- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-874-623/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20204-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- UAB ,,Eltel Networks“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Eltel Networks“ ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Eltel Networks“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 12 460 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo I. B.. Siekiant užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, prašė areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Ieškovo UAB „Eltel Networks” reikalavimo įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovo I. B. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 12 460 Lt sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui. Teismas nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma ženkli, kas pagal formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo neįvykdymo riziką.
Šalies argumentai
Atsakovas I. B. atskiruoju skundu (b.l. 46-50) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-25 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovą ir atsakovą anksčiau siejo darbo santykiai, bet tarp jų nebuvo sudaryta jokia dvišalė atlygintina sutartis, dėl kurios netinkamo vykdymo viena šalis galėjo padaryti kitai nuostolius ir pagal tą sutartį atsakovas privalo atsakyti ieškovui. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas įgytų teisę reikšti atitinkamus turtinius reikalavimus teisme tik įvykus atitinkamiems juridiniams faktams – tik teismui nustačius, kad atsakovas yra kaltas dėl ieškovui padarytų nuostolių, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltės ir ieškovui atsiradusių nuostolių. Ieškovui neįgijus reikalavimo teisės, tokio nesąžiningo asmens teisės apskritai negali būti ginamos ir šioje byloje pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešus ir neišklausius atsakovo pozicijos, turėjo būti kvalifikuojamas, taikant CK 1.137 str. 3 d. nuostatas ir CK 1.5 str. išvardytus principus.
Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra nepatikimas ir turintis finansinių problemų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 61-64) ieškovas UAB ,,Eltel Networks“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą nurodydamas, kad fizinio asmens atžvilgiu šioje byloje reiškiamas reikalavimas traktuotinas kaip ženklus. Atsakovo finansinė padėtis net ir darant prielaidą, jog ji yra gera civilinės bylos iškėlimo metu, bylos nagrinėjimo eigoje gali kisti – atsakovo turimas turtas gali būti perleistas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų toks, koks buvo prieš pradedant nagrinėti bylą.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra svarstoma, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad atsakovo teiginiai apie piktnaudžiavimą atitinkama teise yra nepagrįsti, kadangi ieškovas naudojasi įstatyme įtvirtinta teise į teisminę gynybą ir naudojasi ja sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Lietuvos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas dėl 12 460 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovo I. B.. Tokia reikalavimo suma fiziniams asmenims įprastai pagal teismų praktiką pripažįstama pakankamai didele ir tai sudaro pagrindą preziumuoti, jog ši aplinkybė gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
Šiuo atveju atsakovas pateikė išrašus iš VĮ ,,Registrų centras“, kurie patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje taip pat atsakovas pateikė įrodymus, jog nuosavybės teise valdo automobilį Jeep Grand Cherokee (b.l. 51-58). Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2011-05-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra suvaržytas hipoteka. Ši aplinkybė leidžia padaryti prielaidą, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ieškovui galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju šiuo atveju gali nepakakti jo realiam įvykdymui, nes šis atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, kas hipotekos kreditoriui suteikia privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors vien ginčo sumos dydis nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turėtų galimybę perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims, o tai galėtų apsunkinti išieškojimo galimybę, jį nukreipiant į turtą, darytina išvada, kad nagrinėjamu grėsmė, jog teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės, egzistuoja.
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 str. nuostatas apeliantas, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, įkeičiant ieškovui turimą turtą, įmokant atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikiant banko garantiją ar laidavimo raštą. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 str. pirmojoje dalyje. Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Atsakovo įsitikinimu, ieškovas įgytų teisę reikšti atitinkamus turtinius reikalavimus teisme tik įvykus atitinkamiems juridiniams faktams – tik teismui nustačius, kad atsakovas yra kaltas dėl ieškovui padarytų nuostolių, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltės ir ieškovui atsiradusių nuostolių.
Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra teisiškai nereikšmingi, todėl atmetami.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, o apelianto skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti (CPK 329, 338 str.).
Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto I. B. 5 Lt 70 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.