Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, turintis trinkelių klojėjo amatą, nedirbantis, teistas: 1) Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams; 2) Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto; 3) Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, paskirta bausmė 90 parų arešto, bausmę atlikęs 2016 m. birželio 3 d.; 4) Visagino miesto apylinkės teismo 2017-02-02, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs 2017-10-12. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018-04-14, apie 1 val. 20 min., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas neblaivus (3,27 prom., girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo miegamajame kambaryje, abiejų rankų delnais sudavė nukentėjusiajai, kuri yra jo sugyventinė, M. A. ne mažiau kaip tris kartus per veidą, ir rankomis sugriebęs nukentėjusiosios M. A. galvą, ją suko, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. A. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad su M. A. jie kartu gyveno apie šešis metus. Šiuo metu jie nebegyvena, nes jis turi kitą moterį. Jis su M. A. gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis su M. A., iki šio įvykio, gyveno kaip šeima. 2018-04-13, jis buvo darbe, ir apie 18-19 val., iš darbo sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). M. A. buvo namuose. Jie nutarė išgerti alkoholinių gėrimų. Abu nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholinių gėrimų - alaus ir degtinės. Sugrįžę į namus abu vartojo alkoholinius gėrimus. A. K. namuose išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. M. A. nemiegojo, ir viena gėrė degtinę. Naktį, jam miegant, M. A. pradėjo jį žadinti, ir rėkė. Varė jį iš namų. Ji jį keikė. Jis nubusdamas iš miegų jai trinktelėjo ranka per veidą. Vėliau jis atsikėlė ir M. A. pasakė, kad ji nerėktų. Ji jo neklausė ir toliau rėkė, jį keikė. A. K. dėl tokio M. A. elgesio nesusivaldė ir pykdamas ant jos kelis kartus su rankų delnais trenkė M. A. per veidą. Tačiau M. A. ir toliau rėkė ir jis savo rankomis bandė užčiaupti jos burną, todėl gal ir pasuko jos galvą. Prašė jos nerėkti, nes pagalvojo, kad kaimynai gali iškviesti policiją. Tačiau M. A. jo neklausė ir rėkė toliau. Daugiau jis M. A. nemušė. Dar M. A. buvo nukritusi vonioje ir ten užsigavo galvą. Jis ją iš vonios ant rankų atnešė į miegamąjį. Mano, kad kažkas iš kaimynų iškvietė policiją, nes policija atvyko netrukus. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Jis ir anksčiau yra smurtavęs prieš M. A. ir yra dėl to nuteistas. Gailisi dėl padaryto. Prašo jam neskirti griežtos bausmės. Jis planuoja važiuoti į Vokietiją ir ten dirbti. Nori pradėti gyventi normalų gyvenimą. Paminėjo, kad įvykio metu buvo tik šiek tiek išgėręs, tačiau sutinka, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jeigu būtų buvęs blaivus taip nepasielgtų.

Nukentėjusioji M. A. teismo posėdyje paaiškino, jog A. K. yra jos sugyventinis. Ji su juo gyvena apie šešerius metus. Ji jį išlaikė, jam pirko maistą. Dar prieš įvykį, A. K. ji priekaištavo, kad jis nedirba. Jį tai erzino. Jis buvo išėjęs gyventi pas draugą, ir jos bute, dar prieš šį įvykį, pastoviai negyveno apie du mėnesius, tačiau jis į jos butą ateidavo reguliariai, čia miegodavo, čia buvo jo daiktai. Ji tikėjosi, kad jis pradės dirbti ir jų santykiai susitvarkys ir jie vėl pradės gyventi kartu. Ji norėjo ir tikėjosi išsaugoti jų tarpusavio santykius, juos siejo prieraišumas vienas kitam. 2018-04-13, apie 19 val., į namus iš darbo sugrįžo A. K.. Jie nutarė išgeri alkoholio. Tada ji su juo nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholinių gėrimų. Sugrįžę į namus, jie abu, buto virtuvėje, gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu ji jam vėl priekaištavo, kad jis niekur nedirba. Išgėrę alkoholių gėrimų, jau 2018-04-14, apie 1 val. 20 min., jie abu nuėjo į miegamąjį ir atsigulė į lovą. Būnat miegamajame kambaryje M. A. vėl priekaištavo A. K., kad jis nedirba. Jis atsakė, kad nedirba ir nedirbs. M. A. priekaištai supykdė A. K. ir jis atžagaria ranka, gulėdamas lovoje, trenkė jai per veidą. Tuo metu jis lyg ir miegojo. Po smūgio jai į veidą, ji jam pradėjo priekaištauti dėl to. Tai supykdė A. K. ir jis delnais, ne mažiau kaip tris kartus jai trenkė per veidą, ji pradėjo rėkti, kad jai skauda. Tada jis norėdamas ją užčiaupti rankomis užspaudė jos burną. Nuo tokio jo užspaudimo jos burnos ranka, ji įsikando į liežuvį, žandą. Jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Nuo kraujo susitepė patalynė. Taip pat jis delnais trankė jai per kojas. Ant jų buvo mėlynės. Taip pat jis abejomis rankomis suspaudė jos galvą ir nagais įdrėskė veidą. Tokie A. K. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, jai skaudėjo ir ji iš skausmo garsiai šaukė. Prieš šį įvykį, ji niekur nebuvo susižalojusi. Kada A. K. baigė ją mušti, ji nuėjo į vonią, nes norėjo nusiprausti. Įlipusi į vonią ji joje paslydo ir nugriuvo. A. K. ją ant rankų iš vonios atnešė į miegamąjį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Mano, kad juos iškvietė kaimynai, nes jie girdėjo triukšmą jų bute. Mano, kad A. K. ją muša todėl, kad ji silpna ir negali apsiginti. Po įvykio ji buvo nuvežta į ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo medicinos darbuotojai. Daugiau į gydytojus dėl minėtų sužalojimų ji nesikreipė. Darbingumo praradusi nebuvo. Ji bijo savo sugyventinio. Tikisi, kad tuojau išvažiuos gyventi į Vokietiją ir ten dirbs ir daugiau nebegyvens su A. K.. Jis turi kitą moterį ir ji dėl to džiaugiasi. Sutinka, kad ji taip pat netinkamai elgėsi A. K. atžvilgiu ir tai galėjo išprovokuoti jo smurtinį elgesį jos atžvilgiu. Paminėjo, jog kada A. K. būna blaivus, tai jis nesmurtauja jos atžvilgiu. Smurtas panaudojamas tada, kad jis būna neblaivus. Paminėjo, kad tai nėra pirmas atvejis, kada A. K. smurtavo prieš ją. Vėliau jie vėl susitaikydavo ir vėl gyvendavo kartu. Paminėjo, kad jų konfliktai įvykdavo tada, kada jie abu būdavo neblaivūs. Ji A. K. neturi jokių pretenzijų. Prašo jo griežtai neteisti. Patikslino, kad įvykio metu buvo tik šiek tiek išgėrusi, todėl įvykio aplinkybes gerai atsimena. Įvykio metu ir A. K. tik šiek tiek buvo išgėręs.

Kiti įrodymai baudžiamojoje byloje: 2018-04-14, tyrėjo Albert Višnevskij tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ ir 2018-04-14, tyrėjo Albert Višnevskij tarnybinis pranešimas „Dėl M. A.“ ir juose užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad 2018-04-14, apie 1 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. A. buvęs sugyventinis A. K., būdamas neblaivus (3,27 prom.), po išgertuvių, konflikto metu, ranka užspaudė jai burną. Tai sukėlė M. A. fizinį skausmą. M. A. buvo perduota medikų apžiūrai. Po apžiūros M. A. paleista namo (b. l. 5-8; 9-10); 2018-04-14, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jame bei jo prieduose užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute bendra tvarka nepažeista. Butas nufotografuotas (b. l. 11-19); 2018-04-16, asmens apžiūros protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad buvo apžiūrėta M. A.. Apžiūros metu užfiksuoti jos sužalojimai ant jos veido, rankų, kojų (b. l. 32-39); 2018-04-17, VšĮ „Visagino ligoninė“, rašte Nr. 3-1.17.-783, policijos įstaigai užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad 2018-04-14, M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VšĮ „Visagino ligoninė“. Jai diagnozuota: S 00.81 Galvos sumušimas, nubrozdinimas. Trauma buityje (sumušė sugyventinis) (b. l. 60); 2018-04-14, išrašas iš policijos duomenų bazių, kur užfiksuota, kad iš A. M. buvo gautas pranešimas apie muštynes, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-65); 2018-04-20, vyr. tyrėjos tarnybinis pranešimas „Dėl liudytojo apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17246-18“, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17246-18, policiją dėl smurto, vykusio pas M. A. ir A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kvietė A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Telefonu jis paaiškino, kad 2018-04-14, apie 1 val. 20 min., policijos pareigūnus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iškvietė dėl to, kad tame bute buvo triukšmaujama, vyko grumtynės, moteris labai garsiai rėkė „padėkite“, bute taip pat girdėjosi vyriškas balsas. Vyras šaukė „užsikišk“ (b. l. 66-67).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (2013 m. liepos 2 d., įstatymo Nr. XII-501 redakcija). Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata, pagal kurią, šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius.

Šioje byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės tiksliai įrodo, kad A. K. ir M. A. santykius galima vertinti, kaip šeimos narių, nes jie abu patvirtino, kad jie kartu gyveno santuokinį gyvenimą, o tai reiškia, kad jų santykiai atitiko šeimai būdingų santykių turinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. K. kaltė, padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Jo veika yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino įvykio aplinkybes. Jos sutampa ir su nukentėjusiosios M. A. bylos nagrinėjimo teisme nurodytomis aplinkybėmis ir su byloje esančiais ir teismo ištirtais ir paminėtais įrodymais.

Visi paminėti ir teisme patikrinti ir ištirti įrodymai patvirtina A. K. nusikalstamą elgesį.

Daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje: nėra.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo nuosavybės teisės neapribotos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-04-14, 2 val. 35 min., iki 2018-04-15, 14 val. 20 min. (dvi dienos) (b. l. 100-101; 85-86).

Kaltinamajam A. K. 2018-04-17, tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128-130).

Kaltinamajam A. K. 2018-04-15, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjos nutartimi paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. A. ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. A., nesiartinti prie nukentėjusiosios M. A. arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. A. (b. l. 123-125; 126-127).

Kaltinamasis A. K. nedirba (b. l. 74; 75-76).

Kaltinamasis A. K. administracine tvarka baustas, teistas (b. l. 77-82; 83-89; 90-94).

Kad kaltinamasis A. K. yra įrašytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą, duomenų nėra.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis A. K. darydamas nusikaltimą siekė savanaudiškų tikslų, buvo apsvaigęs nuo alkoholio), į nusikalstamos veikos stadiją (A. K. padaryta nusikalstama veika yra baigta), į kaltininko asmenybę (A. K. nedirba, nesimoko, anksčiau yra teistas keturis kartus už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. Jis taip pat buvo baustas administracine tvarka. Paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą nemoka. Iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017-10-12. Jo daromi nusikaltimai yra dažni, jis reguliariai smurtauja prieš M. A. ir toks jo elgesys yra nepateisinamas). Visos šios paminėtos aplinkybės, jo ankstesnis teistumas ir baustumas, naujai padaryta nusikalstama veika, įrodo, kad A. K. yra linkęs nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, linkęs smurtauti, yra linkęs į agresiją, ankstesnės jam skirtos bausmės nepasiekė bausmės paskirties tikslų, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į A. K. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas jis pasitaisytų, kaltinamajam A. K. parenkama terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės terminą, atsižvelgiama į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pagrindo taikyti A. K. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų, nėra.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, A. K. prisipažino kaltu, A. K. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas A. K. išbūtas laikinajame sulaikyme (dvi paros) (BK 66 straipsnis).

Įvertinus tai, kad nukentėjusioji M. A. bijo A. K., jis jos atžvilgiu smurtauja dažnai, todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiąją nuo smurto, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 3 dalis, 72¹ straipsnis, 73 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti jam galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-14, 2 val. 35 min., iki 2018-04-15, 14 val. 20 min. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 73 straipsniu, A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, nurodant, kad A. K. iki 2019-06-01, draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. A., gimusia (duomenys neskelbtini), lankytis M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir artintis prie M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 metrų atstumu.

A. K. išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti A. K. 2018-04-17, tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2018-04-15, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. A. ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. A., nesiartinti prie nukentėjusiosios M. A. arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. A.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.