- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-23
- Bylos Nr.
- T-916-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51550-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
- 2.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 13 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-386 nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bausmę vykdo keturis metus, neatliktos bausmės dalis - du metai. Asmuo per pastaruosius dešimt metų tris kartus buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nors ir žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino. Paskutinė nusikalstama veika - tęstinė, planuota, susijusi su kitais asmenimis. Asmuo menkina, racionalizuoja padarytą nusikaltimą, pateikia savo įvykių versiją, kaltindamas aplinkybes bei kitus asmenis, mano, kad tokios griežtos bausmės nenusipelnė. Nuteistasis turi patvirtintą deklaruotą gyvenamąją vietą, palaiko artimus ir konstruktyvius santykius su buvusia sutuoktine bei sūnumi. Nuteistasis turi oficialaus darbo laisvėje patirties, darbinė veikla laisvėje nuosekli, užsiėmė oficialia darbine veikla, bet toleravo ir nelegalų darbą. Bausmės atlikimo metu stebima motyvacija darbinei veiklai, turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju. Bausmės atlikimo pradžioje buvo išrankus darbo pobūdžiui (nedirbtų valgykloje, valytojų, tačiau dirbo gamyboje). Bausmės atlikimo metu nuteistasis įsitraukė į socialiai priimtino gyvenimo būdo kūrimą, vengia destruktyvių grupių. Nuteistasis turėjo problemų su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, jis linkęs ne tik paneigti, tačiau ir nuslėpti galimai su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas, tačiau šiuo metu šis veiksnys yra valdomas, atliekant bausmę nebuvo fiksuota vartojimo atvejų. Bausmės atlikimo metu asmuo du kartus buvo pažeidęs drausminę tvarką - drausmine tvarka nebaustas, 1 kartą baustas administracine tvarka (bauda sumokėta), penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą. Atlikdamas bausmę įgijo dvi specialybes. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, dirba už kalėjimo įstaigos ribų. Nuteistasis finansinių įsiskolinimų neturi, iš gaunamų pajamų pats save išlaiko, moka alimentus vaiko išlaikymui. Nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo kalėjimo siūlytose programose, lankė individualias psichologines konsultacijas, vyksta į trumpalaikes išvykas, išvykų metu pažeidimų nefiksuota. Atsižvelgiant į nuteistojo pastangas, jo atsakingą požiūrį ir realias galimybes sėkmingai reintegruotis į visuomenę, manytina, kad lygtinis paleidimas būtų pagrįstas ir tikslingas.
V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį - paskirta galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2021 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 19 d.
Anksčiau teistas.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas teismui pateiktu skundu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. B. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis turi patvirtintą deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią parvyksta trumpalaikių išvykų metu. Pažeidimai trumpalaikių išvykų į namus metu nefiksuoti. Šiuo metu dirba, turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju. Turi apie 20 metų stažą, ir teigia, jog apie 16 metų dirbo kelių įmonėje, o taip pat nurodo, jog yra dirbęs ir neoficialiai (statybose). Pagrindinis pajamų šaltinis buvo oficialus atlyginimas bei finansai gaunami vykdant individualią veiklą. Finansinių įsipareigojimų neturi, tačiau turi sūnų ir moka vaikui išlaikymą. Bausmės atlikimo metu dirba, pats save finansiškai išlaiko. Palaiko artimus, šiltus santykius su seserimi, dukterėčiomis, sūnumi, buvusia žmona. Bausmės atlikimo metu penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis noriai įsitraukia į įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklas, vengia destruktyvių grupių, orientuojasi į darbinės veikos vykdymą ir bendravimą su šeimos nariais. Nuteistasis jaučia poreikį save realizuoti visuomeniniame gyvenime, siekia susikurti socialiai palankią aplinką laisvėje, taigi supranta, kad ateityje jis turi laikytis visuotinai priimtinų taisyklių bei elgesio normų. Įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko prevencines programas. Teismo nuomone, V. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.
Teismas pažymi, kad V. B. per bausmės atlikimo du kartus pažeidė drausminę tvarką, tačiau nuobaudos nebuvo skirtos, 2024 m. birželio 5 d. buvo nubaustas administracine tvarka, bauda sumokėta. Ir nors nuteistasis nuobaudų neturi, tačiau teismas nevertina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvę lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiėmė veikla; skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjo atpažinti problemų; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; buvo būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo; motyvuotas užsiimti darbine veikla; turi patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė, nes šios aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis viso teistas du kartus, tačiau ankstesnis teistumas išnykęs. Vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Pirmojo teistumo atveju asmeniui buvo skirta laisvės apribojimo bausmė. Visgi, šios švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės nesustabdė asmens ir jis nusikalto pakartotinai. Per pastaruosius dešimt metų tris kartus buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir nors ir žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo planuota, tęstinė bei susijusi su kitais asmenimis (t. y. duodamas parodymus nurodė, jog medžiagas įsigijo prieš mėnesį, jas laikė rūsyje bei garaže, planavo pasidalinti su draugais). Nuteistasis vertinimo metu teigia, kad per daug pasitikėjo kitais asmenimis, buvo per daug geras kitiems ir pan. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, jog V. B. neatskleidžia asmenų, iš kurių įsigijo narkotines medžiagas. Visa tai suponuoja nuomonę, ne tik, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu asmuo pasidavė neigiamai įtakai, tačiau ir buvo susijęs su asmenimis linkusiais nusikalsti. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis yra gana pozityvus, gana pasitikintis savo jėgomis. Visgi, atkreipiamas dėmesys, jog asmeniui trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, moralinės brandos. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką kaltę pripažįsta, tačiau racionalizuoja, siekia pateisinti savo veiksmus netinkamai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Pernelyg nusikalstamos veikos detalizuoti nelinkęs, nurodo, jog per daug pasitikėjo mažai pažįstamu žmogumi. Taip dalį atsakomybės perkelia aplinkiniams, nors teigia, kad yra ir jo kaltės, nes apsiėmė padėti. Nemanė, kad taip baigsis, niekada tokiais dalykais neužsiėmė, galvojo, kad byla baigsis bausmės vykdymo atidėjimu ar pan., o ne realiu laisvės atėmimu. Toks mąstymas rodo, kad asmuo ne visada apgalvoja galimas pasekmes, linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe. Be to, pripažįsta, jog praeityje buvo pernelyg lengvabūdiškas, spontaniškas, impulsyvus bei pirma pasielgiantis, tik paskui vertinantis pasekmes. Teismas atkreipia dėmesį, kad be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę.
Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusį su disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, tuo tarpu nuteistajam buvo paskirta mažesnė nei minimali bausmė numatyta šio straipsnio sankcijoje, t. y. V. B. buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.
Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. LK-N-386.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. LK-N-386 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.