- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- e2-960-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00223-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „UPINĖ“
- Atsakovas
- UAB „Legrana“
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „UPINĖ“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1741-254/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „UPINĖ“ ieškinį atsakovui UAB „Legrana“ dėl rangos sutarties nutraukimo ir atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti dalį ieškinio.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „UPINĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą 2009-01-22 rangos sutartį Nr. S-09-03 dalyje dėl atsakovo UAB „Legrana“ pateiktų medžiagų ir įrengimų įsigijimo pagal 2010-01-20 Atliktų darbų aktą Nr. A-10-12 ir PVM sąskaitą faktūrą serija LEG Nr. 10009 bei 2010-05-31 Atliktų darbų aktą Nr. A-10-90 ir PVM sąskaitą faktūrą serija LEG Nr. 10144 už bendrą 122 654,08 Eur sumą; įpareigoti atsakovą išmontuoti ir pasiimti Janušonių hidroelektrinės įrengimus ir priteisti iš atsakovo už šias medžiagas ir įrangą sumokėtą 122 654,08 Eur sumą; pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299 ir priteisti iš atsakovo 27 340,13 Eur sumą, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299, taip pat nustatė ieškovui dešimties dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams bei sumokėti 1 963 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad ieškovo prašomas pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktas Nr. 06-299 yra pasirašytas abiejų šalių, todėl tai nėra vienašališkas aktas, kurio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK 6.694 straipsnio 4 dalis. Pažymėjo, kad reikalavimo pripažinti abiejų sutarties šalių pasirašytą atliktų darbų aktą negaliojančiu patenkinimas reikštų prejudicinio fakto dėl kito atsakovui reiškiamo reikalavimo – priteisti iš jo 27 340,13 Eur sumą pagrįstumo nustatymą, o tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatavo, kad reikalavimo dėl atliktų darbų akto nuginčijimo patenkinimas ieškovui nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl šis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „UPINĖ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį dalyje, kurioje teismas nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299.
Ieškovas nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodytoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės, kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas, tačiau neprašant kitais nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tuo tarpu teismui pateiktame ieškinyje yra nurodytas reikalavimas, galintis sukurti objektyvius teisinius padarinius. Anot ieškovo, toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme – reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299 nėra atsietas nuo jį realizuojančio kito teisių gynimo būdo, kuriuo prašoma priteisti ieškovui iš atsakovo 27 340, 13 Eur sumą. Abu šie reikalavimai ne tik sudaro pagrįstą ir vientisą ieškinio dalyką, bet tik jų abiejų kaip vientiso ieškinio dalyko nagrinėjimas sąlygoja jų tarpusavio prejudicinį materialinį teisinį, o ne procesinį, santykį. Ieškovas nurodo, kad sutinka su teismo pozicija, jog ginčo reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau nagrinėjamoje byloje šis reikalavimas nėra savarankiškas, o pareikštas kartu su kitu, teisių gynimą materializuojančiu, reikalavimu. Ieškovo teigimu, teismas, atsisakydamas spręsti reikalavimą pripažinti abiejų šalių pasirašytą atliktų darbų aktą (kaip dvišalį sandorį) negaliojančiu, atima iš ieškovo galimybę realizuoti savo teisių gynimą visu suformuluotu šalies reikalavimu, kurio ieškovas siekia susigrąžinti už neatliktą darbą nepagrįstai sumokėtą pinigų sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299.
Skundžiama nutartimi apygardos teismas atsisakė priimti minėtą ieškinio reikalavimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad pareikštu ieškiniu ginčijamas dvišalis atliktų rangos darbų aktas turi tik procesinę įrodymo teisinę reikšmę, todėl jis negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka.
Nesutikimą su skundžiama nutartimi ieškovas argumentuoja tuo, kad reikalavimu dėl minėto akto pripažinimo negaliojančiu siekia sukurti objektyvius teisinius padarinius – 27 340, 13 Eur sumos, kuri buvo sumokėta atsakovui šio akto pagrindu, priteisimą. Pažymi, kad kasacinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-485/2008, išaiškino, jog neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės sudėties elementas, tačiau neprašant kitais nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria. Teigia, kad nagrinėjamu atveju abu nurodyti reikalavimai ne tik sudaro pagrįstą ir vientisą ieškinio dalyką, bet tik jų abiejų kaip vientiso ieškinio dalyko nagrinėjimas sąlygoja jų tarpusavio prejudicinį materialinį teisinį, o ne procesinį, santykį.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais skundo argumentais. Kaip matyti iš ieškinio, ginčo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299, taip pat reikalavimą priteisti iš atsakovo 27 340,13 Eur sumą ieškovas motyvuoja tuo, kad minėtu aktu atsakovui sumokėjo nurodytą sumą už parengtus Janušonių hidroelektrinės turbinų pastatymo brėžinius, kurių, kaip teigiama ieškinyje, jis negavo. Nurodo, kad įsipareigojimą parengti brėžinius atsakovas prisiėmė 2006-05-19 tarp šalių sudaryto susitarimo „Dėl rangos sutarties pakeitimo“, kuriuo buvo pakeista 2005 m. šalių sudarytos rangos sutarties 1 punkto nuostata, pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ginčijamą dokumentą – atliktų darbų aktą vertino ne kaip galimą neteisėtą atsakovo veiksmą, o kaip galimą įrodymą apie tai, ar pagal rangos sutartį ginčo darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Ieškinio turinys patvirtina, kad reikalavimu pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299 ieškovas siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą. Šiam reikalavimui turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176-185 str.), o ne ieškinio institutas, nes, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje.
Skundžiamą pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad ginčyti rangos darbų priėmimo – perdavimo aktą gali šalis atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010).
Pažymėtina ir tai, kad objektyvūs teisiniai padariniai – 27 340, 13 Eur sumos priteisimas, kurių, kaip nurodoma skunde, siekia ieškovas, galimi ir be reikalavimo nuginčyti 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299, todėl apelianto argumentas, kad apygardos teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti ginčo reikalavimą, atėmė galimybę jam realizuoti savo teisių gynimą viso suformuluoto reikalavimo apimtyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006-12-04 Atliktų darbų aktą Nr. 06-299 priėmimo išsprendė teisingai, tuo tarpu atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį.