Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Judira“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2016 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teismo įsakymą dėl skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Judira“. Skolininkė UAB „Judira“ pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi prieštaravimus priėmė ir informavo kreditorę UAB „Talša“, kad ji turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pateikti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. UAB „Talša“ pateikė ieškinį, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti patikslintą ieškinį tam, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla negali būti toliau nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, nurodydama, kad ieškinys yra pareikštas pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles, o pagal CPK 424 straipsnį ieškinys gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka.

8. CPK 439 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

9. Savo esme ir teisine prigimtimi dokumentinis procesas yra ieškovo reikalavimų nagrinėjimas pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau šio proceso ypatumas yra tas, kad reikalavimai nagrinėjami pagal supaprastintą procedūrą taikant bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XXII skyriuje. CPK numatytos dvi sumarinio (pagreitinto) proceso formos (CPK XXII ir XXIII sk.). Abiem šioms formoms yra būdinga tai, kad sprendimą (preliminarų sprendimą ar teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 427 straipsnio 3, 4 dalys, 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). CPK XXII ir XXIII skyriuose įtvirtintomis proceso formomis iš esmės siekiama pagreitinti bylų išnagrinėjimą, sumažinti teismo darbo krūvį, automatizuoti procesą ir padaryti jį pigesnį. Abiejų sumarinio proceso tvarka priimtų sprendimų bendras bruožas yra tas, jog šių sprendimų įsiteisėjimas yra nulemtas priešingos šalies sutikimo su priimtu procesiniu sprendimu, t. y. prieštaravimų nustatytu terminu nepareiškimo. Taip pat pažymėtina, jog CPK 441 straipsnyje numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą (CPK 441 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Nagrinėjamu atveju ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti 154, 95 Eur skolą, 200,00 Eur netesybų, 40,00 Eur sumą, t. y. ginčas dėl nedidelės piniginės sumos. Ieškovė prašo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

11. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog nagrinėjamu atveju ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka yra netikslinga, vertino tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškiniu visiškai ar iš dalies sutinka, priėmus preliminarų sprendimą, galimai būtų gauti atsakovės prieštaravimai ir preliminarų sprendimą reikėtų peržiūrėti bei priimti galutinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

12. Spręsdamas dokumentinio proceso tvarka pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar ieškinio turinys atitinka CPK 425 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, ar yra pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai, ar jie yra leistini, ar sumokėtas žyminis mokestis (CPK424 straipsnio 2 dalis, 425 straipsnis). Jeigu teismas nustato ieškinio trūkumų dokumentiniame procese, jie šalinami vadovaujantis bendromis ginčo teisenos taisyklėmis (CPK 138 straipsnis, 427 straipsnio 1 dalis). CPK 424 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jeigu pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka tokiems įrodymams taikomų leistinumo reikalavimų arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Sprendimas, ar bylą galima nagrinėti pagal pateiktus įrodymus dokumentinio proceso tvarka, ar skirti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles yra teismo prerogatyva, ir yra nekvestionuojama. Padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 424 straipsnio 2 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino tik aplinkybes, kad skolininkė reiškė prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ir, kad gali ateityje pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas netaikyti dokumentinio proceso. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar yra pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas reikalavimas ir, ar ieškinys pagal pateiktus įrodymus gali būti tenkinamas.

14. Apeliacinės instancijos vertinimu ieškinys yra pareikštas pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles, ieškovės ieškinio dalykas yra leistinais rašytiniais įrodymais pagrįsti piniginiai reikalavimai, su ieškiniu yra pateikti rašytiniai įrodymai, įrodymas apie sumokėtą žyminį mokestį. Dokumentinis procesas yra leistinas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą ieškinį ir jo priedus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą ir ieškinio trūkumų šalinimą, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.