Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-03-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-1027-419/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-03
Bylos Nr.
e2YT-1027-419/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01641-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1027-419/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01641-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 3 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo senelės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į K. K. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė J. K.. Pastaroji turėjo keturis vaikus: A. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), T. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), R. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), P. K. (mirė (duomenys neskelbtini)). Niekas iš J. K. vaikų, išskyrus P. K., savo vaikų nesusilaukė. P. K. yra pareiškėjos K. K. tėvas. Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2022-09-19 liudijime nurodė, kad paveldėjimo byla po J. K. mirties užvesta nebuvo. 2022-09-19 išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad J. K. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. J. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad K. K. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti močiutės palikimą, kadangi liko gyventi jai priklausančiame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas ir tokiu būdu išreiškė valią priimti močiutės palikimą. Kitų J. K. įpėdinių nėra, visi jos vaikai bei sutuoktinis mirė pirmiau už ją. K. K. yra vienintelė J. K. vaikaitė.

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. priėmė savo senelės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski