Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š., jos gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau ir – Institucija) atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-6-2021 (ROIK 21128751498) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2021 m. vasario 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2021 m. vasario 18 d. 10.00 val., Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos mstl., Jazminų g. 7, vertėsi gyvūnų augintinių veisimo verslo tikslais veikla ir pažeidė tokios veiklos atitikties teisės aktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje, 343 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 1 dalyje (b. l. 37–40).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas 2021 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-6-2021 (toliau ir – skundžiamas nutarimas) už ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 343 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą V. Š. paskyrė 745 Eur dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – daiktų – gyvūnų augintinių 22 vnt. konfiskavimu. Nutarime nurodoma, kad gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriamas veikloms, kurioms reikalinga gauti Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (toliau – VMVT), kaip kompetentingos institucijos, leidimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja faktiškai vykdė verslinį gyvūnų augintinių veisimą, neturėdama tam teisės aktuose nustatytų leidimų, nes ji nėra įtraukta į gyvūnų augintinių veisėjų registrą ir tuo pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – Veisėjų reikalavimai) 4, 8 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad tęstiniu laikotarpiu vykdyta verslinio šunų veisimo veikla, veikta organizuotai ir pasiruošus, tačiau neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų, t. y. pareiškėja nebuvo įregistravusi savo, kaip gyvūnų veisėjos, veiklos VMVT, todėl padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinį nusižengimą, už kurį pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį yra privaloma skirti pagamintos produkcijos ir įrankių konfiskavimą. Nutarime taip pat nurodyta, kad V. Š., laikydama 2 anglų buldogų mišrūnų pateles ūkiniame pastate, 3 kv. m plote, patalpoje vyraujant +10 °C temperatūrai, pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimą, kuris nustato prievolę gyvūnų laikytojui užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi gyvūnų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos atitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Nutarime teigiama, kad pareiškėja kartu pažeidė ir Veisėjų reikalavimų 18, 24 bei 30 punktus. Šiuose Veisėjų reikalavimų punktuose atitinkamai nurodyta, kad visiems gyvūnams augintiniams turi būti sudarytos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (Veisėjų reikalavimų 18 p.); patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, turi būti sumažinamas triukšmas iki minimalaus, palaikoma gyvūnų fiziologinius ir ekologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos. Rekomenduojama įrangoje ar patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, palaikyti Veisėjų reikalavimų 2 priede nurodytą rekomenduojamą aplinkos temperatūrą, t. y. 15–21°C (Veisėjų reikalavimų 24 p.); šunys negali būti laikomi visą laiką uždaryti gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje, išskyrus atvejus, kai vienam šuniui skiriamas grindų plotas atitinka Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias normas, taikomas neišvedamiems pasivaikščioti šunims (Veisėjų reikalavimų 30 p.). Todėl pareiškėja padarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (b. l. 51–54).

V. Š. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo panaikinti 2021 m. vasario 25 d. Institucijos skundžiamo nutarimo dalį, kuria V. Š. taikyta administracinio poveikio priemonė – daiktų (gyvūnų) konfiskavimas, bei dalį, kuria V. Š. buvo pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto Veisėjų reikalavimus.

Skunde pareiškėja nurodo, kad neginčija administracinės nuobaudos paskirtos pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su nutarimo dalimi, nustatančia, kad ji pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimą, kuris nustato prievolę gyvūnų laikytojui užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi gyvūnų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos atitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Šis pažeidimas yra siejamas su 2 anglų buldogų mišrūnų patelių, patikrinimo metu buvusių ūkiniame pastate, laikymo sąlygomis, nurodant, kad gyvūnai buvo laikomi 3 kv. m plote, patalpoje vyraujant +10 °C temperatūrai. Minėti gyvūnai yra laikomi ūkiniame pastate, tačiau jiems tenkantis plotas yra ženkliai didesnis negu 3 kv. m ir sudaro viso apie 12 kv. m, be to, gyvūnai nėra jame laikomi nuolat ir nepertraukiamai, jie yra kasdien išleidžiami ir į lauką. Ūkinis pastatas yra šildomas, pareiškėja jį kasdien šildo po kelis kartus, t. y. kūrena jame esantį pečių. Patikrinimo dieną pareiškėja pečių kūreno iš vakaro, o atvykus VMVT pareigūnams dalyvavo atliekamame patikrinime, todėl tuo metu temperatūra galimai galėjo nukristi šiek tiek žemiau, tačiau ūkiniame pastate neabejotinai vyravo teigiama temperatūra, kai lauke buvo minusinė, ko nebūtų patalpų nešildant. Pareiškėja rūpinasi augintinių laikymo sąlygomis ir saugo juos nuo šalčio. Patikrinimo dienos naktis buvo šaltesnė, todėl temperatūra galėjo nukristi kiek žemiau įprastos, tačiau pareiškėja savo gyvūnų sąmoningai nešaldo. Momentinis ir trumpalaikis temperatūros nukritimas negali būti pagrįstai laikomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto pažeidimu, juolab, jog pareiškėja kiekvieną parą po kelis kartus šildo minėtą ūkinį pastatą ir paiso augintinių sveikatos. Pažymėtina ir tai, kad nutarime yra pateikiama nuoroda tik į bendrąsias temperatūros rekomendacijas, o ne imperatyvius reikalavimus, todėl rekomendacijos negali būti pagrįstai siejamos su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto pažeidimu. Be to, pareiškėja nubausta, kad tęstiniu laikotarpiu buvo vykdyta verslinio šunų veisimo veikla, veikta organizuotai ir pasiruošus, tačiau neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų, t. y. pareiškėja nebuvo įregistravusi savo, kaip gyvūnų veisėjos veiklos VMVT, todėl nustatyta, kad pareiškėja padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį yra privaloma skirti pagamintos produkcijos ir įrankių konfiskavimą. Skundžiamame nutarime gyvūnų augintinių konfiskacija grindžiama iš esmės vienu motyvu – ANK 127 straipsnio 1 dalies pažeidimu, už kurį ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatyta taikyti administracinio poveikio priemonė – pagamintos produkcijos ir įrankių konfiskavimas, kuriais VMVT laiko 22 gyvūnus. Tačiau 22 gyvūnų konfiskavimas yra neproporcinga administracinio poveikio priemonė, ji nagrinėjamu atveju neatitinka šio konkretaus padaryto pažeidimo pavojingumo, pažeidėjos asmenybės, protingumo, teisingumo principų. Administracinio nusižengimo teisenos tikslų galima pasiekti netaikant byloje konfiskavimo. Nutarime yra konstatuota pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėja prisipažino padariusi ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant sunkinančių aplinkybių, turi būti svarstomas ir klausimas dėl padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ir/ar nedidelio pavojingumo. 2021 m. vasario 22 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole net 10 pareiškėjos augintinių yra įkainoti vos po 1 Eur, o mišrūnų jaunikliai įkainoti po 200–300 Eur, tad akivaizdu, kad gyvūnų konfiskavimas gali reikšti jų nugaišinimą. Patikrinimo metu pas pareiškėją nenustatyta jokių esminių gyvūnų gerovės pažeidimų, o formalūs su veiklos registravimu ir susiję pažeidimai iš esmės nepažeidžia pačių gyvūnų gerovės, tai yra, nesukelia gyvūnams jokių nepatogių išgyvenimų, nustatyta, kad gyvūnai patikrinimo metu rasti visiškai sveiki. Vien nutarimu paskirta 745 Eur piniginė bauda yra ypač didelė ir reikšminga pareiškėjai. Jos vykdyta veikla yra smulki ir faktinio pelno neduoda, nes jos turimi gyvūnai nėra grynaveisliai ir neturi kilmės dokumentų. 22 konfiskuojamų augintinių priežiūra ir išlaikymas yra brangesnis, negu nedidelės gautos mišrūnų jauniklių pardavimo pajamos. Nors Pareiškėjos veikla formaliai laikoma ūkine veikla, tačiau ji faktiškai yra nuostolinga, o pareiškėja ja užsiima tik dėl meilės gyvūnams. Ši veikla yra jos hobis, o ne pragyvenimo šaltinis, todėl gyvūnų praradimas pareiškėjai yra ypatingai skausmingas ir neadekvatus jos vykdytai veiklai bei tuo sukeltiems faktiniams padariniams. Vertinant gyvūnų auginimo sąlygas pas pareiškėją, akivaizdu, kad gyvūnais buvo ypatingai gerai rūpinamasi, visi jie buvo sveiki, mylimi, jiems užtikrinamos tinkamos priežiūros sąlygos, jie gali laisvai judėti, žaisti, tarp gyvūnų nėra konkuravimo, visi gyvūnai gerai maitinami, girdomi, puikiai socializuoti, jų konfiskavimas akivaizdžiai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei visuomenės interesui paisyti gyvūnų gerovės ir apsaugos. Vien tik gyvūnų paėmimo iš šeimininko poelgis iš esmės yra žalingas gyvūnui, turinčiam prieraišumą prie mylinčio šeimininko. Visų aukščiau nurodytų faktinių ir pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti VMVT nutarimo dalį dėl gyvūnų konfiskavimo arba ją pakeisti (susiaurinti).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad skunde pareiškėja prašo pakeisti nutarimą, pašalinti iš jo dalį dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto pažeidimo. Institucija nesutinka su šiuo pareiškėjos prašymu, kadangi patikrinimo vietoje pareigūnai tikrina ir patikrinimo akte fiksuoja patikrinimo metu esančias visas aplinkybes, kurios yra matomos ir kaip nurodyta patikrinimo akto klausimyne, esančioje patikrinimo akto formoje, patvirtintoje VMVT direktoriaus 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. B1-297 „Dėl Patikrinimo akto ir jo priedo formų patvirtinimo“, todėl šio pažeidimo fiksavimas tiek patikrinimo akte, tiek skundžiamame nutarime yra pagrįstas ir negali būti pašalintas iš nutarimo. Patikrinimo akte užfiksuota, kad ūkiniame pastate laikomos 2 anglų buldogų mišrūnų patelės (pagal gyvūnų laikytojos pasakymą, vyresnio amžiaus apie 6–7 m.), 3 kv. m plote, patalpoje vyrauja +10°C temperatūra ir tuo pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto, Veisėjų reikalavimų 30 punktą, 2 priedo 8 dalies reikalavimus, kadangi patikrinimo metu patalpos temperatūra neatitiko rekomenduojamos gyvūnų augintinių laikymo temperatūros normos. Pažymėjo, kad VMVT Kauno departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjos paaiškinimą, kad ūkinis pastatas kasdien yra šildomas, tačiau pasikeitus oro sąlygoms bei atvykus pareigūnams atlikti patikrinimą, nespėjo pašildyti patalpos ir temperatūra dėl to galėjo nukristi žemiau, bei į tai, kad gyvūnus augintinius pareiškėja esant geroms oro sąlygoms išleidžia pasivaikščioti, kitus tyrimo metu surinktus duomenis, šių aplinkybių nevertino kaip žiauraus elgesio su gyvūnais, todėl šio pažeidimo fiksavimas pareiškėjos administracinės nuobaudos skyrimui esminės įtakos neturi. Taip pat, atsiliepime nurodoma, kad visi gyvūnai konfiskuoti pagrįstai, kadangi VMVT Kauno departamentas, įvertinęs visą surinktą informaciją apie pareiškėjos veiklą, jos veikloje nustatė verslinio gyvūnų augintinių veisimo požymius. Pagal Veisėjų reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, o V. Š. gyvūnų augintinių laikymo ir veisimo vietose rasta 25 gyvūnai augintiniai (17 šunų ir 8 katės), faktiškai rasti neseniai išveisti šunų ir kačių jaunikliai (2 vados šuniukų, viso 8 jaunikliais ir 1 vada kačiukų, viso 4 jaunikliai), taip pat nustatyta, kad pareiškėja internete skelbimuose siūlo parduoti savo veisiamų gyvūnų augintinių atvestus palikuonis. Gyvūnų augintinių veisimo veiklos specifika yra gyvūnų augintinių dauginimas ir jų palikuonių gavimas, kas yra vykdomos veiklos rezultatas, todėl tiek tėviniai gyvūnai, tiek palikuonys atitinka ir produkcijos, ir įrankio požymį. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, bei vadovaujantis ANK 127 straipsnio 4 dalimi, kuriame numatyta, kad pritaikius ANK 127 straipsnio 1 dalį, privalomas pagamintos produkcijos, įrankiai, žaliavos ir šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas, t. y. tais atvejais, kai gyvūnai veisiami neteisėtai, tėvinius ir išvestus gyvūnų jauniklius privaloma konfiskuoti, darytina išvada, kad VMVT Kauno departamentas gyvūnų augintinių konfiskavimą taikė pagrįstai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Š. atstovas patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja neginčija esminio pažeidimo, t. y. tai, kad ji vykdė veiklą neturėdama įregistravusi veisimo veiklos. Nesutinka su ta nutarimo dalimi, kurioje įrašyta, kad V. Š. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą, t. y. iš esmės dėl temperatūros palaikymo patalpose. Be to temperatūros reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio, o ne imperatyvūs. Pagal teisės aktus rekomenduojama žemiausia temperatūra patalpose, kur būna gyvūnai, +12°C, tad 2 laipsnių skirtumas galėjo susidaryti patikrinimo metu atvėsus patalpoms. Pagrindinis reikalavimas šitoje byloje yra susijęs su prašymu taikyti V. Š. atžvilgiu švelnesnę priemonę ir netaikyti gyvūnų konfiskavimo. Motyvai, dėl ko prašoma taikyti švelnesnę priemonę, yra tai, kad V. Š. nežinojo, kad jai reikėjo įsiregistruoti veisėja, tačiau kuomet buvo atliekamas patikrinimas vietoje, buvo pildomas patikrinimo aktas, jame buvo lyginamos ir tikrinamos atitiktys reikalavimų, kurie yra taikomi veisėjams, ir nustatyta, kad gyvūnų gerovė, vykdant veisimo veiklą, yra užtikrinta iš esmės pilnumoje, t. y. de fakto V. Š. reikalavimus, kurie keliami veisėjams, kurių ji turėtų laikytis, jeigu ji būtų užsiregistravusi veisėja, vykdė tinkamai ir gyvūnų gerovė buvo užtikrinta pilnai. Nurodo, kad žiauraus elgesio su gyvūnais nenustatyta, todėl toks straipsnis turi būti išbrauktas. Gyvūnai nėra veisliniai, neturi kilmės dokumentų, veikla nėra nešanti pelno, dalis gyvūnų yra seni arba per jauni ir nėra tinkami veisimui. Tai formalus trūkumas, kad V. Š. laiku nepasikreipė ir leidimo negavo. Todėl gali būti taikoma švelnesnė administracinio poveikio priemonė. Nurodo, kad gyvūnų konfiskacija yra neproporcinga priemonė tokiai veiklai ir tos veiklos pavojingumui, numatytas pagal straipsnio dispoziciją, ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad patikrinimo metu gyvūnų laikomose patalpose buvo nustatyta +10°C temperatūra, kuri nėra kritinė, bet pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą turi būti +15°C–+20°C temperatūra. Nurodo, kad pareiškėja paaiškino, kad ji nespėjo pašildyti patalpos, be to vyko patikrinimas, todėl galėjo patalpos atvėsti. Institucija atsižvelgė, kad nebuvo sistemingai žiauriai elgiamasi su gyvūnais, todėl pažeidimą traktavo ne kaip ANK 346 straipsnio 16 dalį, o kaip Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą ir taikė ANK 346 straipsnio 1 dalį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. Š. nepažeidė gyvūnų gerovės reikalavimų, išskyrus temperatūrinius skirtumus, jos gyvenamajame name buvo geros sąlygos gyvūnams gyventi, gyvūnai turėjo atskirus kambarius, tačiau konfiskavimas buvo vertintas todėl, kad taip numato straipsnio dispozicija, o švelnesnę priemonę galėtų taikyti teismas, todėl dėl gyvūnų konfiskavimo palieka spęsti teismui.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. teismui pateiktu skundu neneigia padariusi jai inkriminuotų nusižengimų pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, 343 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 1 dalį, tačiau prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria V. Š. taikyta administracinio poveikio priemonė – daiktų (gyvūnų) konfiskavimas, bei dalį, kuria V. Š. buvo pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus.

Iš bylos duomenų – gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamose patalpose, patikrinimo akto, V. Š. paaiškinimo, administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad V. Š. už jai inkriminuotų nusižengimų pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, 343 straipsnio 1 dalį, padarymą nubausta pagrįstai.

Pareiškėja ginčija Institucijos skundžiamame nutarime nurodyto teisės akto – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimų pažeidimą, kuriuose įtvirtinta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi veiksmai kaip gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Pagal teisės aktus rekomenduojama, kad žemiausia temperatūra patalpose, kur būna gyvūnai, būtų ne mažiau +12°C. Pati pareiškėja paaiškino, kad ūkinis pastatas, kuriame laikomos 2 anglų buldogų mišrūnų pateles, yra šildomas, pareiškėja jį šildo kasdien po kelis kartus (kūrena jame esantį pečių), taip pat pečius buvo kūrentas iš vakaro prieš patikrinimo dieną, o kadangi atvykus VMVT pareigūnams, ji dalyvavo atliekamame patikrinime, todėl tuo metu pečiaus nepakūreno ir temperatūra galėjo nukristi šiek tiek žemiau, tačiau ūkiniame pastate vyravo teigiama temperatūra, kai lauke buvo minusinė, ko nebūtų patalpų nešildant, be to, patikrinimo dienos naktis buvo šaltesnė, todėl temperatūra ir dėl to galėjo nukristi kiek žemiau įprastos. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė taip pat patvirtino, kad V. Š. nepažeidė gyvūnų gerovės reikalavimų – jos gyvenamajame name buvo geros sąlygos gyvūnams gyventi, gyvūnai turėjo atskirus kambarius, išskyrus temperatūrinius skirtumus. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad iš teisės aktų formuluočių matyti, kad temperatūros reikalavimai yra ne imperatyvūs, o rekomendacinio pobūdžio, sprendžia, kad 2 laipsnių skirtumas galėjo susidaryti patikrinimo metu atvėsus patalpoms, pareiškėjai nespėjus papildomai pakurti pečiaus, be to, vyko patikrinimas, todėl varstomos durys taip pat galėjo atvėsinti patalpas, tuo tarpu iš patikrinimo aktu nustatytų aplinkybių, pareiškėjos bei Institucijos atstovės paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėja rūpinasi augintinių laikymo sąlygomis ir saugo juos nuo šalčio.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad užfiksuotas vienkartinis gyvūnų laikymas dviem laipsniais mažesnėje nei rekomenduojama temperatūroje nėra žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto, todėl iš Institucijos 2021 m. vasario 25 d. nutarimo šalintina dalis, kuria V. Š. buvo pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus.

Tačiau net ir nustačius, kad V. Š. nepažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimų, dėl kitų šio Įstatymo reikalavimų pažeidimų jos veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir už šio nusižengimo padarymą V. Š. taip pat yra nubausta pagrįstai.

Taip pat pareiškėja V. Š. prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – daiktų (gyvūnų) konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

ANK 127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.

Nustatyta, kad V. Š., neįsiregistravus veisėjų veiklos, elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė ANK 127 straipsnyje nurodytą pažeidimą, todėl jos patiriami nepatogumai yra jos pavojingo elgesio rezultatas ir pasekmė. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau už panašaus pobūdžio pažeidimus ji nebuvo bausta, todėl šis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu, jis nėra būdingas ir dėsningas jos elgesio rezultatas. Dėl padaryto nusižengimo V. Š. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prisipažino ir gailėjosi – teismas tai laiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, kad dėl nusižengimo V. Š. gailisi, supranta savo kaltę, kritiškai vertina savo neigiamo elgesio pasekmes ir kad tai jai jau padarė pakankamą poveikį, patvirtina, kad ji sutinka su jai paskirta 745 Eur bauda ir jos neskundžia (b. l. 7–15). Be to, Institucijos 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo akte (b. l. 17–19) konstatuota, kad gyvūnų gerovė, V. Š. vykdant veisimo veiklą, yra užtikrinta iš esmės pilnumoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Š. laikomi gyvūnai nėra veisliniai, neturi kilmės dokumentų. V. Š. paaiškino, kad ši veikla neneša didelio pelno, yra daugiau jos hobis, dalis gyvūnų yra seni arba per jauni ir jie nėra tinkami veisimui. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. Š. nepažeidė gyvūnų gerovės reikalavimų, išskyrus temperatūrinius skirtumus, jos gyvenamajame name buvo geros sąlygos gyvūnams gyventi, pažymėjo, kad gyvūnus konfiskuoti ar taikyti švelnesnę priemonę galėtų tik teismas.

Minėtos aplinkybės rodo, kad konfiskacija gyvūnų, kurie iš esmės nėra veisliniai, neturi kilmės dokumentų, dalis gyvūnų yra per seni ar per jauni veisimui, be to, gyvūnų gerovės reikalavimai nebuvo pažeisti, gyvūnams gyventi V. Š. namuose yra sudarytos geros sąlygos, jie turi atskirus kambarius, yra neproporcinga priemonė. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, V. Š. po Institucijos atlikto patikrinimo netrukus ėmėsi priemonių įteisinti savo ūkinę veiklą (2021 m. vasario 23 d. pateikė prašymą dėl ūkio subjekto įregistravimo, b. l. 45). Be to, atsižvelgiant į Nutarimo konfiskuoti gyvūną vykdymo, konfiskuoto gyvūno perdavimo, įtraukimo į apskaitą, saugojimo (laikymo) ir pripažinimo atliekomis tvarkos aprašo (patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. B1-488) nuostatas, atsižvelgiant, kad V. Š. laikomi gyvūnai nėra grynaveisliai, yra atitinkamų gyvūnų mišrūnai, didelė tikimybė, kad juos konfiskavus, jie gali būti pripažinti netinkamais realizuoti (parduoti) ar mažaverčiais ir būtų sprendžiama, ar juos galima neatlygintinai perduoti kito asmens nuosavybėn, ar gyvūnas vis dėlto turi būti nugaišinamas (Tvarkos aprašo 22 punktas). Todėl, teismo įsitikinimu, gyvūnų paėmimas iš V. Š. namų, kur jiems sudarytos tinkamos sąlygos gyventi visavertį gyvenimą, kur jais yra rūpinamasi, jie yra mylimi, būtų neprotinga ir neproporcinga priemonė.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais konstatuotina, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant V. Š. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nekonfiskuojant iš jos 22 vnt. gyvūnų augintinių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjos V. Š. skundas tenkintinas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021 m. vasario 25 d. nutarimas pakeistinas – panaikintina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021 m. vasario 25 d. nutarimo dalis, kuria V. Š. buvo pripažinta pažeidusi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus, bei, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikintina 2021 m. vasario 25 d. nutarimo dalis, kuria V. Š. buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – gyvūnų augintinių 22 vnt. konfiskavimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Š. skundą tenkinti, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021 m. vasario 25 d. nutarimą pakeisti – panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021 m. vasario 25 d. nutarimo dalį, kuria V. Š. buvo pripažinta kalta pažeidusi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus, bei, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti 2021 m. vasario 25 d. nutarimo dalį, kuria V. Š. buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – gyvūnų augintinių 22 vnt. konfiskavimas.

Kitas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021 m. vasario 25 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.