Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D.L., institucijos, paskyrusios nuobaudą – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovui Juliui Paulikui, 2010 m. birželio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.L. skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010-05-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gegužės 11 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos mieste „Lideikio“ stotelėje“, 2010 m. gegužės 11 d. 15.56 val. buvo patikrinta D.L., kuri važiavo autobusu Nr. 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be bilieto ir taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalį.

2010 m. gegužės 11 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūnės (toliau – ir Institucijos) nutarimu D.L. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį paskirta 80 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą, remdamasi jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Atsakomybė pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį iškyla už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto priemonės lengvatas.

Pareiga turėti važiavimo bilietą nustatyta Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų 1997 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 130 9.2.2. punktu, kuris nustato, jog keleivis privalo saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. Pareigą turintis keleivis privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padariusi pažeidimą ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą (b.l. 11), tačiau padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 10), liudytojų – R.G., O.K. parodymais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia turėjusi elektroninį važiavimo bilietą, tačiau per skubėjimą kontrolierei pateikusi ne elektroninį važiavimo bilietą, tačiau asmens tapatybės kortelę. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad važiavo pas šeimos gydytoją, kuri dirba prie buvusio kino teatro „Žemaitija“, tačiau į autobusą įlipus kontrolierei ji pasimetusi, todėl padavė asmens tapatybės kortelę ir skubiai išlipo iš autobuso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija dėl dokumentų supainiojimo nepagrįsta jokiais įrodymais. Pati D.L. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl ji, padavusi kontrolierei dokumentą, skubėjo išlipti iš autobuso „Lideikio“ stotelėje, kai jai reikėjo išlipti „Žemaitijos“ stotelėje iki kurios dar buvo keletas sustojimų, ir nepalaukė, kol kontrolierė patikrins paduotą dokumentą ir jai grąžins.

Liudytoja apklausta O.K. (pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą) parodė, jog ji prisimena situaciją, kai pažeidėja ilgai ieškojo važiavimo teisę patvirtinančio bilieto, tačiau jo nepateikė. Ji buvo nuvesta į kontrolierių autobusą, kuriame jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Prieš protokolo surašymą ji pateikė asmens tapatybės kortelę. Surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą D.L. atsisakė pasirašyti ir, palikusi asmens dokumentą, iš nuėjo. D.L. asmens tapatybės kortelė buvo pristatyta į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, o vėliau persiųstas į migracijos skyrių.

Liudytojas R.G. parodė, jog D.L. į kontrolierių autobusą atvesta dėl to, kad važiavo be bilieto. Ji ir kontrolierių autobuse ilgai ieškojo elektroninio bilieto, tačiau jo nepateikė. Teigė turintį bilietą, kurį paliko namuose. Ji atsisakė pasirašyti protokolą, paliko pateiktą asmens tapatybės kortelę. Liudytojas parodė, kad šią situaciją gerai pamena: mergina buvo su vaikinu, kuris, išlipęs iš autobuso nuėjo, jos nepalaukdamas. D.L. patvirtino, jog ji tą dieną važiavo autobusu kartu su savo draugu.

Nors D.L. skundą grindžia aplinkybe, kad ji turėjo elektroninį važiavimo bilietą, kurį buvo palikusi namuose, tačiau ši aplinkybė nešalina atsakomybės pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Pateiktas elektroninio bilieto važiavimo kvitas (b.l. 7) patvirtina, jog elektroninis bilietas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio 23 d. papildytas ir galiojo nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Tačiau papildymo kvite nurodyta, jog bilietas yra vardinis, o pažeidėjos pateiktoje elektroninio važiavimo bilieto kopijoje (b.l.20) nenurodytas jo turėtojo vardas ir pavardė. Tokiu būdu negalima išvada, jog pažeidėja turėjo elektroninį važiavimo bilietą. Net jei šis bilietas priklausė jai, byloje neginčijamai nustatyta, kad tokio bilieto patikrinti ji nepadavė kontrolierei, vadinasi keleivine transporto priemone važiavo be bilieto. ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo 60 iki 100 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nenustačiusi D.L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, skundžiamu nutarimu jai paskyrė pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

Teisminio nagrinėjimo metu D.L. alternatyviai prašo sumažinti paskirtą baudą, t.y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009).

Teismo posėdžio metu D.L. paaiškino, kad gyvena su draugu, šiuo metu laukiasi kūdikio, lanko pardavėjos kursus ir gauna 560 Lt dydžio stipendiją, kuri jai bus mokama iki š.m. spalio vidurio. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl sunkios finansinės padėties, nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas ir nėštumą. Jos nurodytos aplinkybės neprižįstamos išskirtinėmis, įtakojančiomis ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, D.L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Institucijos duomenimis už tapataus pobūdžio pažeidimą ji buvo bausta 2008 m. sausio 25 d. (b.l. 9). Ši aplinkybė nevertintina kaip atsakomybę sunkinanti, tačiau charakterizuoja asmenį kaip linkusį nusižengti nustatytai keleivių važiavimo tvarkai.

Teismas konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Įstatymų leidėjas, įvertindamas veikos pavojingumą visuomenei, nustato ir tam tikras priemones, kuriomis koreguojamas teisę pažeidusio asmens elgesys, taip pat daroma prevencinė įtaka jam ir kitiems asmenims. Įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų – nubausti ir auklėti teisės pažeidėją.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundo nepatenkinti.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūno 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą, kuriuo D.L. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį paskirta 80 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.