Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Latloja“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Latloja“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Latloja“ direktoriaus prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Latloja“ bankroto bylą.

2. Nurodė, kad atsakovės gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių nepriemoka 2022 m. birželio 1 d. duomenimis sudarė 110 953,72 Eur. Remiantis UAB „Latloja“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, 2020 m. bendrovė turėjo 255 049 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 188 531 Eur, bendrovė 2020 m. patyrė 22 128 Eur nuostolių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VSDFV) duomenimis, bendrovė skolinga 1 153,40 Eur. Bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jai priklausanti transporto priemonė yra areštuota. Atsakovė yra nemoki.

3. UAB „Latloja“ direktorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą.

4. Nurodė, kad UAB „Latloja“ yra gyvybinga; nors kreditorių įsipareigojimai viršija į įmonės balansą įrašytą turto vertę, tačiau bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą bei turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė pelnas 2022 m. birželio 27 d. siekia 14 382 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Latloja“ ir iškėlė atsakovei nemokumo (bankroto) bylą bei nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokų įmonių konsultavimas ir administravimas“.

6. Teismas nustatė, kad UAB „Latloja“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.

7. Teismas pagal pateiktus 2021 m. ir 2022 m. sausio–birželio 27 d. balansus bei pelno–nuostolių ataskaitas, duomenis apie vykdomas sutartis ir įrodymus apie debitorius, kurie yra su trūkumais (nepateikti įrodymai apie UAB „Kevija“ skolą), nustatė, kad bendrovė 2021 m. patyrė 109 311 Eur nuostolių; mokėtinos sumos siekia 132 297 Eur, o įmonės turtą sudaro tik 103 331 Eur, iš kurių 1 915 Eur – ilgalaikis turtas, 101 416 Eur – trumpalaikis turtas (99 014 Eur – iš debitorių gautinos pajamos, 2 200 Eur – trumpalaikės investicijos ir 202 Eur – pinigai ir jų ekvivalentai). Bendra skola VMI ir VSDFV (110 107,40 Eur) viršija bendrovės turto vertę (103 331 Eur), taip pat pagal pačios atsakovės duomenis, bendrovė nemoka darbo užmokesčio darbuotojams, skola VSDFV kas mėnesį didėja ir pareiškimo nagrinėjimo metu siekia 1 755,75 Eur, bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičius yra sumažėjęs iki trijų (3).

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog VSDFV ar VMI yra suteikusios UAB „Latloja“ pagalbą, UAB „Latloja“ taip pat nenurodo jokių pagrįstų argumentų ir neteikia įrodymų, kurie leistų daryti nors prielaidą, kad ji yra pajėgi įvykdyti mokestines prievoles per restruktūrizavimo laikotarpį, nes skolos valstybės biudžetui didėja. Teismas, vertindamas bendrovės įsiskolinimą ir 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenis, darė išvadą, kad bendrovė yra negyvybinga JANĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme ir nemoki, nes bendrovės įsipareigojimai (132 296,091 Eur) viršija jos turto vertę (103 331 Eur, iš kurio 99 013,62 Eur sudaro debitorių skolos).

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog bendrovės esama padėtis leidžia tikėtis, kad ji iš esmės galėtų pagerinti savo finansinę būklę ir atkurti mokumą, jos restruktūrizavimo plano projekte nurodytos nuostolių mažinimo priemonės, jog UAB „Latloja“ sudaro ir pasirašinėja naujas ilgalaikes metalo konstrukcijų montavimo, metalo apdorojimo ir dengimo, suvirinimo įvairiais metodais, įvairaus tipų laivų remonto ir techninės priežiūros, inžinerinių statinių statybos ir kitas sutartis, kad bendrovė siekia išieškoti iš įmonės debitorių skolas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais (UAB „Latloja“ pateikė tik 2020 m. spalio 30 d. sutartį Nr. 2021-01/22 su UAB „Profital“, 2017 m. rugsėjo 1 d. sutartį Nr. 20170901 su SIA KATAK, UAB „Profital“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, SIA M.B.I.LTD išrašytas PVM sąskaitas faktūras, SIA TC Steel ir KATAK SIA išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, pvz. atliktų darbų aktai). Bendrovės veiklos perspektyvos yra abejotinos (nepateikti įrodymai apie po pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą sudarytas naujas sutartis, derybas su klientais, restruktūrizavimo plano projekte numatytų naujų veiklų pradžią, nėra duomenų apie pradėtą skolų išieškojimą iš skolininkų). Teismas pažymėjo, kad UAB „Latloja“ nepagrindė, kad turi reikalavimo teises į visus nurodytus debitorius. Teismas vertino, kad įmonės finansinė situacija leidžia daryti išvadą, jog net darant prielaidą, kad UAB „Latloja“ veikla bus pelninga, per maksimalų 5 metų restruktūrizavimo laikotarpį ji negalės atsiskaityti su kreditoriais bei vykdyti restruktūrizavimo planą, nes tokiam tikslui būtų reikalingas ne mažesnis kaip 33 074,22 Eur pelnas. Prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkino, iškėlė bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantės UAB „Latloja“ direktorius J. S. (S.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovė yra moki ir gyvybinga, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas, yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

10.2. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovė artimiausiu metu atgaus skolas iš debitorių, kuriomis padengs įsiskolinimus kreditoriams. Be to, kreditoriai sutinka, kad UAB „Latloja“ būtų keliama restruktūrizavimo byla.

10.3. Atsakovė yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, nes ji gauna pajamas, planuoja savo veiklą, naujas sutartis ir projektus, skolų atgavimą iš debitorių. Teismas šių aplinkybių nevertino, o rėmėsi prielaidomis, atlikdamas formalų įrodymų tyrimą bei neišreikalavo duomenų patvirtinančių / patikslinančių pateiktus įrodymus.

11. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad restruktūrizavimo plano projekte, kurio pagrindu būtų teikiamas planas kreditoriams svarstyti, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti (atstatyti) gyvybingumą ir išvengti bankroto. Atsakovė nepajėgi laiku vykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai (132 296,091 Eur) viršija jos turto vertę (103 331 Eur), iš kurio 99 013,62 Eur sudaro debitorių skolos, todėl bendrovė yra nemoki, jai keltina bankroto byla.

11.2. Nuo 2022 m. birželio 1 d., kai buvo pateiktas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės mokestinė nepriemoka yra nežymiai sumažėjusi (nuo 110 953,72 Eur iki 109 087,14 Eur), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė yra moki. Priešingai, tai parodo, kad įmonė negeneruoja pakankamai pajamų, kurios leistų tikėtis, jog bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

11.3. Teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, kurios teismų praktikoje yra pripažįstamos kaip pakankamos įrodinėjant, kad juridinis asmuo yra negyvybingas. Pažymėjo, kad nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, atsisakęs atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, iškėlė bankroto bylą. Taigi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. rugsėjo 1 d. sutartį su SIA „TC Steel“ bei šios įmonės patvirtinimą / grafiką dėl susidariusio debitorinio įsiskolinimo padengimo; 2022 m. rugsėjo 16 d. UAB „Profital“ patvirtinimą su priedais (sutartimi, sąskaitomis), kad su atsakove sudaryta sutartis yra galiojanti; 2022 m. rugsėjo 15 d. priedą su „KATAK“ su sutartimi ir sąskaitomis, patvirtinantį, jog su atsakove sudaryta sutartis yra galiojanti; 2022 m. vasario 14 d. SIA „M. B. I. LTD“ grafiką dėl susidariusio debitorinio įsiskolinimo padengimo; 2022 m. vasario 15 d. UAB „Kevija“ grafiką dėl debitorinio įsiskolinimo padengimo, 2022 m. balandžio 4 d. VMI raštą debitorei UAB „Kevija“ dėl UAB „Latloja“ priklausančių lėšų išmokėjimo, kreditorių sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Apeliantė teikiamais naujais įrodymais grindžia, kad įmonė vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamas, bei artimiausiu metu atgaus skolas iš debitorių, kuriomis padengs įsiskolinimus kreditoriams.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Nors apeliantės teikiami įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti anksčiau, t. y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčą, minėtus naujus įrodymus prideda prie bylos ir juos įvertins kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

17. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

18. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Latloja“ direktorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Latloja“ restruktūrizavimo bylą.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovės UAB „Latloja“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad atsakovė netenkina JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Latloja“ turi finansinių sunkumų ir jog nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad atsakovės vadovas pateiktais duomenimis neįrodė, jog nemoki UAB „Latloja“ yra gyvybinga bei, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

22. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas formaliai įvertino įrodymus, pagrindžiančius įmonės gyvybingumą. Anot apeliantės, atsakovė yra moki ir gyvybinga, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas, ketina atgauti debitorines skolas ir atsiskaityti su kreditoriais. Taigi apeliantė iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos vertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimo.

23. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).

24. Taigi gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

26. Pirma, bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę, o įsipareigojimai kreditoriams didėja. Iš byloje esančių 2021 m. balandžio 30 d., 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. liepos 11 d. UAB „Latloja“ balansų matyti, kad į atsakovės 2022 m. balansą įrašyto turto vertė sudarė iš viso 103 331 Eur sumą: ilgalaikis turtas – 1 915 Eur sumą, trumpalaikis turtas – 101 416 Eur sumą, kai 2021 m. balanso duomenimis atsakovės turto vertė siekė 127 320 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 2 460 Eur, trumpalaikis turtas – 124 860 Eur; 2020 m. atsakovės turto vertė buvo 255 049 Eur: ilgalaikis turtas – 3 755 Eur, trumpalaikis turtas – 204 748 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2022 m. sudarė 132 297 Eur sumą, 2021 m. – 176 667 Eur, o 2020 m. – 188 531 Eur. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad nors įmonės įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos ir mažėjo, tačiau įmonės turto vertė taip pat sistemingai per pastaruosius metus mažėjo. Be to, didžiąją UAB „Latloja“ turto dalį 2022 m. sudarė trumpalaikis turtas (101 416 Eur), kurį beveik visą sudarė per vienerius metus gautinos sumos (99 014 Eur), t. y. sumos, kuriomis įmonė balanso sudarymo metu nedisponavo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Nors apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė debitorinių skolų mokėjimo grafikus, tačiau atskirojo skundo nagrinėjimo dienai byloje nėra jokių duomenų apie realią tokių skolų atgavimo sėkmę, nors pagal pateiktus grafikus skolų grąžinimo terminai yra arba jau suėję, arba beveik suėję. Į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, 2022 m. liepos 11 d. duomenimis įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę iš viso 127 980 Eur suma (132 297 Eur – 4 317 Eur). Net jei pritarti apeliantės pozicijai, kad atsakovė vis tik susigrąžins savo debitorinius įsiskolinimus, atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos bet kuriuo atveju viršija turimo turto vertę iš viso 28 966 Eur suma (132 297 Eur – 103 331 Eur). Taigi remiantis išdėstytais duomenimis, įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

27. Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, 2020 m. duomenimis įmonė turėjo 22 128 Eur nuostolių, 2021 m. – 109 311 Eur nuostolių, o 2022 m. nurodo turinti 14 382 Eur pelno, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai metais įmonės patirtų nuostolių dydį, taip pat remdamasis viešais VSDFV duomenimis, jog atskirojo skundo išnagrinėjimo dienai bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme joje dirbo trys darbuotojai, tokius duomenis apie įmonės patiriamą pelną laiko mažai tikėtinais. Nors apeliantė pateikė įrodymus, kad UAB „Latloja“ 2017 m. rugsėjo 1 d. sutartis su „KATAK“ ir 2017 m. rugsėjo 1 d. sutartis su UAB „Profital“ yra nenutrauktos, o vykdomos, tačiau atskirajame skunde nenurodoma jokių argumentų ar duomenų kaip nuo 2017 m. vykdomos sutartys, apeliantės teigimu, užtikrins pajamų, atitinkamai ir pelno, sugeneravimą, kai to nepavyko pasiekti šias sutartis vykdant nuo 2017 m. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad net darant prielaidą, jog UAB „Latloja“ veikla bus pelninga, ji per maksimalų 5 metų restruktūrizavimo laikotarpį negalės atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti restruktūrizavimo plano, nes tam būtų reikalingas ne mažesnis kaip 33 074,22 Eur pelnas. Nepaisant šios pirmosios instancijos teismo kritikos, atskirajame skunde nepateikta jokių argumentų ar duomenų apie tai, kokios veiklos vykdymas užtikrins tokio pelno sugeneravimą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitokiai išvadai dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo daryti.

28. Trečia, įmonė nevykdo savo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų darbuotojams bei valstybės biudžetui. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Vertinant atsakovės kreditorių sąrašą ir įsipareigojimus jiems, nustatyta, kad vien bendra skola VMI ir VSDFV (110 107,40 Eur) viršija bendrovės turto vertę (103 331 Eur), taip pat pati atsakovė restruktūrizavimo plano projekte nurodė duomenimis, kad su darbo santykiais susiję įmonės darbuotojų reikalavimai sudarė 13 842,32 Eur sumą; skola VSDFV kas mėnesį didėja, o atsakovės skola VMI nuo 2022 m. birželio 1 d. sumažėjo tik nuo 110 953,72 Eur iki 109 087,14 Eur. Taigi aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja. Minėta, kad atsakovės nurodomų debitorinių skolų susigrąžinimo terminai yra arba jau suėję, arba beveik suėję, tačiau atskirajame skunde nenurodoma, ar atsakovei pavyko išsiieškoti jai priklausančias sumas, ir jei pavyko, kokia dalis tokių pajamų buvo skirta atsiskaitymams su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių. Todėl vien apeliantės argumentai, kad įmonės restruktūrizavimo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti iš vykdomos veiklos ir debitorinių skolų atgavimo, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie kreditorinių įsipareigojimų nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą.

29. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, nes plano projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis sutinka ir pažymi, kad turint tikslą išsaugoti UAB „Latloja“ kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėjo būti nurodomi organizaciniai sprendimai, įrodinėjamas esminis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženkli įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimai. Tačiau pateiktame plano projekte nenumatyta jokių naujų realių priemonių, nes restruktūrizavimo plane nurodoma, jog įmonė siekdama pagerinti įmonės veiklos rodiklius vykdė ir tebevykdo šias priemones: (1) atsakovė vykdo einamąją veiklą ir gauna pajamas; (2) įmonėje dirba 4 darbuotojai (teismo pastaba – VSDFV duomenimis šiuo metu įmonė neturi nei vieno darbuotojo); (3) sudaro naujas ilgalaikes sutartis (teismo pastaba – jokių įrodymų apie naujai sudarytas sutartis nepateikta); (4) planuoja susisteminti pardavimų procesus; (5) ketina reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas ir darbus; (6) svarsto plėsti įmonės veiklą; (7) priimtas sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu, jame iš esmės akcentuodama tas pačias, pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, kad atsakovės veiklos vykdymą užtikrina iki tol įmonės vykdyta ūkinė komercinė veikla ir skolų iš debitorių atgavimas, tačiau, kaip jau minėta, jokių duomenų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje apie naujai sudarytas sutartis ir iš tokių sutarčių gautas pajamas nepateikta, taip pat nepateikta jokių duomenų apie debitorinių skolų išsiieškojimą ir tokių pajamų panaudojimą kreditorių įsiskolinimams padengti.

30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad, atsižvelgiant į įmonės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei neiškėlimo ir bankroto bylos iškėlimo.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.