Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1869-754/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
1-1869-754/2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03215-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Kaltinamasis
J. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1869-754/2013Proceso Nr. 1-12-1-03215-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1., 2.10.1. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. K. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-03215-09, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

J. L. kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus:

ji, laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2009-09-23 būdama UAB „RIMI LIETUVA" prekybos centro RIMI Nr. 32, esančio Jeruzalės g. 4, Vilniuje, vyr. kasininke, materialiai atsakinga už centrinėje kasoje esančias pinigines lėšas, nuo 2007-12-10 žinodama, kad centrinėje kasoje trūksta 2500 litų, tyčia, siekdama nuslėpti šį trūkumą, į 2007-12-11 11:59:07 kasos žurnalo ataskaitą įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad centrinėje kasoje pagal buhalterinius dokumentus turi būti grynųjų pinigų suma - 95 136, 40 litų, nors realiai trūko 2500 litų. bei patvirtino šiuos melagingus duomenis savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - kasos žurnalo ataskaitą bei šį dokumentą panaudojo, pateikdama jį UAB „RIMI LIETUVA" buhalterijai, esančiai Vilniuje, Savanoriu pr. 16, po ko tęsdama nusikalstamą veiką ir siekdama nuslėpti grynųjų pinigų trūkumą centrinėje kasoje, iki 2009-09-23 toliau klastojo kasos žurnalo, laikotarpio nuo 2007-12-12 iki 2009-09-21, ataskaitas bei UAB „RIMI LIETUVA" prekybos centro RIMI Nr. 32 pinigų inventorizavimo aprašus - sutikrinimo žiniaraščius - 2008-01-02, 2008-02-01, 2008-03-01, 2008-04-01, 2008-05-01, 2008-06-01, 2008-07-01, 2008-08-01, 2008-09-01, 2008-10-01, 2008-11-01, 2008-12-01. 2009-01-01, 2009-02-01, 2009-03-01, 2009-04-01, 2009-05-01, 2009-06-01, 2009-07-01, 2009-08-01, 2009-09-01. įrašydama juose žinomai neteisingus duomenis apie grynųjų pinigų likutĮ centrinėje kasoje, nors žinojo, jog žiniaraščiuose nurodytos grynųjų pinigų sumos kasoje realiai nėra, tokiu būdu klastojo tikrus dokumentus - kasos žurnalo ataskaitas bei inventorizavimo aprašus - bei šiuos dokumentus panaudojo pateikdama UAB „RIMI LIETUVA" buhalterijai, esančiai Vilniuje, Savanorių pr. 16.

Kaltinamosios kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamoji J. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „Rimi Lietuva" prekybos centre RIMI Nr. 32, adresu Jeruzalės g. 4, Vilniuje, pradėjo dirbti nuo 2005-10-25 ir buvo atleista 2009-09-23 paaiškėjus pinigų trūkumui centrinėje kasoje. Pradžioje ji dirbo kasininkės-pardavėjos pareigose, maždaug nuo 2006-11-01 pradėjo dirbti vyr. kasininkės pareigose. Paskutiniu metu su ja vyr. kasininkių pareigose dirbo V. V. ir I. Ž.. V. V. šiose pareigose pradėjo dirbti maždaug nuo 2007 m. vasaros, o I. Ž. maždaug nuo 2009 m. rugsėjo mėn. Jos dirbo po vieną, pamainomis kas 4 dienas. Vyr. kasininkių darbo laikas daugiausiai būdavo nuo 11.00 val. iki 23.30 val. Priklausomai nuo darbo krūvio darbo laikas keitėsi. Keičiantis darbo laikui, tai nebūdavo žymima darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Patekti į kambariuką, kur buvo centrinės kasos seifas, galėjo tik vyr. kasininkės ir parduotuvės direktorė. Raktus nuo šio kambariuko durų pradžioje turėjo tik vyr. kasininkės, vyr. kasininkių nedarbingumo ar atostogų metu - pavaduojančios kasininkės, ir pasibaigus darbo dienai juos pasiimdavo su savimi namo. Vėliau, t.y. maždaug nuo 2009 m. pavasario tvarka pasikeitė ir raktus nuo centrinės kasos patalpos palikdavo administracijos patalpose esančiame seife ir nuo tada juos galėjo paimti vyr. kasininkės, vyr. kasininkes pavaduojančios kasininkes bei parduotuves direktorė. Paimant ir grąžinant raktus nuo centrinės kasos patalpos, niekur atsiskaitinėti ir pasirašinėti nereikėjo. Centrinės kasos seifo saugos kodus turėjo tik vyr. kasininkės kiekviena atskirai, jų nedarbingumo ar atostogų metu - jas pavaduojančios kasininkės. Centrines kasos seifo kodai per jos (J. L.) darbo laikotarpį nei vieno karto nesikeitė. Centrinės kasos seifo priėmimo - perdavimo žurnalo niekada nebuvo. Kiek atsimena, ja nedarbingumo ir atostogų metu pavadavo E. K., A. S., N. Č., J. M.. V. V. kiek pamena pavadavo E. K., A. S. ir J. M.. Pavaduojančias kasininkes pasirinkdavo pačios vyr. kasininkės ir tai nurodydavo direktorei, tačiau niekur nebuvo žymima kas ką pavaduoja. Be vyr. kasininkių į patalpą, kur buvo centrinės kasos seifas, niekas neužeidavo, jeigu kas užeitų, tai pastebėtų parduotuvės apsauga per vaizdo stebėjimo kameras. Pinigai iš kasų buvo surenkami vieną kartą per diena, darbo dienos pabaigoje. Kasininkės, dirbančios prie kasų surinkdavo pinigus ir centrinės kasos patalpose juos skaičiuodavo lygindamos kasoje esamą sumą su atspausdintomis „X" arba „Z" ataskaitomis. Priimdama šiuos pinigus iš kasininkių, juos ji (J. L.) taip pat persiskaičiuodavo. Atskirai iš kiekvienos kasos suskaičiuoti pinigai, jų trūkumas ar perteklius kasoje buvo žymimi oficialiuose kasos aparatų žurnaluose ir vyr. kasininkių sąsiuviniuose, kuriuose pasirašydavo pinigus pridavusi kasininkė ir pinigus priėmusi vyr. kasininkė. Vyr. kasininkių sąsiuviniuose ne visada buvo pasirašinėjama dėl didelio darbo krūvio. Suskaičiuoti pinigai nebuvo plombuojami ir juos vyr. kasininkės padėdavo į seifą. Kiekvieną darbo diena vyr. kasininkės paimdavo iš seifo tam tikrą suma pinigų ir ruošdavo juos inkasavimui, t.y. sudėdavo juos į inkasavimo maišą ir tai pažymėdavo lydraštyje, kurio vieną kopiją ėmė inkasatoriai, kita likdavo prekybos centre ir vėliau buvo siunčiama į UAB „Rimi Lietuva" buhalteriją. Seife visada buvo paliekamas tam tikras pinigų likutis, kuris buvo naudojamas parduotuvės darbo metu pinigų keitimams, avansams. Kiekvienai kasai buvo paliekama po 800 litų, t.y, 500 Lt kupiūromis ir likusieji metaliniai. Iš banko monetos atvežamos buvo supakuotos, su lydraščiais, ant kurių buvo užrašyta kiek pinigų pakuotėje yra. Neteisingų duomenų apie monetų skaičių ji (J. L.) niekur nenurodinėjo. Kasos žurnalai buvo pildomi kompiuteriniu būdu per vadinamą SAP apskaitos programa. Prie jos prisijungti reikia įvedus saugos kodą. Saugos kodus turėjo ir kasos žurnalus per šią programą įjungti bei kažkokius įrašus juose daryti galėjo tik vyr. kasininkės ir direktorė A. S.. Kompiuterių, kuriais buvo galima prisijungti prie SAP apskaitos programos, administracinėje patalpoje buvo septyni. Kasos žurnalų ataskaitos, pildomos per SAP apskaitos programą, kiekvieną dieną buvo spausdinamos po dvi. Vienas ataskaitos lapas buvo siunčiamas į RIMI buhalteriją, o kitas likdavo pas vyr. kasininkes centrinės kasos patalpoje. Apie pinigų trūkumą centrinėje kasoje ji (J. L.) sužinojo 2007-12-10, kai pati suskaičiavo centrinės kasos pinigus. Tada buvo 2500 litų trūkumas. Prieš tai ji sirgo apie du mėnesius ir neėjo į darbą. Ją tuo metu pavadavo E. K.. Pastebėjusi šį trūkumą ji (J. L.) iš savo mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini) (tiksliai neatsimena) parašė SMS žinutę V. V. į jos mobiliojo ryšio Nr. (duomenys neskelbtini), klausdama iš kur galėjo atsirasti šis trūkumas. Turi išsaugojusi savo mobiliajame telefone dvi V. V. žinutes, kuriose ji prisiima kaltę dėl trūkstamų pinigų. Šis grynųjų pinigų trūkumas tęsėsi iki pat 2009-09-23, jis visą laiką didėjo ir 2009-09-23 buvo 67 752, 90 Lt. Dėl kokių priežasčių didėjo trūkumas, kur dingdavo pinigai, ji (J. L.) nežino. Dėl to klausė pas V. V., tačiau ji sakė, kad pati nežino kur dingsta pinigai, kad tai yra kažkokia apskaitos klaida. Jos (J. L.) manymu dėl pinigų dingimo yra kalta V. V., nes ji pripažino, jog dėl to ji kalta ir užsidirbus užsienyje padengs šį trūkumą, nors ji niekada tiesiogiai neprisipažino, kad tai ji pasisavino pinigus. Ji (J. L.) asmeniškai pinigų iš centrinės kasos neimdavo ir jų niekas neduodavo. Nors žinojo, kad centrinėje kasoje yra didelis pinigų trūkumas, kiekvieną savo darbo dieną pildydama centrinės kasos žurnalo ataskaitas bei kas mėnesį pinigų inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius ji (J. L.) įrašydavo tą pinigų likutį, kuris turėtų būti centrinėje kasoje, nors iš tikrųjų šiuose dokumentuose nurodytos visos sumos realiai nebūdavo, o pastoviai būdavo kažkoks trūkumas. Kada ir koks tiksliai būdavo trūkumas centrinėje kasoje, kokiom sumom jis didėjo, ji tiksliai neatsimena, tačiau žino, kad 2009-09-23 jis pasiekė 67 752, 90 Lt. Laikotarpiu nuo 2007-12-11 iki 2009-09-21 pildydama kasos žurnalo ataskaitas per SAP apskaitos programą bei pinigų inventorizavimo aprašus - sutikrinimo žiniaraščius, juose rašydavo neteisingus duomenis apie realiai esantį grynųjų pinigų likutį centrinėje kasoje ir šiuos dokumentus pagal nustatytą tvarką teikdavo UAB „Rimi Lietuva" buhalterijai. Prekybos centre auditai buvo atliekami du kartus per metus, jie buvo netikėti. Kai ji (J. L.) dirbo vyr. kasininkės pareigose, dalyvavo dviejuose audituose. Datos kada tai buvo tiksliai neatsimena. Jeigu darbo grafikuose pažymėta, kad ji audito dieną dirbo, tai nereiškia, kad būtent centrinėje kasoje. Kas tiksliai iš vyr. kasininkių dalyvaudavo audituose niekur nebūdavo fiksuojama, audito metu ir po jo niekur nereikėjo pasirašinėti. Tuo metu kai ji neturėjo dirbti ir atvykstant auditui nebuvo nei vienos kasininkės, jos direktorė A. S. paprašydavo atvykti į prekybos centrą ir sudalyvauti audite, kadangi iš vyr. kasininkių ji arčiausiai gyveno. Auditui ji (J. L.) pateikinėjo centrinės kasos žurnalo ataskaitas, kuriose taip pat nurodydavo neteisingus duomenis, įrašydama ataskaitose, kad trūkstami pinigai yra inkasuoti į banką, nors iš tikrųjų jie inkasuoti nebuvo ir jų nebuvo centrinėje kasoje. Šių auditų datos neatsimena. Be auditų prekybos centre kiekvieną mėnesį pagal direktorės įsakymą buvo atliekamos centrinės kasos inventorizacijos. Šiose inventorizacijose realiai dalyvaudavo tik vyr. kasininkė, nors pasirašydavo ir daugiau darbuotojų. Atlikusi centrinės kasos inventorizacijas ji (J. L.) užpildydavo pinigų inventorizavimo aprašus - sutikrinimo žiniaraščius, kuriuose pasirašydavo ir juos teikdavo pasirašyti kitiems darbuotojams, nors jie realiai inventorizacijose nedalyvaudavo. V. V. nuo 2008-09-01 buvo paaukštinta į prekių grupės vadovės pareigas tame pačiame prekybos centre. Ją pakeitė I. Ž., kurią ji (J. L.) apmokė vyr. kasininkės darbo. I. Ž., pakeitusiai V. V., ji (J. L.) dėl trūkumo sakė, kad tai yra kažkokia klaida ir prašė, kad ji apie tai niekam nepasakotų. Kaip dingo pinigai iš centrinės kasos jai (J. L.) konkrečiai nieko nežinoma. Ji su UAB „RIMI Lietuva" buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Ar buvo supažindinta su vyr. kasininko pareiginiais nuostatai, ji tiksliai neatsimena, bet apie tai, kad ji buvo atsakinga už centrinėje kasoje esančias pinigines lėšas, ji žinojo. Dėl to, kad klastojo prekybos centro RIMI dokumentus ji labai gailisi (t.1. b.l. 76, 92).

2010 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kaltinamosios J. L. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną, gautų SMS pranešimų lauke – du pranešimai, atsiųsti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant apklausti V. V. nustatyta, kad V. V. gali gyventi ir dirbti Anglijoje. Apklausti V. V. šeimos nariai D. M. ir L. B. tikslių duomenų apie jos dabartinę buvimo vietą nenurodė. Kviečiama atvykti į apklausą V. V. elektroniniu paštu nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Anglijoje, tačiau į apklausa neatvyko. Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijoms buvo pateiktas vykdyti teisinės pagalbos prašymas apklausti LR BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka buvusią prekybos centro „RIMI" Vyr. kasininkę V. V.. Iš Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijų gautas įvykdytas teisinės pagalbos prašymas, pagal kurį buvo apklausta LR BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka buvusi prekybos centro „RIMI" vyr. kasininkė V. V. ir atliktas gautų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. V. V. apklausos metu parodė, kad ji klaidingų duomenų apie monetų skaičių nerašė, centrinės kasos žurnalo ataskaitų neklastojo, apie trūkumą centrinėje kasoje ji nežinojo, jokių piniginių lėšų ji nepasisavino, taip pat neatsimena siuntusi SMS žinutę dėl pinigų trukumo į J. L. mobiliojo ryšio telefoną (t.1. b.l. 128-173).

Iš prekybos centro RIMI pateiktų buhalterinių dokumentų už 2007 m. kovo mėn. - 2009 m. spalio mėn., nustatyta, kad kartu su vyr. kasininkėmis inventorizavimo dokumentuose pasirašinėjo 16 asmenų: J. L.. I. Ž., V. V., S. N., G. Š.. G. J., J. P., A. S., A. K.. J. K., K. P., Z. S.. L. P., I. P., D. D. (P.), S. B. (t.3, b.l. 2). Apklausų metu dauguma iš jų patvirtino, kad inventorizacijose realiai pinigų neskaičiavo, tik pasirašinėjo vyr. kasininkių pateiktame inventorizacijos apraše, kita dalis tvirtino, jog neatsimena, kad pasirašinėjo inventorizacijos aprašuose (t 1, b.l. 42-48).

Iš UAB „GRIFS AG" saugos tarnybos pateikto sąrašo nustatyta, kad apsaugą šiame prekybos centre laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2010-02-28 vykdė 27 apsaugos darbuotojai (t 2. b.l. 162-164). Apklausti liudytojais penki apsaugos darbuotojai (V. I., S. A., V. R., Š. B., J. Ž.), iš jų du vyresnieji, kurie buvo atsakingi už apsaugą minėtu laikotarpiu. Visi jie parodė, kad iki 2009 m. rugsėjo, pinigų trūkumo paaiškėjimo dienos, parduotuvę tą pačią dieną saugodavo du apsaugos darbuotojai. Jie pirmi užeidavo ir paskutiniai išeidavo iš prekybos centro. Pinigus iš centrinės kasos inkasuodavo UAB „G4S" ir parduotuvės apsaugos darbuotojai nedalyvaudavo, tik įsileisdavo inkasatorius patikrinę jų tapatybę bei fiksavo inkasacijų laiką apsaugos įvykių žurnale. Pinigų skaičiavimų asmeniškai jie neatlikinėjo ir tai neįėjo į apsaugos darbuotojų pareigas. Iki 2009 m. rugsėjo, pinigų trūkumo paaiškėjimo dienos, surenkant pinigus iš parduotuvės kasos aparatų, juos skaičiuojant bei nešant į centrine kasą, jiems kaip apsaugos darbuotojams šalia dalyvauti nebuvo būtina, nebent to paprašydavo pačios kasininkės. Visa tai buvo stebima tik per vaizdo stebėjimo kameras. Centrinės kasos patalpa yra atskirai nuo visų patalpų. Joje yra vienos šarvuotos durys, nuo kurių raktus turėjo tik vyr. kasininkės. Apsaugos darbuotojai per vaizdo stebėjimo kamerą stebėdavo, kad centrinės kasos patalpoje nebūtų trečiųjų pašalinių asmenų, t.y. ne parduotuvės darbuotojų. Apsaugos darbuotojai nekontroliavo pinigų judėjimo centrinėje kasoje, kaip buvo rakinamas centrinės kasos seifas, pas ką būdavo raktai nuo centrinės kasos šarvuotų durų. neprivalėjo kontroliuoti ką šioje patalpoje veikdavo kasininkės. Jų darbo laikotarpiu šiame prekybos centre nebuvo ypatingų įvykių, kurių metų būtų įsibrauta į parduotuvę, dingtų didelė pinigų suma. Apie didelį pinigų trūkumą centrinėje kasoje jie sužinojo tik po 2009 m. rugsėjo 23 d. atlikto audito. Kokiu būdu galėjo atsirasti šis trūkumas, jiems nėra žinoma. Apsaugos darbuotojai pildo įvykių žurnalą, kuriame matyti kas iš apsaugos darbuotojų tą dieną dirbo, jame pasirašo kiekvienas pradėjęs ir baigęs darbą apsaugininkas, žymima inkasavimų bei centrinės kasos patikrinimų laikas, trūkumai parduotuvės kasos aparatuose (bet ne centrinėje kasoje), sulaikyti asmenys, taip pat kas atidarė parduotuvės duris pradėjus darbą ir kt. (t.1, b.l. 30-37).

Siekiant patikrinti V. V. ir J. L. piniginių lėšų sąskaitose judėjimą, ar jų išlaidos atitiko pajamas, iš atitinkamų Lietuvos bankų buvo gauti jų sąskaitų bankuose išrašai (t.3, b.l. 34-79).

2009-11-05 UAB „RIMI LIETUVA“ buvo išsiųstas raštas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, kuriame pareikalauta dėl minėto įvykio atlikus vidinį patikrinimą ir remiantis buhalteriniais dokumentais nustatyti bei pranešti raštu nuo kada tiksliai pradėjo atsirasti pareiškime nurodytas trūkumas centrinėje kasoje, koks buvo šių trūkumų atsiradimo periodiškumas, koks yra galutinis trūkumas, kodėl trūkumai centrinėje kasoje nebuvo pastebėti anksčiau, kas konkrečiai buvo atsakingi už centrinę kasą trūkumų atsiradimo laikotarpiu ir kitus patikrinimo metu nustatytus duomenis. Iš UAB „RIMI LIETUVA" buhalteriniais duomenimis pagrįsto atsakymo negauta (t.2, b.l. 1).

UAB RIMI LIETUVA buhalterija pateikė prekybos centro RIMI Nr. 32 kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2007 m. kovo iki 2009 m. spalio. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui buvo pateikta užduotis atlikti prekybos centro RIMI Nr. 32 ūkinės - finansinės veiklos tyrimą (t.4, b.l. 1-2).

2011-07-01 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/153 Dėl UAB „RIMI LIETUVA“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta:

- Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas 2009 m. rugsėjo mėn. 23 d. UAB „Rimi Lietuva" PC - 32 pinigų inventorizavimo aprašas - sutikrinimo žiniaraštis. Patikrinimo metu faktiškai rasta 89.322,32 Lt grynųjų pinigų, o pinigų likutis pagal įrašus kasos knygoje buvo 157.075,22 Lt ir nustatytas 67.752,90 Lt piniginių lėšų trūkumas. Tačiau pagal tyrimui pateiktus pirminius kasos operacijų dokumentus už 2009 m. rugsėjo mėn. 1-23 dienas piniginių lėšų likutis 2009-09-23 (dienos pabaigai) sudarė 210.990,08 Lt, t.y. 53.914,86 Lt daugiau nei nurodyta pinigų inventorizavimo apraše - sutikrinimo žiniaraštyje. Pagal įrašus kasos knygoje piniginių lėšų likutis 2009-09-23 (dienos pabaigai) sudarė 211,090,08 Lt, t.y. 100 Lt daugiau nei pagal pirminius kasos dokumentus.

- Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas UAB „Rimi Lietuva" PC - 32 pinigų inventorizavimo aprašas - sutikrinimo žiniaraštis 2009 m. rugsėjo mėn. 24 d.. Patikrinimo metu faktiškai rasta 142.634,11 Lt grynųjų pinigų, o pinigų likutis pagal įrašus kasos knygoje buvo 211.090,08 Lt ir nustatytas 68.455,97 Lt piniginių lėšų trūkumas. Pagal tyrimui pateiktus pirminius kasos operacijų dokumentus už 2009 m. rugsėjo mėn. 1-24 dienas piniginių lėšų likutis 2009-09-24 (dienos pradžiai) sudarė 210.990,08 Lt, t.y. 100 Lt mažiau nei nurodyta pinigų inventorizavimo apraše - sutikrinimo žiniaraštyje bei kasos knygoje.

- Tyrimui pateikta 2005-10-24 „Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis" (kopija) su J. L., kaip su einančia pardavėjos, o ne vyr. kasininkės pareigas. Tyrimui pateikta 2008-01-21 „Darbuotojo visiškos individualios atsakomybės sutartis" (kopija) su I. Ž., kaip su pardavėja - kasininke, o ne vyr. kasininke. Tyrimui pateikti „Vyr. kasininko pareiginiai nuostatai'', direktoriaus patvirtinti 2001-05-24, ir „Darbo tvarkos taisyklės", patvirtintos UAB „Rimi Lietuva" generalinio direktoriaus 2008-01-02 įsakymu Nr. 249-2. Šių taisyklių 2.9. punkte nurodyta, kad priimami į darbą asmenys pasirašytinai supažindinami su šiomis taisyklėmis, darbuotojo pareiginiais nuostatais. Tačiau nei „Darbo tvarkos taisyklėse", nei „Vyr. kasininko pareiginiuose nuostatuose" nėra vyr. kasininkių J. L. ir I. Ž. parašų.

- Ūkinės finansinės veikios tyrimui pateikti UAB „Rimi Lietuva": PC - 32 pinigų inventorizavimo aprašai - sutikrinimo žiniaraščiai 2009 m. rugsėjo mėn. l d. ir 2009 m. spalio mėn. l d. Pinigų inventorizavimo apraše - sutikrinimo žiniaraštyje nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 2009-09-01 - 7 val. ir baigtas 2009-09-01 - 10 val. Patikrinimo metu rasta 189.452,75 Lt grynųjų pinigų, o pinigų likutis kasos knygoje buvo 189.452,75 Lt, t.y. vienodai. Todėl nei piniginių lėšų trūkumo, nei pertekliaus patikrinimo metu nenustatyta.

- Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikia UAB „Rimi Lietuva" PC - 32 paskutinio audito atlikto iki 2009-09-23 trūkumų nustatymo dienos ataskaita. Auditą atliko parduotuvių auditorius A. E. 2009-06-26. Audito ataskaitoje nurodyta, kad 10.30 valandą pinigai iš centrinės kasos išnešti į operacines kasas, bei išlaidų orderis neišrašytas, neturi seifo priėmimo/perdavimo žurnalo, sandėliavimo patalpose yra neužrakintų alkoholio prekių, kasininkė Rita išėjusi dirbti į prekybos salę, neužrakino kasos. Piniginių lėšų trūkumo nenustatyta, bendras parduotuvės įvertinimas - 81,3 8 % (gerai).

- Pagal tyrimui pateiktus UAB „Rimi Lietuva" 29 kasos išlaidų orderius 2009 m. rugsėjo mėnesį iš UAB „Rimi Lietuva" PC-32 centrinės kasos inkasavimui paimta 1.656.700,00 Lt piniginių lėšų. o pagal 29 pakvitavimus 2009 m. rugsėjo mėnesį buvo inkasuota 1.656.700,00 Lt piniginių lėšų, t.y. vienodai. 2009 m. rugsėjo mėn. piniginės lėšos nebuvo inkasuotos tik vieną dieną, t.y. rugsėjo mėn. 23 d..

2013-03-20 tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų pažeidimų“ nurodyta, kad pagal liudytojų parodymus ir pateiktus dokumentus, nustatyti prekybos centro „RIMI", esančio Jeruzalės g. 4. Vilniuje, pažeidimai, susiję su darbu centrinėje kasoje (t.3, b.l. 1):

1) Nebuvo pildomi centrinės kasos priėmimą - perdavimą patvirtinantys dokumentai, žurnalai;

2) Skaičiuojant centrinės kasos likutį, realiai nebuvo skaičiuojamos monetos (I. Ž. apklausa);

3) Centrinės kasos inventorizacijose be vyr. kasininkių kiti asmenys nedalyvavo, nors pasirašinėjo inventorizavimo aprašuose kaip dalyviai. Sprendžiant iš liudytojų parodymų, inventorizacijų metu pinigų likutį dažniausiai skaičiuodavo tik vyr. kasininkės (tai patvirtino J. L., I. P., D. P., J. K., Z. S., L. T., A. K. ir kt.);

4) Niekur nebuvo fiksuojama, kas pavaduoja vyr. kasininkes, jų nedarbingumo ar atostogų metu;

5) Atlikus auditus nebuvo išsaugotos kasos knygos ataskaitos, kurias auditui pateikinėjo vyr. kasininkės;

6) Nėra užfiksuota duomenų, kas iš kasininkių dalyvavo audituose, nėra žinomas tikslus audito laikas. Paskutinio audito dieną 2009-06-26 iki trūkumų nustatymo dienos, pagal darbo grafiką dirbo I. Ž., tačiau pagal I. Ž. ir A. S. parodymus matyti, kad audite dalyvavo J. L.. Tai niekur nėra užfiksuota.

7) Auditų rezultatai nebuvo sutikrinami su buhalterijos duomenimis apie likutį centrinėje kasoje, t.y. likutis buvo lyginamas tik su vyr. kasininkių pateiktais duomenimis;

8) Niekur nėra užfiksuotas centrinės kasos likutis, suskaičiuotas audito metu. Dėl to nėra galimybės sutikrinti auditui pateiktų duomenų su buhalterijai pateiktais duomenimis apie likutį centrinėje kasoje.

9) Auditų aktuose užfiksuoti pažeidimai: 2008-05-27 audito metu nustatyta, kad seifai centrinėje kasoje neužrakinti, atviri palikti per naktį, 2008-11-24 audito metu nustatyta, kad 3 metai kaip nekeistas seifo kodas, 2009-06-26 audito metu nustatyta, kad pinigai iš centrines kasos išnešti į operacines kasas, bet išlaidų orderis neišrašytas, neturi seifo priėmimo/perdavimo žurnalo.

10) Vyr. kasininkės J. L. ir I. Ž. nebuvo pasirašytinai supažindintos su UAB „RIMI LIETUVA" Darbo tvarkos taisyklėmis ir Vyr. kasininko pareiginiais nuostatais, taip pat jos perkeltos į vyr. kasininkių pareigas nebuvo pasirašiusios visiškos materialinės atsakomybės sutarčių. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 2.10 p. darbuotojus su įmonės vidaus teisės aktais turėjo supažindinti direktorius.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad buvo pasisavintos piniginės lėšos iš centrinės kasos, esančios prekybos centre RIMI, Jeruzalės g. 4, Vilniuje, Tikėtina, kad trūkumui centrinėje kasoje atsirasti ar jam užkardyti turėjo įtakos nustatyti darbo tvarkos ir vidaus kontrolės pažeidimai. Dėl šių pažeidimų pagal turimus duomenis nėra galimybės objektyviai ir tiksliai nustatyti, dėl kokių priežasčių atsirado pinigų trūkumas centrinėje kasoje ir kas atsakingas už padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamoji J. L. padarė nusikalstamą veiką, kaltinamosios J. L. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d..

Kaltinamoji J. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamosios J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių - nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.).

Kaltinamoji J. L. administracine tvarka nebausta, neteista, Vilniaus priklausomybės centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.3, b.l. 95), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 3, b. l. 92).

Bausmės tikslai siektini skiriant kaltinamajai J. L. baudą už padarytą nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nuspre n d ė:

J. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir skirti jai bausmę – penkiolikos (15) MGL, t.y. vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties Lt 00 ct (1950,00 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2010-08-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus kasos pajamų dokumentus už laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2009 m. spalio mėn., saugomus Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Kalvarijų g. 3, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, - grąžinti UAB „RIMI LIETUVA“, adresu Savanorių pr. 16, Vilniuje.

Išaiškinti J. L., kad ji privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A, teismo priimamasis skyrius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos BVK 22 str.). Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu baudos dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Alberta Baltušytė(parašas)Nuorašas tikras: