Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Escala“ atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25-645/2011 pagal pareiškėjo K. C. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui, išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Escala“ dėl antstolio Tomo Ubarto procesinių veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. C. pateikė Joniškio rajono apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė antstolio Tomo Ubarto veiksmus pripažinti neteisėtais pasibaigus senaties terminui ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą nutraukti. Nurodė, kad antstolis Tomas Ubartas procesinius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka pagal 1994-01-31 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo turimais duomenimis buvo atlikti tokie vykdymo veiksmai: 1994-02-18 Ukmergės rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą; 1994-12-05 buvo surašytas turto neradimo aktas ir vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui; 2002 m. vykdomasis raštas buvo pateiktas iš naujo vykdyti antstoliui ir 2002-06-03 surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą; vykdomasis dokumentas vėl buvo pateiktas vykdyti 2009-08-03 antstoliui Tomui Ubartui, t. y. praėjus daugiau kaip 7 metų laikotarpiui. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 387 str. 1 d. teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Taip pat nurodė, kad vykdomasis raštas išieškotojui buvo išduotas teismo sprendimui jau įsiteisėjus ir išieškotojas vykdomąjį raštą pateikė antstoliui vykdyti laiku, antstolis neradęs turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 1994-12-05 surašė turto neradimo aktą ir grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui, kuris jį pateikė antstoliui vykdyti iš naujo tik 1998 m., t. y. praėjus daugiau nei 3 metų laikotarpiui, yra aišku, kad jokie vykdymo veiksmai nebegalėjo būti vykdomi, nes jau buvo suėjęs senaties terminas, dar galiojant 1964 m. CPK ir negalėjo būti taikomas 2002 m. CPK 606 str. 2 d. numatytas 10 metų senaties terminas.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi skundą patenkinto ir pripažino, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami pasibaigus senaties terminui ir išieškojimą pagal šią vykdomąją bylą nutraukė.

Išieškotojas UAB „Escala“ pateikė atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties panaikinimo.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi, sutikdamas su išieškotojo UAB „Escala“ atskirajame skundė išdėstytais argumentais, panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį ir nutarė toliau nagrinėti pareiškėjo K. C. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto procesinių veiksmų.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi skundą patenkinto ir pripažino, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami pasibaigus senaties terminui ir išieškojimą pagal šią vykdomąją bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad antstolis Tomas Ubartas 2009-08-03 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Pažymėjo, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra Teismo antstolių kontoros prie Joniškio rajono apylinkės teismo įrašas, jog 2002-06-03 surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą. Nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 387 str. 1 d. teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per 3 metus nuo jų įsiteisėjimo, todėl jokie vykdymo veiksmai šioje byloje nebegalėjo būti vykdomi. Teismas pažymėjo, kad minėtas įstatyme nustatytas senaties terminas suėjo galiojant senajam CPK, todėl šioje byloje negali būti taikomas 2002 m. CPK 606 str. 2 d. numatytas 10 metų senaties terminas, išieškojimas šioje vykdomojoje byloje vykdomas suėjus senaties terminui.

Atskiruoju skundu išieškotojas UAB „Escala“ prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo K. C. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Be to, išieškotojas prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

1. Net ir pakartotinai nagrinėjant bylą buvo tik perrašyta 2011-01-24 nutarties motyvacinė dalis su nereikšmingais pakeitimais, ir visiškai nenagrinėti išieškotojo pateikti argumentai, jie niekaip nekomentuoti ir nenurodyti atmetimo pagrindai. Nors CPK ir neįpareigoja teismo pasisakyti dėl kiekvieno argumento ar įrodymo, tačiau akivaizdu, kad teismo 2011-01-24 ir 2011-12-30 nutarčių, priimtų iki išieškotojo argumentų pateikimo ir po, motyvacinės dalys yra iš esmės vienodos, t. y. išieškotojo argumentai teismo visiškai nebuvo nagrinėti. Toks klausimo nagrinėjimas, kai teismas nesusipažįsta su vienos iš šalių pozicija ir skundžiamoje nutartyje apie ją net neužsimena, grubiai pažeidžia CPK 5, 12, 14 str. įtvirtintus teisės į teisminę interesų gynybą, rungimosi ir betarpiškumo principus bei išieškotojo teises.

2. Teismas nepagrįstai taikė 1964 m. CPK nuostatas. Pagal LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002-02-28 Nr. IX-743) 10 str. 1 d. nuostatas vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki CPK įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2002 m. CPK įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus 2002 m. CPK (nesvarbu, ar jie pirmą kartą ar pakartotinai teikiami teismo antstolių kontorai), vykdomi pagal 2002 m. CPK. Šiuo atveju antstolis Tomas Ubartas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 2009-08-03, t. y. jau įsigaliojus 2002 m. CPK. Vadinasi, vykdomojo dokumento pateikimo senaties klausimas sprendžiamas vadovaujantis 2002 m. CPK nuostatomis.

3. Pagal 2002 m. CPK 607 str. 3 d. nuostatas, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Šiuo atveju naują terminą pateikti dokumentą vykdyti reikėtų skaičiuoti nuo 2002-06-03, kai antstolis Gintaras Dovydaitis 2002-06-03 surašė aktą apie išieškojimo negalimumą ir padarė paskutinį įrašą vykdomajame dokumente. Skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusios CPK 606 str. 1 d. redakcija numatė, kad vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per 10 metų senaties terminą. Nuo antstolio G. Dovydaičio 2002-06-03 surašyto akto apie išieškojimo negalimumą iki 2009-08-03 antstolio Tomo Ubarto patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo praėjo mažesnis nei 10 m. laiko tarpas, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuotas senaties termino praleidimas ir antstolio Tomo Ubarto veiksmų neteisėtumas.

4. Vilniaus miesto 3 – iasis apylinkės teismas įsiteisėjusioje 2009-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėdamas to paties skolininko K. C. skundą, jau yra pasisakęs dėl to paties vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties taikymo, kuria atmetė skolininko reikalavimą pripažinti antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmus neteisėtais, nes išieškojimas vykdomas nesuėjus nuo 2002-06-03 skaičiuojamam 10 m. senaties terminui. Ši nutartis buvo pateikta Joniškio rajono apylinkės teismui. Nors šiuo atveju skundžiami kito antstolio veiksmai, tačiau situacija yra absoliučiai analogiška, ginčas vyksta tarp to paties išieškotojo ir skolininko.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Esminiai procesinės teisės normų pažeidimai, sudarantys absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, yra įtvirtinti CPK 329 str. 2, 3 dalyse. Pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tuo atveju, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

Pagal CPK 291 str. 1 d. 5 p. teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Motyvuojamojoje nutarties dalyje faktiškai ir teisiškai pagrindžiamos teismo nutartimi padarytos išvados. Šioje dalyje teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, įvertina įrodymus ir jais remdamasis konstatuoja tam tikras faktines aplinkybes. Nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas teisiškai kvalifikuoja nurodydamas joms taikytinas proceso ar materialiosios teisės normas. Motyvuota yra tokia teismo nutartis, kuri atitinka įstatyminius turinio reikalavimus. Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį), t. y. nurodyti faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių teismas vienaip ar kitaip išsprendė bylą, yra imperatyvus, jis kyla iš teisinės valstybės teismo proceso principų.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, motyvuojamojoje dalyje iš esmės pažodžiui perrašė pareiškėjo K. C. skunde išdėstytus argumentus, visiškai neanalizuodamas ir nepasisakydamas dėl išieškotojo UAB „Escala“ pateiktų argumentų ir įrodymų (b. l. 55 – 71). Tai leidžia kategoriškai tvirtinti, kad, rašant skundžiamą nutartį, iš pareiškėjo skundo buvo paimti argumentai ir be pakeitimų perkelti į nutartį, nepaisant to, kad išieškotojas byloje pateikė nemažai argumentų, dėl kurių, jo manymu, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skundą, vadovavosi tik pareiškėjo argumentais, todėl darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

Kartu pažymėtina, kad apeliacijos, kaip civilinio proceso stadijos, paskirtis ir tikslas - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas (forma), todėl jos paskirtis nulemia šio proceso ypatumus, palyginti su procesu pirmojoje instancijoje. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, tai nėra proceso pakartojimas pagal taisykles, taikomas pirmojoje instancijoje. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir įvertinant pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimo pobūdį, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus naują procesinį sprendimą, byloje dalyvaujantys asmenys praras teisę į apeliaciją, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiamą nutartį panaikinus anksčiau nurodytų motyvų pagrindu, kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.