaus būtų duodamas kompotas, nes ne visi jį mėgsta (dideli kisieliaus kiekiai būdavo išpilami į atliekas). Įvertinus nuteistųjų prašymus ir suderinus su Pataisos namų administracija, vietoje kisieliaus buvo tiekiamas kompotas, kuris savo sudėtimi yra identiškas kisieliui, tik skiriasi krakmolo kiekis. Taip pat atsakant į pareiškėjo skundą buvo teikta informacija dėl varškėčių, pateiktas gamybos aprašymas. Tvirtina, jog dėl galimai į 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjo pietų metu patekusio „geležies“ gabaliuko, dėl kurio jis užspringo, negali pateikti jokios informacijos. Iš Pataisos namų atsakingų pareigūnų nebuvo gautas tarnybinis pranešimas. Apie tokį įvykį žinoma tik iš pareiškėjo skundų . Teigia, jog 2020 m. balandžio 20 d. medicininio pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas med. darbuotojui skundėsi, jog valgydamas dešrą užspringo metaline geležimi, galimai esančia ant dešros galo, ją iškosėjo, sužalojimų nėra, gydymas neskirtas. Nurodo, jog pagal tos dienos, t. y. 2020 m. vasario 11 d. pietų valgiaraštį, dešros kaip patiekalo nėra nurodyta ir dešra nebuvo teikiama nuteistiesiems, todėl kyla abejonių dėl užspringimo fakto, nes nėra pateikta objektyvių įrodymų įrodančių, kad pareiškėjas buvo užspringęs valgykloje teikiamu maistu. Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjo reikalavimai susiję su maitinimo paslaugomis yra nepagrįsti, pareiškėjas jam priklausantį maitinimą gavo, todėl nepatyrė jo nurodytų dvasinių išgyvenimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui A. M. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu ir atlyginimo pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo nurodyto asmens netinkamo informavimo apie jo atvykimą į Pataisos namus.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) numato kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkos ir sąlygų nustatymą, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 8 straipsnyje reglamentuota asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai ir tvarka, tame tarpe numatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija apie asmens atvykimą ne vėliau kaip kitą dieną praneša jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams (8 straipsnio 7 dalis).

Iš bylos Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus 2019 m. spalio 28 d. suimtojo asmens anketos Nr. 43-21538 nustatyta, jog nurodant duomenis apie artimuosius, sugyventinį, draugus, pažįstamus, pareiškėjas nurodė seserį N. Š. (b.l. 48). Tą pačią dieną pareiškėjas pasirašytinai nurodė, kad prašo raštu informuoti apie jo bausmės atlikimo vietą – seserį N. Š., gyvenančią Rusijoje (b.l. 6). Pravieniškių PN-AK 2020 m. vasario 11 d. pranešimu apie A. M. atvykimą į Pravieniškių PN-AK Nr. S-3591, kuris išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu į Rusiją, pareiškėjo sesuo buvo informuota apie tai, kad jis atvyko į Pravieniškių PN-AK (b.l. 5). Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus inspektorius V. L. 2020 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 35-1436 nurodė, kad pareiškėjo sesuo dėl jo atvykimo į Pravieniškių PN-AK laiku nebuvo informuota dėl itin didelio gaunamų dokumentų srauto, darbuotojų stygiaus ir labai didelio atvykstančių suimtųjų skaičiaus (b.l. 39). Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 7 d. rašte dėl duomenų pateikimo, vadovaujantis teikiama nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortele, nurodė, kad pareiškėjas pats siuntė laiškus N. S., adresu Lenkijoje, todėl mano, kad pareiškėjas suimtojo asmens anketoje nurodė netinkamus duomenis, t.y. tariamai sessers vardą ir pavardę, adresą, kuriuo prašė Pataisos namus informuoti jo sesesį apie atvykimą į įstaigą (b.l. 57). Iš Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 30 d. nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės, nustatyta, kad pareiškėjas tame tarpe N. S., korespondenciją siuntė į Lenkiją.

Atsakovės atstovei nurodant, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų, spręstina, jog ji neįvykdė Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos pareigos – apie asmens atvykimą ne vėliau kaip kitą dieną pranešti jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Atsakovės atstovė neginčija, jog pareiškėjo nurodytas asmuo apie jo atvykimą nei 2019 m. spalio 28 d., nei spalio 29 d. informuotas nebuvo, tai buvo padaryta 2020 m. vasario 11 d, Teismas konstatuoja, jog jog šiuo aspektu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų patyrė turtinę žalą, tačiau tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu, tačiau nepaneigta, jog neturtinė žala šiais neteisėtais veiksmais padaryta.

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą taip pat kildina iš to, jog negavo dietinio maitinimo pagal patvirtintą valgiaraštį.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 73-3084), Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (Žin., 2002, Nr. 4-98), Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144 (Žin., 2006, Nr. 47-1683), ir kitais teisės aktais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 parengtos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 8 d.).

Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. priimtas įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), kuriuo tame tarpe patvirtintas ir dietinio maitinimo valgiaraštis. Prie pastabų 15 p. pažymėta, kaip dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas.

Iš byloje esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. balandžio 20 d. medicininės pažymos nustatyta, jog pareiškėjui nuo 2019 m. lapkričio 15 d. paskirtas dietinis maitinimas (b.l. 27). Pagal 2019 m. sausio 29 d. maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-11 maitinimo paslaugas Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems (suimtiesiems) teikia trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ (b.l. 28-35). Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo pažeidimus, jų nedetalizuoja. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui skundą dėl teikiamo maisto atitikimo pagal numatytą valgiaraštį (b.l. 10). Iš skundo turinio spręstina, kad pareiškėjas nesutinka su Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 7-1111, kuriuo atsakyta į jo 2020 m. vasario 4 d. skundą (b.l. 9). Atsakymas, pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka per vieną mėnesį galėjo būti apskųstas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo numatyta teise. Iš 2020 m. vasario 4 d. ir 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjo skundų Pravieniškių PN-AK direktoriui matyti, jog jis nepatenkintas tuo, kad negauna pagal dietinį valgiaraštį numatytų t.t. patiekalų (kisieliaus ir keptų varškėčių) (b.l. 10, 11). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui yra paskirtas dietinis maitinimas ir neginčijama, jog dietinis maitinimas jam buvo teikiamas. Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 7-1111 nustatyta, jog pagal valgiaraštį numatyti patiekalai (kisielius ir kepti varškėčiai) pateikti nebuvo, vietoj jų buvo pateikti kompotas ir varškės apkepas (b.l. 9). Įvertius nustatytas teises ir faktines aplinkybes, nustatyta, jog pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas buvo teikiamas, tačiau vietoj vienų patiekalų buvo pateikti kiti panašios sudėties patiekalai, tokiu būdu nebuvo laikytasi dietinio maitinimo valgiaraštyje numatytų konkrečių patiekalų teikimo, todėl buvo pažeistos jo teisės.

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą taip pat kildina iš to, jog 2020 m. vasario 11 d. pietų maitinimo metu paspringo maiste buvusia geležimi.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. balandžio 20 d. medicininio pažymėjimo nustatyta, kad 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjas buvo atvestas apžiūrai, med. darbuotojui skundėsi, kad valgydamas dešrą užspringo metaline geležimi, galimai esančia ant dešros galo, ją iškosėjo, sužalojimų nėra, gydymas neskirtas (b.l. 27). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį 2020 m. vasario 11 d. dešra kaip patiekalas nebuvo numatyta. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime nurodė, jog pagal 2020 m. vasario 11 d. pietų valgiaraštį dešra kaip patiekalas nėra numatyta ir ji nebuvo teikiama nuteistiesiems (b.l. 65-69). Pareiškėjas skunde nurodė, kad kiti nuteistieji jam suteikė pagalbą ir jis sugebėjo atsikosėti, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Medicininės apžiūros metu sužalojimai nenustatyti, todėl įvertinus visas aplinkybes, spręstina, jog neįrodytas užsprengimo maistu dėl geležies faktas. Pareiškėjo argumentai dėl atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų laikytini neįrodytais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas įvertinęs visumą įrodymų konstatuoja, jog atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK pareigūnai, nevykdydami Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos nuostatos, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Bruneros“ darbuotojai, neteikdami visus patiekalus pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme galėjo kilti tam tikri neigiami išgyvenimai.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2014).

Teismas, įvertinęs pažeidimų trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų kilę ilgalaikių ir sunkių padarinių pareiškėjo psichinei ar fizinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima būtu priteisti pareiškėjo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įvertinus pažeidimų pobūdį trukmę ir kt. pareiškėjui priteistinas 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies,

priteisti pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300,00 Eur (trys šimtai eurų ) neturtinės žalos atlyginimą,

kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė