- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- T-298-908/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- I. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataiso namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų.
Bausmės vykdymo pradžia: 2007 m. balandžio 24 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2019 m. balandžio 24 d. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko: 2015 m. balandžio 24 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio metu – 1 metai 1 mėnuo 27 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2018 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 59-40 nutarta taikyti nuteistajam I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Komisijos nutarime nurodyta, kad I. V. Komisijai buvo pristatytas septintą kartą. Paskutinio svarstymo metu I. V. Komisija nustatė rekomendacijas, kurias nuteistasis vykdė, t.y. prižiūrėjo tvarką bibliotekoje, kiemelį, lankė individualias psichologo konsultacijas. I. V. anksčiau teistas vieną kartą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiuose teisinio, socialinio, psichologinio švietimo programose, motyvuotas darbui – pataisos namuose dirbo statybininku ir tvarkiniu. Nuteistasis yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, turi būstų statybos specialybę.
Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su buvusia žmona, broliu, seserimi, vaikais laiškais ir telefonu, buvo lankomas vaikų. Šiuo metu jį finansiškai remia artimieji. Išėjęs į laisvę niekur nedirbtų, o registruotųsi darbo biržoje. Taip pat išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi.
Komisijos nutarime pažymima, kad nuteistajam nebūdingas auto-agresyvus elgesys, prieš priimdamas svarbius sprendimus linkęs planuoti, gerai apgalvoti ir įvertinti situaciją bei savo galimybes, supranta, kad visi jo veiksmai turi tam tikras pasekmes. Turi tikslus ir yra numatęs, kaip jų siekti. Nuteistasis supranta poreikį laikytis įstatymų bei puoselėti visų pripažintas vertybes, yra motyvuotas būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir nenusikalsti. I. V. yra skatintas du kartus, režimo reikalavimus pažeidęs 31 kartą, 27 kartus baustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.
Nuteistasis I. V. priklauso žemai nusikalstamumo rizikai – 27 balai.
Nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas.
Motyvuojamoji dalis
Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog I. V. pataisos įstaigoje dirbo, atliko gerbūvio darbus, dalyvavo įvairiose švietimo programose, yra išlaikęs socialinius ryšius su artimaisiais. Už aktyvų dalyvavimą pataisos namuose vykusiuose renginiuose, socialinės reabilitacijos programose, gerą elgesį, sąžiningą darbą nuteistasis I. V. buvo skatintas. Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad nuteistasis pataisos namuose dirbo tvarkiniu, statybininku, dalyvauja įvairiose programose, yra išlaikęs socialinius ryšius su seserimi, broliu, vaikais ir buvusia žmona, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog I. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina ir tai, kad minėtą nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas anksčiau teistas vieną kartą, vienas iš anksčiau padarytų nusikaltimų taip pat yra susijęs su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu (plėšimas). Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, jog nuteistasis nėra linkęs paklusti visuomenėje nustatytai tvarkai, laikytis teisės aktų reikalavimų, jis yra pakankamai pavojingas.
Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis I. V. yra skatintas du kartus. Vis tik teismas konstatuoja, kad nuteistojo I. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. I. V. bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė net 31 kartą ir 27 kartus jam buvo skirtos nuobaudos. Kai kurie padaryti pažeidimai vertintini kaip pakankamai grubūs (buvimas apsvaigus nuo alkoholio, patekimas į teritorijas, kur nuteistajam uždrausta būti, uždraustų daiktų laikymą). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad net ir paskyrus nuobaudas už padarytus režimo pažeidimus, nuteistasis kartodavo panašaus analogiško pobūdžio neteisėtus veiksmus. Taip pat būtina pabrėžti, kad I. V. elgesys pataisos įstaigoje 2010 m. spalio 6 d., 2011 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 13 d. charakteristikose buvo įvertintas neigiamai. Pažymėtina, kad nuteistasis paskutinį kartą už bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą buvo baustas 2016 m. gruodžio 6 d. Nuo paskutinio režimo sąlygų pažeidimo buvo kartą skatintas. Vis tik teismas konstatuoja, kad, įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, teigtina, jog I. V. elgesio teigiami pokyčiai dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai bei nuoseklūs, rodantys nuteistojo norą keistis, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų taisyklių. Teismo įsitikinimu, šiuo metu nuteistasis dar negali būti taisomas laisvėje.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog I. V. būdingas impulsyvumas, asmuo mažai jaudinasi dėl savo poelgių, būdinga sąžinės stoka, neišskiria probleminių sričių. Teismo įsitikinimu, faktą, kad nuteistasis stokoja savianalizės ir kritiško požiūrio į jam kylančias problemas, iš dalies patvirtina ir tai, kad jis neigia turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismas čia pažymi, kad nusikaltimas, už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Be to būtina pabrėžti, kad I. V. alkoholio vartojimo faktas pataisos namuose buvo užfiksuotas 7 kartus, šešis kartus už juos buvo baustas. Taigi nurodytos aplinkybės dar kartą parodo, kad nuteistasis šiuo metu negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi jis nesugeba identifikuoti kylančių problemų, jo neteisėtą elgesį nulemiančių veiksmų, o tuo pačiu jis negali efektyviai išspręsti šių problemų bei keisti savo elgesio savarankiškai.
Teismas pažymi ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis niekur nedirbtų, o registruotųsi darbo biržoje. Nors nuteistasis turi įgijęs būstų statytojo specialybę, vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad iš Sodros išrašo matyti, jog nuteistasis iki bausmės atlikimo niekur oficialiai nedirbo. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog, išėję į laisvę, nuteistasis susidurs pajamų pragyvenimui gavimu problema, o tai gali nulemti nuteistojo priešingą teisei elgesį.
I. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 27 balai – maža. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža, vis tik būtina nustatyti ir tai, kad I. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ženkli ir ji sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad nuteistasis yra ženkliai sumažinęs nusikalstamo elgesio riziką, nėra (iš turimoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo taip pat 27 balai). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo nusikalstamumo rizika ją mažinant nebuvo nuosekli. 2015 m. gegužės 14 d. I. V. nusikalstamumo rizika buvo 34 balai, 2015 m. lapkričio 9 d. nusikalstamumo rizika buvo sumažėjusi iki 27 balų, o 2016 m. balandžio 19 d. nuteistojo nusikalstamumo rizika vėl buvo įvertinta 34 balais. Taip pat atkreiptinas dėmesys , kad šiuo metu daugiau nei pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalies (net 22 balai) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos dar galima mažinti.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, t. y. tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas aukščiau aptartas aplinkybės, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, kad I. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 59-40 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. V..
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.