Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-11-05 LR BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., l. a. 2 m.; 2) 2015-02-13 LR BK 140 str. 2 d. (dvi veikos), laisvės apribojimas 1 m. 3 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., BK 64' str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3, 2015-08-31 teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų (2015-12-18 paleistas atlikęs arešto bausmę); 3) 2016-09-09 LR BK 140 str. 2 d. areštas 60 parų, BK 64' str. 1 d. 1/3, areštas 40 parų, bausmę atliko Marijampolės PN nuo 2016-10-17,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01), 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01), 140 str. 3 d.

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Biržų m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2016-09-19 LR BK 145 str. 1 d. viešieji darbai 9 mėn., įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 35 val. per mėnesį visuomenės labui, BK 64' str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėn. viešųjų darbų bausmė, dalies viešųjų darbų bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. ir T. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2016-07-29 apie 22 val. Biržų m., Vilniaus gatvėje, ties namu Nr. 33, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, bendrais veiksmais: T. K. rankomis stumdydamas D. S., T. K. pastūmus D. S. iš nugaros pusės ir jį pargriovus ant žemės, gulinčiam ant žemės Dž. S. kartu įspirdami nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas ir padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, muštinę apatinės lūpos žaizdą, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam Dž. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01).

Taip pat T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-09-08 apie 18 val. Biržų m., Rotušės g. 2 esančiame sporto mokyklos stadione, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia vieną kartą spirdamas mažamečiui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), į kojas, dėl ko K. M. nugriuvo ir nusibrozdino dešinį kelį, t.y. šiais smurtiniais veiksmais sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam K. M. fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01), 140 str. 3 d.

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta visiškai. Padarytos veikos priskiriamos nesunkių veikų kategorijai. Inkriminuojamos veikos kvalifikuotos tinkamai.

Apklaustas teismo posėdžio metu, T. K. pripažino savo kaltę, kad bendrais veiksmais su savo broliu nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Tačiau nurodė, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Jis parodė, kad jis, eidamas pas brolį Vilniaus gatve, paprašė nukentėjusiojo cigaretės, tačiau nukentėjusysis jam cigaretės nedavė ir pats išprovokavo konfliktą. Kaltinamasis T. K. taip pat pripažino savo kaltę, nurodė, kad broliui susistumdžius su nukentėjusiuoju, jis pagalvojo jog jam reikalinga pagalba, todėl pribėgo ir trenkė nukentėjusiajam, pervertė jį ant žemės, sudavė keletą smūgių. Kaltinamojo T. K. parodymus, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis paneigia nukentėjusiojo Dž. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų R. S. ir J. M. duoti parodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad nerūkė cigaretės, nes jau 15 metų nerūko. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos nurodė, kad jiems žiurint į ant gatvės gulintį pusnuogį jaunuolį, prie jų priėjo kitas vaikinas ir pakalusė ko čia žiūrit, pradėjo stumdyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis gindamasis atsistūmė rankomis nuo T. K.. Tada ant šaligatvio gulėjęs jaunuolis pribėgo prie nukentėjusiojo ir jį pastūmė, nukentėjusysis parkrito. Katinamieji bendrais veiksmais spardė ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais. Tokius jo parodymus patvirtina VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 950/2016(05), kaltinamųjų neblaivumo duomenys. Iš nukentėjusiojo duotų parodymų matyti, kad dėl kaltinamųjų veiksmų aplinkiniams buvo sukeltas išgąstis, pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, kilo sumaištis. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad T. K. ir T. K. veiksmuose yra BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) sudėtis, o jų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01), visiškai įrodyta.

Kaltinamojo T. K. 2016-09-08 d. stadione padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) ir 140 str. 3 d. yra tyčiniai nesunkūs nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi (LR BK 11 str. 3 d.). Jo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, nes kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – sporto mokyklos stadione, matant kitiems asmenims, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį K. M., sukėlė jam fizinį skausmą ir tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teismo posėdžio metu, T. K. pripažino savo kaltę ir parodė, kad jis vieną kartą įspyrė mažamečiui K. M. į kojas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir nusibrozdino kelį. Tokius jo parodymus patvirtino nukentėjusiojo K. M., liudytojų J. Ž., K. Ž., K. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų duotų parodymų matyti, kad dėl T. K. veiksmų mažamečiam nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad T. K. veiksmuose yra LR BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) ir 138 str. 1 d. sudėtis, o jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) ir 138 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis T. K. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, T. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltės formą ir rūšį - veikos padarytos tyčia, į veikų stadiją - veikos baigtos, veikų motyvus ir tikslus, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2017-01-01) (2016-07-29 d. veika), lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., 13 p.).

Kaltinamojo T. K. atsakomybę, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2017-01-01) ir 140 straipsnio 3 dalyje (2016-09-08 d. veikos), lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Skiriant bausmes T. K., atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., 141-156), devynis kartus baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157-159), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 160-161), prisipažino nusikaltęs, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam T. K. gali būti skiriama inkriminuojamų straipsnių sankcijose nurodyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skiriamos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Teismas spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo T. K., įvertina, kad kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, anksčiau ir dabar teisimas už smurtinius nusikaltimus, į tai, kad nukentėjusiesiems atitinkamai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Tačiau kaltinamojo padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, neneigė kaltės ir ikiteisminio tyrimo metu, suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra darbingo amžiaus, planuoja įsidarbinti, atlyginti neturtinę žalą. Todėl esant pakankamui pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2017-01-01), lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam T. K., teismas atsižvelgia į kaltinamojo sveikatos būklę, asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, viešųjų darbų bausmės nebaigęs atlikti (2 t., b. l. 4-8), administracine tvarka baustas septynis kartus (2 t., b. l. 9-11), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 12-13), nevedęs, nukentėjusiojo atsiprašė, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2017-01-01) numatytos veikos įvykdymą, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, bausmę subendrinant su Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nukentėjusysis D. S. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (pateiktas advokato pinigų priėmimo kvitas 400 eurų (1 t., b. l. 75-77). Nukentėjusiojo patirtos teisinių paslaugų teikimo išlaidos, sumokėtos advokatui pripažintinos proceso išlaidomis. Pateiktas išlaidas patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas, jos nėra aiškiai per didėlės, todėl priteistinos iš kaltinamųjų.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį (nesunkus), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Nukentėjusysis nurodė, kad jam po įvykio buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo šoną, buvo sužalota ir siuvama lūpa, po įvykio dėl patirtų sužalojimų turėjo būti namuose, patyrė emocinį psichologinį diskomfortą, jam buvo nemalonu, nes vaikščiojo su ištinusia lūpa, nubrozdintu veidu. Dabar mieste jaučiasi nesaugiai, yra baimės jausmas, kad einant gatve gali bet kas užpulti, suspardyti, sudaužyti. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur, kurią prašo solidariai priteisti iš kaltinamųjų. Byloje nustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, todėl yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Kaltinamieji yra nedirbantys, neregistruoti darbo biržoje, tačiau jauno amžiaus, darbingi, bei atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji nusikalstamus veiksmus atliko bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio. Taip pat įvertintina, kad nukentėjusysis konflikto neprovokavo, ėjo pro šalį, buvo viešoje vietoje netikėtai sumuštas. T. K. nurodė, kad civilinio ieškinio suma per didelė, T. K. sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, į kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad civilinis ieškinys nėra per didelis, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam 2000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

T. K. 2016-07-30 buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 170-171), 2016-09-09 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194-196). 2017-03-22 d. Biržų rajono apylinkės teismas paliko galioti 2017-02-22 d. teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą (2 t., b. l. 100-101, 134-135) ir nustatė jo terminą 2 mėn., skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo dienos, t.y. 2017-03-21. Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str.).

Kaltinamajam T. K. panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri galios iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

T. K. buvo laikinai sulaikytas 2016-07-29 22 val. 30 min. (1 t., b. l. 167-168), paleistas 2016-07-31 14 val. 43 min. (1 t., b. l. 169), dar kartą buvo sulaikytas 2016-09-09 d. 1 val. 17 min. (1 t., b. l. 190-191), paleistas 2016-09-09 d. 12 val. 16 min. (1 t., b. l. 192-193). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str.).

T. K. 2016-08-02 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 40-41), iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

T. K. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2016-07-29 d. 22.30 val., (2 t., b. l. 37-38), paleistas – 2016-07-31 d. 14.40 val. (2 t., b. l. 39). Kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iš kaltinamųjų išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (2 t. pažyma, LR BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 273 straipsniu, 297 straipsniu, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2017-01-01) (2016-07-29 d. veika), 284 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2017-01-01) (2016-09-08 d. veika), 140 straipsnio 3 dalį (2016-09-08 d. veika) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2017-01-01) (2016-07-29 d. veika) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2017-01-01) (2016-09-08 d. veika) - 60 parų areštu;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2016-09-08 d. veika) - 60 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti 45 paras, išbūtas kardomajame kalinime – laikotarpį nuo 2017-03-21 iki 2017-05-04 d., laikinamjame sulaikyme nuo 2016-07-29 iki 2016-07-31 d. (2 paros) ir 2016-09-09 d. (1 para) ir laikyti jį atlikusiu 48 laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – pradėti dirbti ir tęsti darbą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

T. K. kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliekant šią kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. T. K. iš suėmimo paleisti nedelsiant teismo posėdžių salėje.

T. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) ir skirti jam 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. K. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 valandos iki 7 valandos ryto.

LR BK 63 str. 9 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėn. viešųjų darbų (210 val.) bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 1 metų 1 dienos laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. K. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 valandos iki 7 valandos ryto, įskaitant atliktą bausmę pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, t.y. 178 val. ir T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą 1 parą.

Į bausmės laiką įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-29 d. 22.30 val. iki 2016-07-31 d. 14.40 val. (2 dienos), vieną kardomojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (viso 4 dienas).

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

D. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš T. K. ir T. K. nukentėjusiajam D. S. 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

D. S. turėtas advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš T. K. ir T. K. priteisti po 200,00 Eur joms atlyginti.

Priteisti iš T. K. ir T. K. po 4,02 Eur pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.