Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2014 m. balandžio 18 d., 16.30 val. parduotuvėje „Express Market“, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 48A, praėjo pro kasas nesumokėjusi už lydytą varškės sūrelį, kurio kaina – 2,39 Lt. Tokiais savo veiksmais N. V. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, t. y. smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybė policijos pareigūnų nustatyta pagal gyventojų registro duomenis (b. l. 8). ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors bylos duomenimis buvo pasirašytinai informuotas apie jo vietą ir laiką (b. l. 16). Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti į teismą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla N. V. nutrauktina, nenustačius ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Todėl šį subjektyvųjį ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymį būtina nustatyti sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi situacija nesudaro teisinių prielaidų daryti išvadą, kad N. V. paimdama vieną lydytą varškės sūrelį ir už jį nesumokėjusi praeidama pro kasas turėjo tyčią šį turtą pagrobti vagystės būdu. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog N. V. parduotuvėje pirko nemažai prekių, kurias išdėjusi ant prekystalio norėjo sumokėti, tai patvirtina ir prekybos centro darbuotojos L. D. paaiškinimas (b. l. 3) iš kurio galima spręsti, kad N. V. sūrelį tiesiog pamiršo kišenėje. Taigi nors N. V. savo kaltę pripažino, tačiau tai laikytina tik paties fakto, kad sūrelis liko kišenėje, tačiau ne tiesioginės tyčios pagrobti turtą, patvirtinimu. Šiame kontekste ne mažiau svarbi aplinkybė, kad N. V. yra 84 metų amžiau, o tai iš esmės patvirtina faktą, jog ji išties galėjo pamiršti, jog apskirtai paėmė šį sūrelį. Juo labiau, kad iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog N. V. dėl senatvės sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai vaikščiojo, be to, paaiškino, kad šį sūrelį rankinėje turėjo jau keletą dienų (b. l. 7). Fakto, jog N. V. tiesiog galėjo pamiršti sūrelį iš esmės nepaneigia ir faktas, jog N. V. anksčiau buvo bausta pagal ATPK 50 straipsnį, nes vertinamos kiekvienos bylos konkrečios aplinkybės. Šioje byloje iš esmės nesurinkta duomenų, kurie leistų spręsti apie subjektyviąją administracinio teisės pažeidimo pusę, o prielaidomis grįsti nutarimo bei preziumuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal ankstesnius pažeidimus teismas neturi teisinio pagrindo. Tai prieštarautų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje nėra neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad N. V. už ir sūrelį nesumokėjo tyčia, t. y. siekdama juos pagrobti vagystės būdu. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, nenustačius būtinojo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios – konstatuotina, kad N. V. veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50 straipsnį N. V. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

N. V. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.