Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1557-1123/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-17
Bylos Nr.
II-1557-1123/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01853-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1557-1123/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01853-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotam atstovui J. I.,

nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N- 18560-2024 (ROIK 24254805815) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N- 18560-2024 E. J. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog 2024-09-06 14:51 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Ford (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ant vejos. Tokia veika E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje ir už tai jam paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 9-10).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

E. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo interpretuota, jog automobilis pastatytas ant vejos. Toje vietoje nėra vejos, yra tik apleista neprižiūrima vieta, sudėti įvažiavimo į sklypą borteliai, sklypas yra apleistas šalia miško. Automobilis buvo pastatytas kelkraštyje, kur jokių draudžiančių ženklų taip statyti nebuvo. Nurodo, kad pagal lietuvių kalbos žodyną veja yra prižiūrimas žolės lopynėlis, o iš kartu su skundu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad toje vietoje yra neprižiūrima vieta. (b. l. 3-8).

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotas atstovas atsiliepimu prašo atmesti E. J. skundą ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per programėlę https://tvarkaumiesta.lt/ dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų 2024-09-06 buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) su fotofiksacija apie transporto priemonės priemonę Ford (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjimą neleistinoje vietoje. Pranešimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupėje buvo pradėtas tyrimas ir, nustačius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo pradėta administracinė teisena. Atsiliepime nurodoma, kad E. J. skunde nurodė, kad automobilį pastatė kelkraštyje ir jokių draudžiančių ženklų nebuvo, tačiau vadovaujantis KET II skyriaus 3.8 punktu kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirta nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikoma nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis automobilį pastatė kelkraštyje yra klaidingas ir vertintinas kaip gynybinė pozicija, nes iš transporto priemonės stovėjimo padėties matyti, jog automobilis stovi vietoje, kuri transporto priemonių eismui (stovėjimui) nėra skirta, nes nėra kelkraštis, o akivaizdžiai yra susiformavusi veja. Vieta negali būti laikoma kelkraščiu, nes neatitinka kelkraščio reglamentavimo. Atsiliepime nurodoma, kad veja – tai žemės sklypas, dekoratyviniais tikslais apsėtas žolėmis, kurių mišinys dažniausiai imamas toks, kad išaugtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna. Iš byloje pateiktos fotonuotraukos, akivaizdu, kad automobilis Ford (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) stovi neleistinoje vietoje - ant vejos. Automobilio stovėjimo vietoje auga susiformavusi veja, atskirta kelio borteliais ir neskirta automobilio stovėjimui. Institucijos vertinimu, pareiškėjas, privalėdamas išmanyti KET, taip pat remdamasis savo gyvenimiška patirtimi, galėjo ir turėjo įžvelgti, kad palieka stovėti transporto priemonę vietoje, kurioje akivaizdžiai auga susiformavusi žolė (veja) ir tokioje vietoje palikti stovėti transporto priemonę draudžiama, taigi pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusiengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ( b.l. 40-44).

Teisme Institucijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atstovas nurodė, jog papildomai teismui pateiktose fotonuotraukose ( b.l.47-48) matosi, kad teritorijoje, kurioje stovėjo automobilis yra veja, be to veja atskirta ir kelio borteliu, kuris yra apaugęs žole, automobilis akivaizdžiai stovi ne kelkraštyje, nes jo šioje gatvėje nėra, o ant vejos. Atstovė teismui pateikė ir pranešimą ( b.l. 49), pagal kurį buvo pradėta administracinė teisena, kuriame nurodyta, jog R. Ž. praneša apie tai, kad „vėl pastatytas automobilis ant žolės pažeidimo data ir laikas: 2024-09-06 14.51 , automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“ , kas pasak atstovės parodo, kad pažeidimas padaroma ne pirmą kartą. Minėtas pranešimas yra ir bylos medžiagoje (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

E. J. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 150.5 punktą, o būtent, sustojo ir paliko stovėti automobilį KET draudžiamoje vietoje, t. y ant vejos. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nuostatas, t. y. pagal KET 150.5 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J. jam inkriminuotu laiku – 2024 m. rugsėjo 6 d., 14.51 val., jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliko stovėti byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nėra. E. J. savo skunde, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui, neginčijo, kad automobilį paliko būtent toje vietoje, tačiau kategoriškai nesutiko su skundžiamo Nutarimo išvada, kad automobilis buvo paliktas neleistinoje vietoje, sąlygojančioje KET pažeidimą, nes E. J. teigimu, toje vietoje nėra draudžiančių parkuotis kelio ženklų ir jis automobilį paliko ne ant vejos, o kelkraštyje. Byloje esančiame E. J. 2024 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodyta, jog E. J. nesutinka dėl to, kad jis automobilį pastatė ant vejos. Nurodo, kad toje vietoje, kur pastatė automobilį yra neprižiūrimas laukas, nuolat statomi toje zonoje automobiliai ištrypę žolę ir tai nėra veja. Automobilis buvo paliktas kelkraštyje tvarkingai, niekam netrukdė, jokių stovėjimą ribojančių ženklų nebuvo( b. l. 25).

Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonių stovėjimas kelio ženklais ar ženklinimu vietoje, kurioje E. J. buvo pastatęs automobilį, nėra draudžiamas. Vis tik, draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendrosios KET nuostatos. KET 150 punkte yra nustatyti sustojimo ar stovėjimo bendro pobūdžio draudimai ir nors jų atveju sustojimą bei stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi, tai dar nereiškia, kad automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti šias KET nuostatas ir prieš parkuodamasis, įvertinti ar jo pasirinkto parkavimo būdo jos nedraudžia.

Pagal KET 141 punktą, sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Pasak E. J., jam priklausantis automobilis stovėjo KET neprieštaraujančiu būdu – kelkraštyje. Vis tik, teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu E. J. teiginiu.

Vadovaujantis KET 3.8 punktu, kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių E. J. mašinos fotonuotraukų matoma, kad aptariama transporto priemonė stovėjo ir neasfaltuotoje kelio dalyje šalia asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies. Kelkraštis šioje dalyje nėra atskirtas horizontalia ženklinimo linija, tačiau važiuojamoji asfaltuota kelio dalis nuotraukoje matomoje vietoje pereina į išvažinėtą gruntą ir veją. Aiškios ribos tarp žvyro ir augančios vejos nėra. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad jam galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl kelkraščio, dengto kitokia, nei važiuojamoji dalis, egzistavimo. Vis tik, teismo vertinimu, net ir manydamas, jog mašiną parkuoja kitokia, nei važiuojamoji dalis danga dengtame kelkraštyje, E. J. privalėjo įsitikinti, kad jo transporto priemonė priparkuota leistinu būdu.

Iš pažeidimo vietoje fiksuotos mašinos fotonuotraukų akivaizdžiai matosi, jog dalis automobilio (vairuotojo pusė) pastatyta ant suaugusios žolės, t. y. dalis jo transporto priemonės neabejotinai buvo teritorijoje, pagal KET 150.5 punktą neskirtoje statyti transporto priemones ir pažeidėjas negalėjo to nematyti. Teismo įsitikinimą, jog E. J. turėjo suvokti, jog automobilį parkuoja neleistinu būdu, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per programėlę https://tvarkaumiesta.lt/ dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų 2024 m. rugsėjo 6 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) gautas identifikuoto asmens pranešimas su fotonuotraukomis dėl nusižengimo, kuriame nurodyta, jog „vėl pastatytas automobilis ant žolės pažeidimo data ir laikas: 2024-09-06 14.51 , automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, t. y. E. J. automobilio parkavimas neleistinu būdu buvo akivaizdus ir tretiesiems asmenims. Tai, kad vejos juosta, kurioje iš dalies stovėjo pažeidėjo automobilis, tęsiasi lygiagrečiai su gyvenamaisiais namais, teismo vertinimu taip pat leido suvokti, kad toje vietoje aplinkos infrastruktūra suprojektuota kaip vieta, skirta žolei augti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog vien tai, jog dėl dažno netinkamo mašinų parkavimo dalis vejos yra akivaizdžiai sunykusi, ar tai, kad žolė toje vietoje atrodo neprižiūrėta, nesuteikia automobilių vairuotojams teisės šioje vietoje juos statyti ar per nurodytą vietą važinėti.

Skunde ir savo teiktuose paaiškinimuose E. J. teigė, kad automobilį pastatė tvarkingai taip, kad netrukdytų kitiems, tačiau pastebėtina, jog vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje.

Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas bei byloje surinkta medžiaga paneigia E. J. skunde išdėstytus argumentus, kuriais pastarasis grindžia savo nekaltumą. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo automobilis (jo dalis)stovėjo ant vejos, t. y. KET draudžiančioje vietoje, todėl darytina išvada, kad E. J. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga bei jo veiksmai yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl nutraukti administracinę teiseną skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažeidėjui nuobauda skirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė E. J. nusižengimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir, atsižvelgęs į visas bylai reikšmingas aplinkybes, surašė jam administracinį nurodymą, tačiau, pažeidėjui neįvykdžius administracinio nurodymo sąlygų, nuobaudą paskyrė nepažeisdamas nuobaudos skyrimo taisyklių. E. J. administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK reikalavimų (paskirtas sankcijoje nustatytas baudos vidurkis), nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N- 18560-2024 (ROIK 24254805815) palikti nepakeistą ir E. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė