Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-19 · Administracinė byla Nr. eI-3100-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-19
Bylos Nr.
eI-3100-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01303-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3100-331/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01303-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.4; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriui UAB (duomenys neskelbtini), ūkininkui K. J. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 21R-149 (AG-134/06/2019) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – 2018 m. vasario 20 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. BR-14840 dalyje, kuria atsisakyta skirti pareiškėjai išmoką (toliau – 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas); 3) priimti naują sprendimą, pareiškėjai skiriant išmoką pagal paraišką iš dalies tenkinti bankrutavusios įmonės ar fizinio asmens įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams Nr. 18/05/21/01.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. vasario 20 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kuriuo prašė panaikinti Agentūros sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjai išmoką pagal UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus paraišką.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimu, kreipėsi į teismą. Paaiškino, kad ginčijamu Agentūros sprendimu nepagrįstai atsisakyta pareiškėjai skirti išmoką. Prašymą dėl išmokos skyrimo pateikė BUAB (duomenys neskelbtini) administratorius UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bankroto administratorius), paraiškoje nurodydamas, kad pagalba reikalinga ir pareiškėjai. Todėl pagalbos (išmokos) gavėjas yra pareiškėja, o ne Bankroto administratorius. Agentūra priimtu Sprendimu atsisakė skirti išmoką pareiškėjai, nurodydama, kad paraiškos pateikimo metu pareiškėjos vardu žemės ūkio valda nebuvo įregistruota, todėl netenkintos sąlygos tokios išmokos skyrimui. Pareiškėja mano, kad Agentūros Sprendimas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms, todėl, nesutikdama su Agentūros sprendimu, kreipėsi į Komisiją. Mano, kad Komisija nepagrįstai atsisakė priimti skundą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Agentūra nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Agentūros sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 504 patvirtintu Bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams tenkinimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Nurodo, kad Bankroto administratorius Agentūros Sprendimo nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra nepanaikintas ir galiojantis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo dalies, kuria atsisakyta skirti pareiškėjai išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Agentūros sprendimo panaikinimo.

6. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5314-619/2017 UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 89–90).

7. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. 2017 m. rugsėjo 22 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-09/149 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria K. J. perleidžia pareiškėjai visas reikalavimo teises į Sutarties priede nurodytus asmenis (skolininkus), t. y. UAB (duomenys neskelbtini) skola 1793,22 Eur (b. l. 6–8). Skolos pagrindas – pardavėjo K. J. pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serijos Nr. 150901-5 (b. l. 30).

8. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1667-619/2018 Bankroto administratoriaus prašymu patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kurio 25 eilutėje nurodytas ūkininkas K. J., kreditorinio reikalavimo suma – 1793,33 Eur. (b. l. 92–95).

9. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1667-619/2018 UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patikslintas kreditorinių reikalavimų sąrašas (b. l. 18–21). Pareiškėja įtraukta į pirmos eilės kreditorių sąrašą 29 eilutėje su 2088,65 Eur kreditoriniu reikalavimu.

10. Bankroto administratorius 2018 m. gegužės 21 d. pateikė Agentūrai patikslintą paraišką Nr. 18/05/21/01 „Iš dalies tenkinti bankrutavusios įmonės ar fizinio asmens įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams“ (toliau – Paraiška), kurios 25 eilutėje pareiškėją nurodė kaip pagalbos gavėją (b. l. 31–34).

11. Agentūra 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. BR6-14840 „Dėl pagalbos skyrimo iš dalies“ (b. l. 9–10) Bankroto administratoriaus Paraišką tenkino iš dalies. Sprendime nurodė, kad pareiškėjai pagal Paraišką pagalba negali būti apskaičiuojama ir skiriama, nes Paraiškos pateikimo metu pareiškėjos žemės ūkio valda nebuvo įregistruota. Bankroto administratorius Agentūros sprendimo neskundė.

12. Pareiškėja 2019 m. vasario 18 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti Agentūros sprendimą dalyje, kuria atsisakyta skirti pareiškėjai išmoką, ir įpareigoti Agentūrą skirti išmoką pagal Bankroto administratoriaus pateiktą Paraišką (b. l. 24–26).

13. Komisija 2019 m. vasario 20 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatuodama, kad: pirma, pareiškėjo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 6 d. įgaliojimas nesuteikia įgaliotam asmeniui pasirašyti skundo Komisijai, antra, pareiškėjas pagalbos gavimą kildina iš 2017 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017-09/149, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimas nėra priskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, o ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjos ir Agentūros nesieja jokie teisiniai ar sutartiniai santykiai. Sprendime nurodo, kad pagalbos gavėjas pagal pateiktą Paraišką yra Bankroto administratorius, kuris administruoja pagalbos gavimą ar negavimą pagal Agentūros 2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimą.

14. Pareiškėja, nesutinka su Agentūros 2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimu dalyje, kuria atsisakyta skirti paramą. Ginčo teisiniams santykiams aktualus reguliavimas nustatytas Bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams tenkinimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 1 d. nutarimu Nr. 504 (toliau – Aprašas). Būtent Aprašas reguliuoja specifinius teisinius santykius, t. y. Aprašas nustato paraiškų, pagal kurias iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų iš dalies tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus, teikimo sąlygas, jų vertinimo ir lėšų išmokėjimo tvarką.

15. Pagal galiojančią tvarką bankroto administratorius paraiškas, kurių forma pateikta Aprašo priede, ir visus kitus prie paraiškos privalomus pridėti dokumentus, pateikia – Agentūrai, kuri juos įvertina pagal Aprašo 7 punkte nustatytą tvarką. Agentūra, gavusi per Apraše nustatytus terminus Aprašo priede nustatytos formos užpildytą paraišką ir visus pagal Aprašą prie paraiškos privalomus pridėti paraiškoje nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo patikrina, ar paraiškos pateikimo metu kiekvienas pagalbos gavėjas yra įregistravęs jam priklausančią žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (Aprašo 7.1. punktas); ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo patikrina informaciją, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad teikiant pagalbos gavėjui nereikšmingą žemės ūkio pagalbą nebūtų pažeistos Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatos (Aprašo 7.2. punktas); <...> jeigu pagalbos gavėjas yra įregistravęs jam priklausančią žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o bankroto administratorius ir pagalbos gavėjai pateikė tinkamus dokumentus ir prašomą informaciją, vadovaudamasi žemės ūkio ministro įsakymu dėl einamųjų kalendorinių metų nereikšmingos žemės ūkio pagalbos intensyvumo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio įsakymo priėmimo apskaičiuoja pagalbos gavėjams skirtinų nereikšmingos žemės ūkio pagalbos lėšų sumą (Aprašo 7.5. punktas); <...>. Taigi apibendrinus Apraše įtvirtintas sąlygas ir tvarką, darytina išvada, kad, visų pirma, pagalba yra teikiama išimtinai žemės ūkio veiklos subjektams už bankrutavusių įmonių ar fizinių asmens įsiskolinimus. Antra, pagalba yra teikiama žemės ūkio veiklos subjektams už parduotus žemės ūkio produktus. Trečia, paraiškas teikia bankroto administratoriai.

16. Agentūra, vertindama Bankroto administratoriaus pateiktą paraišką, privalėjo ją įvertinti pagal Aprašo 7 punkte nustatytą tvarką. Agentūra skundžiamame Sprendime nurodė, kad vykdydama Aprašo 7.1 punkto nuostatas, patikrino pagalbos gavėjų žemės ūkio valdų registrus Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinėje sistemoje ir nustatė, jog Paraiškoje nurodyto pagalbos gavėjo – pareiškėjo paraiškos pateikimo metu žemės ūkio valda nebuvo įregistruota, todėl pagalba jam negali būti apskaičiuojama ir skiriama. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, vertinant Paraišką, taip pat pateikė motyvuotą Sprendimą, nurodant, kad pareiškėja – pagalbos gavėja neatitinka Aprašo 7.5 punkte nustatytos sąlygos, o būtent, paraiškos pateikimo metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio valdą. Teismas, įvertinęs kilusį ginčą, byloje esančių duomenų ir aktualus reguliavimo kontekste, daro išvadą, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti Bankroto administratoriaus Paraišką dalyje, neskiriant paramos pareiškėjai.

17. Nesutiktina su Pareiškėjos teiginiu, kad Agentūra, vertindama Paraišką dėl pagalbos skyrimo pareiškėjai turėjo patikrinti, ar paraiškos pateikimo metu ūkininkas K. J. buvo įregistravęs jam priklausančią žemės ūkio valdą, ir atkreipti dėmesį, kad tarp pareiškėjos ir ūkininko K. J. yra sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pareiškėja perėmė reikalavimus ir papildomas teises, kylančias iš 2015 m. rugsėjo 1 d. PVM Sąskaitos faktūros Nr. 150901-5. Pabrėžtina, kad Aprašo 7.1 ir 7.5 punktuose aiškiai įvardinta, kokie asmenys laikytini pagalbos gavėjais, t. y. tie asmenys, kurie yra nurodyti Paraiškoje ir įregistravęs jiems priklausančią žemės ūkio valdą. Taigi Aprašo 7.1 ir 7.5 punktai be jokių išimčių ar išlygų numato konkrečią sąlygą asmenims, kurie gali būti laikomi pagalbos gavėjais. Nagrinėjamu atveju ūkininkas K. J. Paraiškoje nebuvo nurodytas kaip pagalbos gavėjas, todėl Agentūra neturėjo jokio teisinio pagrindo tikrinti duomenis asmens, kuris nenurodytas Paraiškoje. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Agentūra turėjo įvertinti, kad ūkininkas K. J. yra įregistravęs žemės ūkio valdą, o pareiškėjos kaip pagalbos gavėjos teisė kildinama iš reikalavimo perleidimo sutarties, prieštarauja Aprašo 7.1 ir 7.5 punktų reikalavimams ir yra atmestini kaip nepagrįsti.

18. Teismas atkreipia dėmesį, kad Aprašo 7 punkte nurodyta, kad Agentūra, gavusi iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pranešimą apie pagalbos gavėjams planuojamos skirti nereikšmingos žemės ūkio pagalbos lėšų sumos įregistravimą Suteiktos valstybės pagalbos registre, per 5 darbo dienas raštu informuoja bankroto administratorių apie pagalbos gavėjams skiriamas ar neskiriamas nereikšmingos žemės ūkio pagalbos lėšas ir šio sprendimo apskundimo tvarką; jeigu nereikšmingos žemės ūkio pagalbos lėšos skiriamos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Agentūros informacijos išsiuntimo bankroto administratoriui pasirašo su bankroto administratoriumi sutartį dėl nereikšmingos žemės ūkio pagalbos lėšų skyrimo pagalbos gavėjų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti (toliau – Sutartis) (du egzempliorius). Pastebėtina, kad Bankroto administratorius kartu su pateiktu atsiliepimu pridėjo 2018 m. gruodžio 12 d. tarp Bankroto administratoriaus ir Agentūros pasirašytą „Nereikšmingos (de minimis) pagalbos žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje skyrimo pagalbos gavėjų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus“ sutartį Nr. BĮ-18-4 (b. l. 119–125), kuri pasirašytą iš dalies tenkinus Bankroto administratoriaus Paraišką. Taigi nagrinėjamu atveju Bankroto administratorius, gavęs Agentūros sprendimą, ir su juo nesutikdamas, turėjo teisę per vieną mėnesį jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byloje nėra duomenų, kad Bankroto administratorius teisės aktų nustatyta tvarka būtų apskundęs Agentūros sprendimą. Todėl pasirašius sutartį, iš esmės buvo įgyvendintas Agentūros sprendimas.

19. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

20. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo išvestinis reikalavimas - pareiškėjai skirti išmoką pagal Paraišką – yra atmetamas kaip nepagrįstas.

21. Pareiškėja skunde taip pat ginčija Komisijos sprendimą, nurodydama, kad pareiškėja yra pagalbos gavėja pagal Bankroto administratoriaus pateiktą Paraišką, Komisijos sprendimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjai, todėl Komisija nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Agentūros sprendimo. Pareiškėja iš esmės neginčija Komisijos sprendimo motyvų, kuriais atsisakyta priimti skundą, o iš esmės nurodo, kad Komisija neteisingai nustatė aplinkybes dėl pagalbos gavėjo ir Sprendimo pasekmių pareiškėjai. Atsisakius nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą, skundžiamu sprendimu buvo atimta galimybė jai savo teises ir teisėtus interesus ginti teisės aktuose nustatytais būdais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šiuo atveju, teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, nenustatė, kad pareiškėjo nurodomu būdu Agentūros sprendimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

22. Teismas nesutinka su Komisijos motyvais, kad pareiškėjas nėra Agentūros 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo subjektas, o savo teisių įgyvendinimą kildina iš sutarties, todėl pareiškėjo ginčas skundo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas konstatuoja, kad Komija turėjo įvertinti Agentūros sprendimo teisėtumą, ir jo įtaką pareiškėjos teisėms.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas