Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-07 · Administracinė byla Nr. A-556-1720-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-07
Bylos Nr.
A-556-1720-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Kauno teritorinės muitinės, Kauno
Pareiškėjas
R. G., A. B., G. M., I. K., A. D., A. L., D. K., R. N.
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17 - 1720/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G., A. B., G. M., I. K., A. D., A. L., D. K., R. N. skundus atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai R. G., A. B., I. K., A. D., A. L., D. K., R. N. su patikslintais skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami priteisti iš atsakovo žalos atlyginimo, o būtent R. G. – 4 750,60 Lt, A. B. – 4 515,99 Lt, I. K. – 4 911,24 Lt, A. D. – 5 262,35 Lt, A. L., – 4 529,39 Lt, D. K. – 7 351,23 Lt, R. N. – 4 382,50 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. M. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 7 214,60 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.

Pareiškėjai paaiškino, kad 2002 - 2004 metų laikotarpiu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ atsakovas buvo nustatęs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas. Pagrindas neišmokėti pareiškėjams jiems nuosavybės teise priklausančių lėšų išnyko įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui – 2004 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjai pažymėjo, kad žala (nepagrįstas praturtėjimas) buvo padaryta atskirais atsakovų veiksmais, ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.279 straipsniu, atlygintina solidariai iš abiejų atsakovų.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimais į pareiškėjų skundą prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas nurodė, kad muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio skaičiavimą. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., todėl iki jo paskelbimo teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, buvo taikomos teisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundus patenkino – priteisė iš Kauno teritorinės muitinės R. G. – 4 750,60 Lt, A. B. – 4 515,99 Lt, G. M. – 7 214,60 Lt, I. K. – 4 911,24 Lt, A. D. – 5 262,35 Lt, A. L. – 4 529,39 Lt, D. K. – 7 351,23 Lt, R. N. – 4 382,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.

Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 30 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjams. Teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio išieškojimo nustatytas bendras trijų metų ieškinio senaties terminas (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai į teismą kreipėsi nepraleidę senaties terminų.

Šalies argumentai

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas. Teigia, kad pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“. Pagal įstatymo teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol įstatymo nustatyta tvarka konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl neišmokėto darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė dėl indeksavimo koeficiento taikymo, gali būti priteista tik esant darbdavio (muitinės) kaltei. Pažymi, kad muitinė vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio skaičiavimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno teritorinės muitinės 2002 – 2004 metų išlaidų sąmatas, kuriose buvo numatytos lėšos ir darbo užmokesčiui, tvirtino Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė negalėjo daryti įtakos šių lėšų skirstymo procesui.

Pareiškėjai A. B., R. G., A. D. atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Skundų reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjai nurodė skirtingus teisinius savo reikalavimų pagrindus (vieni kylančius iš darbo teisnių santykių, kiti – iš civilinės deliktinės atsakomybės santykių) pagal faktines visų pareiškėjų nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjant šį ginčą taikytinos pareigūnų darbo užmokestį, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis buvo nemokama taikant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taigi nagrinėjant aptariamą administracinį ginčą spręstinas šių (prieštaraujančių Konstitucijai) nuostatų taikymo laike aspektas.

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5).

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme tai reiškia, kad pareiškėjų atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka negali būti laikoma „įvykdytu sprendimu“. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t. y. po to, kai teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams mokėtas mažesnis darbo užmokestis, buvo pašalinti iš taikytinų teisės aktų sistemos, sprendimas dėl skundo turėjo būti priimtas vadovaujantis jo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pagrįstai priteisė neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė