Kauno apygardos teismo nutartis

2024-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-447-993/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
1S-447-993/2024
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00160-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nuteistasis
E. F.
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-447-993/2024Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00160-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. F. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. F. nuteistas (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žiūrėti § 231 pirmąjį skirsnį – galutine 8 metų 1aisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Nedre Telemark pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis ir bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi – galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Bausmės pradžia – 2020 m. rugsėjo 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 3 d.

1.2. Anksčiau teistas.

2. Komisijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimu nutarta nuteistajam E. F. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos jo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, buvo skatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas.

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog pataisos procesas jau gali būti tęsiamas nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės, kadangi šiuo metu jis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Šalies argumentai

4. Nuteistojo E. F. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir priimti sprendimą taikyti E. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Savo skundą grindžia šiais argumentais.

4.1. Teismas nukrypo nuo subsidiarumo principo, kuriuo remiantis kalėjimas ir Komisija geriausiai žino situaciją, susijusią su konkrečiu nuteistuoju. Be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo atsisakė patvirtinti nutarimą. Teismas nėra institucija, kuri tiesiogiai bendrautų su nuteistuoju, stebėtų jo pažangą bei galimą pavojų visuomenei, kurio E. F. nekelia. Nutartis grindžiama formaliais ir deklaratyviais motyvais, kurie lengvai pritaikomi bet kuriam nuteistajam, nėra individualizuoti bei susieti su konkrečia situacija ir padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio ateityje riziką, kuri ir taip yra žema, t. y. žemesnė jau negali pasidaryti. Reikalavimas iš nuteistojo tokio elgesio (t. y. sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra žemiausio lygmens) yra vieno iš esminių teisės principų – lex non cogit ad impossibilia (lot. negalima reikalauti iš įstatymams privalančio paklusti subjekto tokio elgesio, kurio jis, net ir norėdamas, negalėtų užtikrinti) pažeidimas.

4.2. Nesant duomenų, paneigiančių nutarimo motyvus, teismas be pagrindo atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą bei ieškojo dirbtinų, formalių ir su lygtinio paleidimo institutu nesuderinamų motyvų, kuriais būtų užkirstas kelias nuteistajam būti lygtinai paleistam, taikant intensyvią priežiūrą (BVK 82 straipsnio 4 dalis). Iškreipiama (neleistinai išplečiama) teismo diskrecijos samprata: pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Nustatytas formalus ir materialus pagrindai, lygtinio paleidimo taikymui, tačiau, aptarta, jog šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Tokia motyvacija taikoma to paties teismo priimamose nutartyse kitų nuteistųjų atžvilgiu, pvz., Nr. T-1248-753/2024 (ši nutartis panaikinta Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. 1S-410-888/2024, tai reiškia teismas, priėmęs skundžiamą nutartį nepasidomėjo aukštesniosios instancijos teismo reikšmingais išaiškinimais). Taip pat nutartyje Nr. T-1311-753/2024. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje. Nr. 1A-27-478/2024 analogiškoje situacijoje konstatuotas pirmosios instancijos teismo proceso paviršutiniškumas ir pasisakyta, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo bei įžvelgė baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo objektyvųjį šališkumą (50 p.).

Šalies argumentai

4.3. Komisijos nutarime detaliai aptarti septyni paskatinimai, kurie įvertinti kaip sistemingai gaunami (drausminių nuobaudų niekuomet nebuvo skirta), taip pat duomenys apie nuteistojo lankytas ir pabaigtas resocializacijos programas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Skundžiamos nutarties motyvas, kad taip turi elgtis bet kuris nuteistasis, yra universalus ir pritaikomas bet kuriam nuteistajam, taip pat atsietas nuo individualios E. F. situacijos. Be to, aplinkybės, kad E. F. naudojasi suteikta trumpalaikių išvykų į namus galimybe, vyksta atostogų, gali būti tik teigiamai charakterizuojančios, bet negali būti tapatinamos ar aiškinamos kaip pakeičiančios lygtinio paleidimo institutą, kaip tą daro teismas.

4.4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pabrėžtina už kokios nusikalstamos veikos padarymą E. F. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tai reiškia principo non bis in idem (lot. teisė nebūti antrą kartą baudžiamam ar persekiojamam) pažeidimą, bet ir nepagrįstai pakartotinai sugrįžta į užsienio valstybėje priimtą nuosprendį bei sureikšmina nusikaltimą, dėl kurio nuteistasis pripažintas kaltu. Svarbu tai, kad bausmės atlikimo metu jis nevartojo jokių psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų), tuo labiau, jų neplatino. Nuo padarytos veikos praėjo ilgas laiko tarpas. Juo labiau neturėtų būti motyvuojama kriterijais apie smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, nes toks kriterijus niekaip nesusijęs su E. F. pripažinimu kaltu ir nuteisimu pagal (duomenys neskelbtini) nuosprendį, pagal kurį jis ir atlieka bausmę. Priešingai, vertindamas ankstesnius teistumus, teismas privalėjo atsižvelgti į sudėtingą situaciją jo tėvų šeimoje (augo nepilnoje šeimoje, aukštesniu nusikalstamumo lygmeniu pasižyminčiame rajone). Nepaisant to, turėjo ankstyvą darbinę patirtį, kurią teismas kažkodėl vertina neigiamai.

4.5. Nurodomas deklaratyvus motyvas, kad neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Tokia motyvacija neleistina, kadangi nuteistasis supranta bausmės paskirtį, pripažįsta savo padarytą nusikalstamą veiką ir neminimizuoja kaltės. Nubaudimas yra ne vienintelis bausmės skyrimo ir atlikimo tikslas, jis nėra reikšmingesnis, nei kiti bausmių vykdymo tikslai, pvz. resocializacija. Teismo diskrecija taikyti ar netaikyti lygtinį paleidimą negali būti traktuojama pernelyg plačiai, jog lygtinis paleidimas taptų išskirtiniu dalyku, nors E. F. atžvilgiu Komisija nutarimais jau kelintą kartą pripažįsta, kad yra fakto ir teisinis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas paneigia tokią nuteistojo teisę, nors neatliktos bausmės dalis trumpėja, jokių naujų negatyvių aplinkybių neatsiranda.

4.6. Be pagrindo nuvertino ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo darbą, bausmės atlikimą atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Pridedami duomenys, kad nuteistojo sutuoktinė gauna stabilias ir pakankamas pajamas bei priedą, todėl šeimos finansinė padėtis yra stabili. Taip pat patvirtinimą, kad E. F., atlikdamas bausmę, baigė profesinio mokymo programą ir įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, kas leis įsitvirtinti darbo rinkoje. Nefiksuoti jokie režimo ar drausmės pažeidimai ir stebimas sistemingas nepriekaištingai teigiamas, disciplinuotas asmens elgesys, tai reiškia, kad teismas neskyrė reikiamo dėmesio nuteistojo asmens bylai, Socialinio tyrimo pažymai dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų. Socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, sistemingas paskatinimų gavimas, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimas, tinkamų gyvenimo sąlygų turėjimas laisvėje, mąstymo ir elgesio kitimas pozityvia linkme, asmens suvokimas būtinybės laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių negali būti paneigti formaliais samprotavimais apie tai, kad nusikalstamo elgesio rizika gali padidėti, jei nuteistojo finansinė padėtis pablogės.

4.7. Teismas lakoniškai užsiminė, kad E. F. susilaukė vaiko, tačiau ši aplinkybė liko tinkamai neįvertinta. Gimimo įraše matyti, kad nuteistojo vaikui nėra nė (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė itin reikšminga, nes kūdikio priežiūra yra reikalaujanti didelių ne tik mamos, bet ir tėvas privalo maksimaliai rūpintis. Būtent tokiame amžiuje formuojasi instinktais pagrįsti emociniai ryšiai su tėvais, todėl vaikas neturėtų būti ilgam atskirtas nuo tėvo. Šiuo aspektu taikytinos ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1992 m. kovo 01 d., skelbta: Valstybės žinios, 1995 m. liepos 21 d., Nr. 60-1501) 3 straipsnio l dalies, 9 straipsnio l dalies, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 2, 7, 13 punktai, 7 straipsnis, 12 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurių teismas nepaisė.

4.8. Asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai bausmei atlikti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis gali būti taisomas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius pateikė atsiliepimą į nuteistojo E. F. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

5.1. Nesutinkama su skundo argumentais, jog skundžiamoje teismo nutartyje teismas neįvertino konkrečiai nuteistąjį E. F. charakterizuojančias aplinkybes, o išdėstė argumentus, kurie galėtų būti taikytini bet kuriam nuteistajam. Nutartyje detaliai ir objektyviai įvertintos nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios savybės ir išvada paremta jų visuma, o ne selektyviai atrinktais duomenimis.

5.2. Teismas susipažino ir įvertino visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis viso teistas keturis kartus. Šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nuteistajam būdingas nusikalstamų veikų modelis – 2017 m. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę sunkesnis už ankstesnius. Neatliktos bausmės dalis atsižvelgiant į paskirtą bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

5.3. Skunde savaip interpretuojami Socialinio tyrimo išvados duomenys. Gynėjo skunde yra pateikiama subjektyvi gynėjo nuteistojo kriminogeninių veiksnių interpretacija. Teismas teisingai pastebi, kad nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau toks elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypač dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu jis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreipiamas dėmesys į nuteistojo elgesyje vis dar išliekančius nusikalstamą elgesį didinančius dinaminius kriminogeninius veiksnius (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių). Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka sąlyginai trumpą laiką, o atsižvelgiant ir į dinaminius kriminogeninius veiksnius yra pakankamas ir objektyvus pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. F. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas tenkinamas

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

7. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo asmens bylą, nuteistojo gynėjo skundo argumentus ir prokuroro atsiliepimo argumentus konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo E. F. asmenybę, jo akivaizdžią elgesio korekciją bei pastangas ir rezultatus mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė E. F. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui bei likusios neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su žema nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių E. F. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, kaip pagrįstai nurodoma skunde, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, nes jis elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai, sutinkant su nuteistojo gynėjo skundu, vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistiesiems gali būti formuojamas požiūris, kad jie iš esmės nėra skatinami pasitaisyti.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. F. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurios neatliktoji bausmės dalis yra dveji metai vienuolika mėnesių ir aštuonios dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2024 m. liepos 25 d.), tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti išvadą, kad, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas. Tokią išvadą aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs tai, jog pirminio vertinimo metu, t. y. 2022 m. liepos 12 d. nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, visus kitus vertinimus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko žema. Pažymėtina tai, kad žema pakartotinio nusikalstamumo rizika nuteistajam nustatyta įvertinus tai, kad jis ne tik vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau bausmės atlikimo metu stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant šią riziką valdyti – nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, kas rodo, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, nenustatyta, kad jis būtų pažeidęs trumpalaikių išvykų sąlygas, todėl spręstina, jog nuteistasis deda realias pastangas siekdamas įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o taikant jam lygtinio paleidimo institutą ir jo elgesį kontroliuojant probacijos metu

9. Vertinant nuteistojo elgesį įtakojančius kriminogeninius veiksnius matyti, kad nustatyti nekintantys statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Visgi aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo ankstesni teistumai išnykę, šiuo metu jis atlieka pirmąją realią laisvės atėmimo bausmę. Duomenų, jog būtų pažeidęs lygtinio paleidimo ar priežiūros visuomenėje sąlygas negauta. Nesumenkinant padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo (nelegalus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas, perleidimas), pažymima, kad jis prisipažino, gailisi. Bausmės atlikimo metu savanoriškai kreipėsi dėl galimybės vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Remiantis nuteistojo vertinimo metu gauta informacija galima kelti prielaidas, jog su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, taip pat orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, praeityje fiksuotas savitvardos praradimas naudojant agresyvius konflikto sprendimo būdus, tačiau nustatyta, kad asmuo deda pastangas siekdamas valdyti šiuos kriminogeninius veiksnius. Psichologinės intervencijos metu pasiekti rezultatai: savianalizės įgūdžiai vertinami teigiamai, požiūris į save ir savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis normomis, savitvarda vertinama teigiamai, impulsų kontrolė aukšta, nėra linkęs naudoti instrumentinę agresiją. Nuteistasis dalyvavo smurtinio elgesio prevencijos paskaitoje bei atliko užduotis, lankė ir baigė „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ programą. Nustatyta, jog nuteistasis nesusiduria su problemomis, susijusiomis su piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis neatliko jokių negatyvių veiksmų bei jo mąstymas ir elgesys kito teigiama linkme. Remiantis stebimais mąstymo, suvokimo bei elgesio modelių pasirinkimo rezultatais nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas srityje – požiūris į save, agresija, savitvarda, impulsyvumas.

10. Nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo, būdamas laisvėje dirbo, nors didžioji dalis darbų buvo trumpalaikiai, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebima teigiama motyvacija darbinės veiklos atžvilgiu, nuteistasis neišrankus darbui. Darbinius santykius teismas vertina itin atidžiai, kadangi nusikalstamas nuteistojo elgesys, dėl kurio jis atlieka laisvės atėmimo bausmę yra sietinas su neteisėtų pajamų gavimu, todėl svarbu įvertinti ar nuteistasis būdamas laisvėje sugebės legaliais ir teisėtais būdais patenkinti tiek savo, tiek ir šeimos poreikius. Nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje 2022 m. liepos 26 d. raštu kreipėsi dėl darbo, tačiau nebuvo įdarbintas nesant galimybių suteikti darbą. 2022 m. spalio 31 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla, ši veikla nuo 2023 m. balandžio 6 d. prilyginta darbinei veiklai. Jis įgijo kvalifikaciją (b. l. 59). Nuteistajam atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje jis nuo 2023 m. lapkričio 8 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas kaip stropus ir atsakingas darbuotojas (asmens bylos, II dalies 106 lapas). Gautas sutikimas, jog laisvėje būtų įdarbintas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vieną kartą, t. y. 2022 m. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau nuobauda skirta nebuvo. Tuo tarpu už gerą elgesį skatintas septynis kartus.

11. Apibendrinat turimą informaciją, asmens mokymosi bei darbinę patirtį, šiuo metu stebima aukšta asmens motyvacija tiek tobulėti, tiek ir įsitraukti į darbinės veiklos procesą ne tik laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir po bausmės atlikimo. Tikėtina, jog įgyta kvalifikacija, stabili bei nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę tuo pačiu užsitikrinant ir nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Kadangi nuteistasis nesusiduria su finansiniais sunkumais, apygardos teismo nuomone, tikėtina, kad nuolatinis darbas ir gaunamos pajamos suteiks nuteistajam galimybę užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais bei lengviau siekti išsikeltų tikslų. Be to, nuteistasis laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Kaip nurodo gynėjas skunde, negalima neįvertinti ir to, kad nuteistasis yra susituokęs, prieš (duomenys neskelbtini) jam gimė vaikas. Šie faktoriai visumoje didina sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę. Ypač įvertinus tai, kad nuteistojo atžvilgiu nėra aktualių vykdomųjų dokumentų.

12. Šiuo atveju įvertinamos ir nuteistojo nuostatos. Kaip matyti stebima, jog nuteistasis tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, išlieka mandagus bendraujantis tiek su nuteistaisiais, tiek su darbuotojais, apie priežiūrą atsiliepia teigiamai. Jis užsiima ne tik darbine veikla, bet ir įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skaito, užsiima sportine veikla. Nuteistojo požiūris į įstatymus bei auklėjamąsias priemones yra teigiamas visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Asmuo yra motyvuotas formuoti teigiamus santykius su aplinkiniais, orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais.

13. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina nustatytos tinkamos gyvenimo sąlygos lygtinio paleidimo atveju bei palaikantys tarpusavio santykiai su artimaisiais, motyvacija darbinei veiklai, įvertinus nuteistojo kintantį mąstymą ir elgesį, gali būti svarbus nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, galintis palengvinti veiksnys, neabejotinai veiksiantis kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio E. F. nusikalstamo elgesio.

14. Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam E. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, stabiliai ir nuosekliai vykdomas nuteistojo iniciatyvas, nuteistojo pastangas ir rezultatus siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką, jo mąstymo ir požiūrio pokyčius, kriminogeninių veiksnių valdymą ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad teigiamai E. F. apibūdinančių duomenų neabejotinai yra daugiau nei neigiamų ir tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei nutartimi sprendė apylinkės teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, jos sprendimui paleisti nuteistąjį lygtinai pritarė visi komisijos posėdyje dalyvavę komisijos nariai.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo E. F. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtintinas Komisijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. F. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

E. F., gimusį 1987 m. gruodžio 21 d., lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Indrė Averkienė