Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad jos tėvas V. K. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į Garažų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narius. Visi kooperatyvo nariai buvo sutarę savo lėšomis pasistatyti kiekvienam nariui burtų keliu ištrauktame žemės sklype garažą. Jokių ginčų dėl sklypų, garažų vietos nebuvo, garažai buvo statomi griežtai pagal turimą projektinę medžiagą. Jos tėvai garažą baigė galutinai statytis apie (duomenys neskelbtini) m. Statybos projektus visiems kooperatyvo garažams, leidimus statyti tvarkė kooperatyvo valdyba, statybos teisėtumą prižiūrėjo rajono architektas-inspektorius. Pastačius garažus, buvo leista jais naudotis, tvarkytis ir valdyti. (duomenys neskelbtini) m. tėvas mirė, jos motina A. E. K. paveldėjo savo vyro V. K. palikimą, tačiau kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ tėvo turėtą garažą negalėjo paveldėti, nes kooperatyvo valdyba nebuvo inventorizavusi garažus, jų įteisinusi kooperatyvo vardu, todėl negalėjo išduoti reikalingų pažymų nuosavybės įteisinimui. Motina tvarkingai toliau valdė, tvarkė ir prižiūrėjo garažą, kuris buvo daugiau naudojamas įvairiems daiktams susidėti. (duomenys neskelbtini) mirė motina, ji paveldėjo visą motinos turtą, tačiau neturėjo galimybės gauti reikalingų dokumentų iš kooperatyvo išsiskirsčiusios valdybos garažo paveldėjimui. Jai niekas netrukdė garažą valdyti, tvarkyti, naudotis ir atlikti visus kitus, kaip savininkės veiksmus. Jei garažų savininkai susitaria rinkti lėšas kuriam nors tikslui, pvz. žolės nupjovimui, kelio patvarkymui ir panašiai, ji visada prisideda. Garažą visą laiką nuo (duomenys neskelbtini) m. valdo ir tvarko be jokių trukdžių, nėra buvę jokių teisminių ginčų dėl garažo valdymo.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2023 m. rugsėjo 29 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Iš valstybės įmonės Registrų centro sprendimo matyti, kad R. V. prašymas atmestas, atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamąjį turtą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad šiuo sprendimu buvo paskirtas 1700 m² žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., garažų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“. Iš autogaražų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narų sąrašo matyti, kad į šio kooperatyvo narius buvo priimtas ir pareiškėjos tėvas V. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad garažas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį neįregistruotos, įrašų apie daikto valdymą, valdymo pagrindą nekilnojamojo turto registre nėra.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas V. K. garažų statytojų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ išskirtame žemės sklype (duomenys neskelbtini), būdamas šio kooperatyvo nariu, savo lėšomis pasistatė garažą su rūsiu, kurį (duomenys neskelbtini) m. pareiškėja paveldėjo, t. y. jį įgijo teisėtai, juo nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai naudojasi, tačiau nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neįregistravo. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. V. po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šio nekilnojamojo daikto valdymo nebuvo įregistravusi, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto daikto valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėja šį garažą būtų valdžiusi neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už ją teisių į jo valdomą patalpą, t. y. būtų valdžiusi ne kaip savo. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir pareiškimo rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvas garažą pasistatė savo asmeninėmis lėšomis (duomenys neskelbtini) m. ir šiuo garažu toliau pareiškėja naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) m.

Teismas atmeta suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodytas aplinkybes, kad nėra įrodymų, jog pareiškime nurodyto turto statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, kad garažą labai ligą laiką - maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjos tėvas, o vėliau ir ji, teisėtai ir nepertraukiamai valdė. Nuo nekilnojamojo turto pastatymo iki šiol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatūs asmenys jokių pretenzijų į pareiškime nurodytą turtą nereiškė. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai dėl tuometinės dokumentacijos tvarkymo, įstaigų buvimo vietos keitimo, neišliko. Garažą pareiškėja valdo viešai ir sąžiningai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad ji kreipėsi dėl kadastrinių matavimų bylos suformavimo ir tokia byla suformuota pastatui suteiktas unikalus numeris, užfiksuoti faktiniai duomenys dėl jų. Manytina, kad tik pareiškėjos pastangomis ir lėšomis pareiškime nurodytas turtas fiziškai išliko kaip nekilnojamo turto objektas.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad pareiškėja daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjamoje byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į patalpą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.