- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 1-2200-992/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00179-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- I.Z.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
I.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini)., administracine tvarka bausta, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Z., žinodama, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-23429-96/2014 privalo V. Z. naudai mokėti lėšas dukters E. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki vaiko pilnametystės, sąmoningai pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., dėl ko 2015 m. gegužės 1 d. susidarė 1550,67 Eur įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios I. Z. duotais parodymais, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariama, prisipažįsta visiškai. Parodė, kad 2003 m. susituokė su V. Z., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Z.. Santuokoje gyveno apie metus, po to gyveno atskirai nuo vyro, o 2009 m. balandžio 9 d. išsituokė. Teismo sprendimu dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, o V. Z. įpareigotas kas mėnesį vaiko išlaikymui mokėti po 400 Lt, kuriuos visada mokėdavo laiku ir tiek, kiek nutarta. Po skyrybų neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl su dukra dažniausiai gyvendavo pas savo motiną. Nuo 2009 m. niekur nebedirbo, surasti darbai jai nepatikdavo, todėl dirbdavo trumpai, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pradėjo dažniau vartoti alkoholį, dukters neprižiūrėdavo, todėl Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu buvo įtraukta į šeimos rizikos grupę. 2012 m. kartu su sugyventiniu ir savo dukra gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukters auklėjimu nesirūpino, į mokykloje vykstančius susitrinkimus nevaikščiodavo. 2014 m. spalio 15 d. teismo sprendimu dukters globa buvo perduota buvusiam sutuoktiniui V. Z., su įpareigojimu kas mėnesį jam mokėti po 500 Lt dukters išlaikymui. Įpareigojimo nevykdė, nuo 2014 m. lapkričio mėnesio nei vienos įmokos nepervedė. Kaltinamoji iki šiol niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruota, nes nenuvyksta į Darbo biržą registracijoje nurodytu laiku, ja pačią materialiai išlaiko sugyventinis, gyvena pas giminaitę, adresu (duomenys neskelbtini), su dukra bendrauja, paskambina, aplanko. Nurodo, kad pinigų mokėti vaiko išlaikymui neturi, bet pažada, kad pradės mokėti alimentus pagal savo finansines galimybes (b. l. 61).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto V. Z. parodymais, kad 2004 m. susituokė su I. Z. ir kartu gyveno apie dvejus metus. Po to gyveno atskirai, išsituokė 2009 m. kovo 30 d., o santuokoje gimusi dukra E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 27 d. teismo sprendimu palikta gyventi su buvusia sutuoktine, kurią jai padėjo išlaikyti ir kas mėnesį mokėdavo 400 Lt alimentus. I. Z. niekada neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, su dukra gyvendavo nuomotuose butuose, niekada tiksliai nežinojo jos ir dukros gyvenamosios vietos adreso. I. Z. visada bendraudavo su dukra, o ir pati dukra niekada nesiskųsdavo, kad jai su motina blogai. Apie tai, kad dukra blogai prižiūrima, sužinojo iš buvusios sutuoktinės motinos ir sesers. I. Z. giminėms pasakodavo, kad jis nesirūpina dukterimi, nepadeda materialiai jos išlaikyti, todėl pradėjo domėtis, kur yra išleidžiami pervesti jo dukters išlaikymui skirti pinigai. 2014 m. rudenį buvusios sutuoktinės motina pranešė, kad I. Z. dingusi apie dvi savaites, o dukra gyvena pas ją. Suprato, kad buvusi sutuoktinė dukters neprižiūri, girtauja, gautus pinigus išleidžia ne vaiko reikmėms, todėl kreipėsi į teismą, ir 2014 m. spalio 15 d. teismo priimtu sprendimu dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, o I. Z. įpareigota kas mėnesį mokėti po 500 Lt vaiko išlaikymui. Iki šiol nei vienos išmokos iš I. Z. nėra gavęs, ji niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dažnai vartoja alkoholį, su dukra bendrauja telefonu, žada jai atnešti dovaną, bet niekada neatneša, nesidomi, kaip sekasi dukrai, kas ją domina. Paklausta apie alimentus, I. Z. nieko apie tai nenori girdėti, šiuo metu yra skolinga apie 1500 Eur vaiko išlaikymui (b. l. 43).
Kaltinamosios I. Z. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, taip pat grindžiama:
2014 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-23429-96/2014 duomenimis, kad I. Z. įpareigota kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 500 Lt dukros išlaikymui iki dukters pilnametystės (b. l. 47-50).
Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2015-04-21 rašto Nr.S/1-26(7.9) duomenimis, kad I. Z. rašto išdavimo dieną Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje neregistruota, buvo registruota nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d., darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., neatvykus laiku priimti darbo pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse (b. l. 38).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos duomenimis, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre I. Z. nėra (b. l. 36).
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Kaltinamoji I. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir patvirtino, kad po teismo sprendimo niekada nėra pervedusi į buvusio sutuoktinio sąskaitą priteistų pinigų išlaikymui. Alimentų nemokėjo, nes neturėjo pinigų, niekur nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamosios parodymus patvirtina ir liudytojo V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad santuoka tarp jo ir kaltinamosios buvo nutraukta 2009 m. balandžio 9 d., I. Z. žinojo apie pareigą mokėti išlaikymą dukrai – po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau kaltinamoji alimentų nemokėjo, dukters auklėjime nedalyvavo, materialiai neparėmė, nepirko vaikui dovanų, nesidomėjo dukters gyvenimu ir pomėgiais. Kaltinamosios kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai: E. Z. gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad jos motina yra I. Z., ištuokos liudijimas, 2014 m. spalio 15 d. teismo sprendimas civilinėje bylos Nr. N2-23429-96/2014, vykdomosios bylos medžiagos kopija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. sausio 1 d., 2015 m. balandžio 24 d. pažymos, Vilniaus teritorinės darbo biržos atsakymas dėl I. Z. registracijos darbo biržoje nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d., kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji vaiko išlaikyti negalėjo dėl sveikatos būklės, amžiaus, ar kitos svarbios nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės. Kaltinamoji yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga. Ji patvirtino, kad žinojo apie teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai E. Z. po 500 Lt iki pilnametystės. Į teismą dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pasikeitus aplinkybėms nesikreipė.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, jog I. Z. vengė išlaikyti savo dukrą E. Z.. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes I. Z. padaryta veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.
I. Z. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu,m neprieštarauja dėl prokuroro siūlomos viešųjų darbų bausmės (b. l. 81).
Skirdamas kaltinamajai I. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui, nusikalstama veika baigta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją I. Z. – nedirba, neteista, administracine tvarka bausta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 71, 72, 76). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, atsižvelgus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, devynių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų visuomenės labui, yra pakankama, atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajai I. Z. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
I. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 62).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jai devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų visuomenės labui.
I. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2. Jei asmuo nesutinka su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.