Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-417/2013

Teisėjas G. S. Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.

2013 m. balandžio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal išteisintosios M. Š. ir nukentėjusiųjų D. S., M. S., I. S. advokato V. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų M. S., I. S. ir D. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš I. S. ir D. S. išieškota 1000 litų proceso išlaidų M. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. buvo kaltinama pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2012-01-12, tikslus darbo dienos laikas nenustatytas, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Gamyklos g. 29, Gargžduose, surašė neatitinkantį tikrovės skundą, jame nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nepilnamečio M. S. neteisėtus veiksmus, o būtent, kad pastarasis, M. S., 2012-01-06, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), su kitais trimis neatpažintais paaugliais, M. Š. ir jos šeimos nariams būnant namuose nurodytu adresu, kelis kartus stipriai kumščiais daužė į namo, esančio nurodytu adresu langą, taip pakartotinai išgąsdindami M. Š. ir jos šeimos narius, taip pat melagingai pranešė, kad belaukiant policijos pareigūnų, minėti jaunuoliai (suprantama, ir M. S.), sudavė kumščiu į kito kambario langus, stipriai išgąsdindami M. Š. dukrą. Tęsdama nusikalstamą veiką M. Š. taip pat paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją apie tai, kad kaimynų vaikų poelgiai kartojosi nuolat nuo 2011 metų gruodžio mėnesio galo, be to, minėti jaunuoliai (suprantama, kad ir M. S.) nuolat Panoramos g. akligatvyje, Ginduliuose, Klaipėdos r., garsiai keikiasi necenzūriniais žodžiais, spjaudosi ir įžūliai elgiasi.

M. Š. kaltinama ir tuo, kad ji savo veiksmais, žodžiu ir raštu užgauliai pažemino žmones, o būtent:

ji 2012-01-26, tikslus darbo dienos laikas nenustatytas, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), duodama paaiškinimus tyrėjui T. K., būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, užgauliai pažemino nepilnamečio sūnaus M. S. tėvus, asmeniškai suprasdama ir nurodydama, kad „kaimynai patys skatina savo vaiką Martyną konfliktams su mumis“ (citata iš M. Š. paaiškinimo), tai yra pastarieji toleruoja ir skatina nepilnamečio M. S. neteisėtus veiksmus gąsdinant M. Š. ir jos šeimos narius.

Nukentėjusysis D. S. bei nukentėjusiųjų atstovas prašo jų apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios – atmesti.

Išteisintosios M. Š. ir nukentėjusiųjų Deivido, Martyno ir I. S. advokato V. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išteisintosios M. Š. apeliacinio skundo argumentų

BPK 105 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Apylinkės teismas priimdamas sprendimą M. Š. priteisti dalį jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atsižvelgė į baudžiamosios bylos pobūdį, jos apimtį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant priteistinų advokato išlaidų dydį paprastai ir baudžiamosiose bylose kaip atitikmuo yra naudojami Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius. Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 850 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. gynėjas advokatas dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie apytiksliai truko nuo 20 min. iki 2 val. 30 min. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir laiko suma skaičiuojama minutėmis bei apvalinama – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Rekomendacijų 8.18 punkte rekomenduojamos maksimalios 0,15 MMA dydžio išlaidos – 120 Lt už atstovavimo teisme valandą. Tuo tarpu advokato baigiamosios kalbos pateikimas prie teisiamojo posėdžio protokolo negali būti vertinamas kaip procesinio dokumento ruošimas, kadangi gynėjo baigiamoji kalba yra teisiamojo posėdžio sudėtinė dalis ir tai, kad advokatas pasirinko ją susirašyti ir perskaityti, negali būti vertinama kaip procesinio dokumento ruošimas. Todėl įvertinant konstatuotas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad priteistoji 1000 Lt suma M. Š. jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra teisinga ir pagrįsta. Priteisti visas jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nėra teisinio pagrindo. M. Š. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl M. Š. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį

Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį ir to nori.

Tuo tarpu šmeižimu pagal objektyviuosius požymius laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Baudžiamosios teisės teorijos prasme, turint omenyje subjektyviuosius minėtame straipsnyje apibrėžto nusikaltimo sudėties požymius, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kadangi skleidžiami, atkreiptina, aiškiai melagingi prasimanymai – kaltininkas suvokia, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės, yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę. Maža to, šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. prasimanymai skleidžiami tiesiogiai ir siekiant apšmeižti žmogų, tiesiogiai suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir būtent šitaip siekiant jį pažeminti.

Tiek įžeidimas, tiek šmeižimas yra nusikalstamos privataus kaltinimo pobūdžio veikos, kai nukentėjęs asmuo pats sprendžia, ar jomis interesai paliesti yra taip stipriai, kad dėl to verta kreiptis teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Tačiau privataus kaltinimo pobūdis nereiškia, kad bet kokia kito asmens veika pasireiškianti tam tikros nuomonės, minčių išreiškimu, savaime gali būti vertinama kaip šmeižimas, įžeidimas BK 154 straipsnio 1 dalies, 155 straipsnio 1 dalies kontekste. Kad veika galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, ji privalo turėti visus sudėties požymius: subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę.

Nagrinėjamuoju atveju tiek nusikaltimas – šmeižimas, tiek įžeidimas, kaip minėta, yra tyčinės nusikalstamos veikos. Tai reiškia, jog kaltininkas suvokia, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės, yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, abiem paminėtaisiais atvejais to yra norima ir siekiama.

Savo ruožtu įvertinant tarp ginčo šalių susiformavusią bendravimo formą, modelį panašu, kad tarp šių asmenų yra susidaręs abipusis nepasitenkinimas vienas kito veiksmais, žodžiais ir bet kokie iš jų savaime yra kriminalizuojami, juos traktuojant kaip nusikalstamus.

M. Š. išsakyta nuomonė, jog nepilnamečiam M. S. nuolat girdint šeimoje tėvų samprotavimus apie kaimynę, apie jų nuomonę jos netinkamą elgesį, reakciją į tam tikrus dalykus, visiškai natūralu, kad M. S., 14 metų paaugliui, ganėtinai lengva suformuoti neigiamą nuomonę apie kitą žmogų jau vien dėl to, kad pastarąją išsako jo tėvai. Todėl M. Š. išsakyti pastebėjimai policijos pareigūnams, jog M. S. irgi per neigiamą požiūrį į kaimynus yra įtraukiamas į suaugusiųjų konfliktus, dėl ko 2012-01-06, apie 22 val., galėjo kumščiais trankyti į M. Š. namo langus, negali būti vertinamas kaip tyčinis neigiamas ir nepadorus nukentėjusių asmenų vertinimas. Tas pats konstatuotina ir dėl M. Š. kaltinimo apšmeižus M. S., jog šis įvykio vakarą kartu su draugais galėjo gąsdinti M. Š. bei jos šeimos narius, trankydami į namo langus kumščiais. Pirmosios instancijos teismas itin detaliai išanalizavo įvykio vakaro aplinkybes, t. y. kurios iš jų leidžia konstatuoti, kad 2012-01-06, apie 22 val., M. S. galėjo būti vienas iš vaikinų, kurie beldė į M. Š. langus. Ir ši analizė (šių aplinkybių apeliaciniam teismui neatkartojant), leidžia teisėjų kolegijai sutikti su tuo, jog byloje nėra surinkta duomenų, jog M. Š. nusikalstamai siekė paskleisti apie M. S. tikrovės neatitinkančią, galinčią jį paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą juo informaciją, nei jos suvokimas, kad jos paskleistos žinios policijos pareigūnams neatitinka tikrovės, yra melagingos ir prasimanytos. Priešingai, apygardos teismo nuomone, M. Š. pasirinko itin civilizuotą iškilusių klausimų sprendimo būdą, t. y. kreiptis į policijos pareigūnus, kad pastarieji išsiaiškintų, kas trikdė jos bei jos šeimos poilsį, gana vėlyvu laiku, chuliganiškai beldžiant į namo langus.

Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo naikinti M. Š. priimto išteisinamojo nuosprendžio.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išteisintosios M. Š. advokatas byloje už suteiktas teisines paslaugas pateikė pinigų – 300 Lt ir 200 Lt – priėmimo kvitus. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš D. S., I. S. M. Š., įvertinant aplinkybę, kad jos apeliacinis skundas atmestinas, priteistina dalis jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

išteisintosios M. Š. ir nukentėjusiųjų D. S., M. S., I. S. atstovo advokato V. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš D. S. ir I. S. M. Š. 300 Lt turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.