- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-08
- Bylos Nr.
- A-556-1046-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, ir Kauno teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno teritorinės muitinės 4849,70 Lt žalos atlyginimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2002 - 2004 metų laikotarpiu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ atsakovas buvo nustatęs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas. Pagrindas neišmokėti pareiškėjui jam nuosavybės teise priklausančių lėšų išnyko įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui – 2004 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad žala (nepagrįstas praturtėjimas) buvo padaryta atskirais atsakovų veiksmais, ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.279 straipsniu, atlygintina solidariai iš abiejų atsakovų.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Kauno teritorinė muitinė skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikiui viršijant atitinkamiems metams darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), o iki tokio pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 102, 107 straipsniai, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti iki nurodytos datos, todėl pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti. Valstybės tarnautojų veiksmai, taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį, yra teisėti, nes buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir veikta pagal įstatymus. Pabrėžė, kad, nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – G. V. priteisė iš Kauno teritorinės muitinės 152,89 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.
Teismas nurodė, kad Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Teismas padarė išvadą, kad iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. paskelbimo atsakovas privalėjo vadovautis tuo metu galiojančiais įstatymais. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 30 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teisminės gynybos kreipėsi, kai teisės norma, kuria buvo grindžiamas darbo užmokesčio mažinimas, prieštaraujanti Konstitucijai buvo pripažinta dar prieš pareiškėjui kreipiantis į teismą. Teismas pareiškėjui priteisė neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2002 m. liepos mėnesį, nes atsakovas nepateikė teismui Kauno teritorinės muitinės vadovo įsakymo už liepos mėnesį indeksuoti darbo užmokestį.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2002 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 350 patvirtinus liepos mėnesio darbo užmokesčio fondo planą ir Kauno teritorinės muitinės pasiektą vidutinį darbo užmokestį per antrą ketvirtį, ir įvertinus tai, jog 2002 m. II pusmečio lėšų Kauno teritorinės muitinės valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis – 7210800 Lt viršijo darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus – 6309500 Lt, muitinei atsirado teisinis pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686. Pažymi, kad muitinė veikė taip, kaip tuo metu pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, pažymi, kad skundo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku, kuris (pagal nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės instituto normos.
Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis buvo nemokama taikant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taigi nagrinėjant aptariamą administracinį ginčą spręstinas šių (prieštaraujančių Konstitucijai) nuostatų taikymo laike aspektas.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5).
Aptariamos kategorijos reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme tai reiškia, kad pareiškėjo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka negali būti laikoma „įvykdytu sprendimu“. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t. y. po to, kai teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, buvo pašalinti iš taikytinų teisės aktų sistemos, sprendimas dėl skundo turėjo būti priimtas vadovaujantis jo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis bei turėjo būti patenkintas visiškai.
Tokiu būdu apeliacinio skundo tenkinimui pagrindų nėra. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Viso negauto darbo užmokesčio priteisimas pareiškėjui eliminuotinas dėl netinkamos jo valios išraiškos buvimo (b.l. 65-66).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.